Archyve pateikiami keli Balio Sruogos laiškų variantai: rankraščio atvaizdas (faksimilė), diplomatinis perrašas ir kritinis laiško tekstas.

Laiškų rankraščiai skenuojami ir saugomi TIFF formatu (rezoliucija 600×600 DPI) BSA laikmenose, rodomi JPG formatu (rezoliucija 300×300 DPI).

Reikia pabrėžti faksimilės ir originalo skirtumus. Tekstologo Pauliaus Subačiaus žodžiais, „Faksimilė niekada neperteikia: a) popieriaus savybių – vandens ženklų, skaidrumo, paviršiaus faktūros (slidumo), įbrėžimų, lankstumo, storio, sudūlėjimo laipsnio, b) įrašo savybių – rašalo, pieštuko intensyvumo, jo rūšies pasikeitimų, rašiklio spaudimo pėdsakų, c) spaudos formos paliktų žymių. Tik didelės sėkmės atveju faksimilė atitinka originalo popieriaus, rašalo, šrifto, antspaudų spalvą, ploniausių linijų kontūrus, rašalo liejimosi, pieštuko trupėjimo žymes“ (Paulius Subačius, Tekstologija: Teorijos ir praktikos gairės, Vilnius: Aidai, 2001, p. 35).

Belgų mokslininko Edvardo Vanhoutte’o nuomone, „Aišku, kad nė viena faksimilė negali atstoti originalo, bet yra geriausias jo prisiartinimo būdas, kokį mes galime pasiūlyti suinteresuotam skaitytojui“ (Edward Vanhoutte, „Fiction and Modern Manuscripts“, in: Electronic Textual Editing, edited by Lou Burnard, Katherine O’Brien O’Keeffe, and John Unsworth, New York: The Modern Language Association of America, 2006, p. 167).

Diplomatinis perrašas – tai nenormintas tekstas, atspindintis rašymo proceso rezultatą – vėliausią užrašo sluoksnį (angl. base text), kai tekste nebelieka rašymo procesą atspindinčių variantų (išbraukimų, taisymų, pridėjimų).

Transkripcijos negali atkurti ar pakeisti originalo (transkripcijose neišvengiamai įsispaudęs rankraštį šifruojančiojo interpretacijos pėdsakas, todėl kiti asmenys šifruotes visada gali patikslinti). „Vėlesnis laiškų redaktorius ar tas pats redaktorius, grįžęs prie laiškų, turėdamas naujos informacijos, gali nesutikti su ankstesnėmis interpretacijomis“ (cit. iš Susan Schreibman, op. cit., p. 23, orig. žr. Alex Inkeles and Raymond A. Bauer, The Soviet Citizen: Daily Life in a Totalitarian Society, Cambridge, MA: Harvard University Press, 1959, p. 5).

Pasirinktas pusiau diplomatinis grafeminis rankraščio transkripcijos būdas (transkripcijos tikslas – grafeminė reprodukcija). Transkripcijoje neperteikti tų pačių raidžių užrašymo pavidalų skirtumai, stipresni plunksnos paspaudimai, rankraščio spalvinė gama, lapo tekstūra. Taigi svarbiausias transkripcijos tikslas, „remiantis originalu, parengti kitą tekstą taip, kad jis kuo tiksliau atspindėtų tai, kas būdinga originalui“ (Susan Schreibman, op. cit., p. 26).

Diplomatinio perrašo eilutės numeruojamos (atitinka rankraščio eilutes). Po transkribuotu tekstu paaiškinami autorinio rašymo niuansai, t. y. prie eilutės skaičiaus pažymėtas ženklas ' nukreipia į po laiško tekstu esantį genetinį aparatą, kuriame pateikiamas paaiškinimas, koks buvo pirmasis autorinis variantas, kaip jį pats autorius vėliau pakeitė. 

Kritinis laiško tekstas – tai tradicinis, t. y. stabilus, patikimas (parengtas remiantis autografu), minimaliai, pagal dabartinės kalbos nuostatas paredaguotas laiško tekstas, atspindintis autorinio rašymo proceso rezultatą, skirtas citavimui, vertimui, populiariam naudojimui, sklaidai, todėl pateikiamas pirmiausia.

Belgų egodokumentų tyrinėtojos Maritos Mathijsen įsitikinimu, redaktorius – tarpininkas, kurio dėka privatūs laiškai iš archyvinių kolekcijų perkeliami į viešą erdvę. Redaktorius privalo parengti laišką spaudai, t. y. suvienodinti visus vardus, sunorminti rašybą ir skyrybą. Suskliaudžiant genezės procesą, laikomasi vėliausio užrašo sluoksnio ir neatsižvelgiama į laiške esančius išbraukymus (Marita Mathijsen, „Letters as Mediators between Private and Public Space“, in: Variants: Private: Do(not) Enter, Personal Writings and Textual Scholarship, Vol. 8, 2012, p. 16–17).

Pasirenkant tarp redaguoto teksto ir tekstų variantų, redaguotam tekstui dažniausiai teikiamas prioritetas. Kaip teigia austrų filosofo Ludwigo Wittgensteino el. archyvo redaktorius Huitfeldtas, „[…] versijos tarpusavyje susijusios taip, kad skaitytojas gali lengvai pereiti nuo vienos prie kitos. Kaip paprastai būna, skaitytojas tam tikrų žodžių ar frazių pirma ieško normintoje transkripcijoje, tada, norėdamas sužinoti daugiau detalių, ieško informacijos diplomatinėje transkripcijoje, pagaliau (jei kyla abejonių dėl transkripcijos) pasižiūri į faksimilę“ (Claus Huitfeldt, „Philosophy case study“, in: Electronic Textual Editing, 2006, p. 184).

Galima rinktis būdą, kaip skaityti laišką: tik rankraščio atvaizdą, jį matant visame kompiuterio ekrane (Toggle full page), naudojantis didinimo ir mažinimo galimybėmis (pasirinkus pliuso ar minuso ženkliukus); faksimilės ir rankraščio šifruotės derinį (skiltyje Atvaizdas ir tekstas), kritinį tekstą, kuris atsiveria, tik pasirinkus laiško nuorodą.

Laiško variantų skirtumai parodomi, pasirinkus skiltį Tekstų sąsaja (apačioje, dešiniajame kampe, paspaudus View Full Size, vėliau Revision mygtukus, pasirodys vienas tekstas, kuriame išskirti autoriniai pataisymai (braukymai, pakeitimai, intarpai), spalvomis pažymėti redakciniai pakeitimai; paspaudus virš laiško pavadinimo antrą langelį su rodyklės ženklu, atsiveria du langai – palyginti genetinis ir diplomatinis, diplomatinis ir redaguotas laiško tekstai).

Rengiamas skaitmeninis dokumentinis Balio Sruogos laiškų leidimas.

Italų tyrėja Elena Pierazzo skaitmeninį dokumentinį leidimą apibrėžia plačiai, „kaip originalaus dokumento ypatybių, kurias redaktorius laiko reikšmingomis, perteikimą, parodant jas visais būdais, kurie, redaktoriaus nuomone, būtų naudingi skaitytojams, įtraukiant visus įrankius, reikalingus šiam tikslui pasiekti“ (Elena Pierazzo, „A Rationale of Digital Documentary Editions“, in: Literary and Linguistic Computing 26, No. 4, 2011, p. 475. Prieiga per internetą: https://academic.oup.com/dsh/article/26/4/463/1055470/A-rationale-of-digital-documentary-editions (žiūrėta 2017-07-21).

Rengiami trys laiškų variantai: genetinis (gryno laiško teksto parodymo perspektyva), diplomatinis (derinant su atvaizdu) (pagrindinio teksto parodymo perspektyva) ir minimaliai, pagal dabartinės kalbos nuostatas redaguotas (patikimas ir pastovus). Šių variantų parengimas ir parodymas leistų kalbėti apie laiškų tekstų atvirumo, takumo ir kartu stabilumo dermę.

Minėti laiškų variantai rengiami, naudojant toliau aptariamus įrankius.

Balio Sruogos laiškai koduoti, laikantis nuo 1987 m. gyvuojančios Teksto kodavimo iniciatyvos – TEI konsorciumo (Text Encoding Initiative) – pateiktų kodavimo rekomendacijų (TEI: Text Encoding Initiative, in: http://www.tei-c.org/index.xml). Nuo 1994 m. jomis remiasi muziejai, bibliotekos, leidėjai, atskiri mokslininkai, rengdami tekstus virtualiai terpei. Sruogos laiškų tekstai taip pat užrašomi laikantis TEI principų ir XML (eXtensible Markup Language) sintaksės taisyklių.

Koduotojas, naudodamasis specialiu tekstų redagavimo įrankiu Oxygen XML editor XML-TEI žymėjimu, pateikia vieną failą, kuriame atsispindi genetinis, diplomatinis ir redaguotas laiško tekstai. Iš bendro failo pašalinus rašymo procesą vizualiai atspindintį sluoksnį, matome tik galutinį rezultatą, sekusį po pataisymų, – diplomatinį laiško tekstą. Jį minimaliai paredagavę pagal dabartinės kalbos nuostatas, gauname redaguotą, populiariajam naudojimui ir vertimui į kitas kalbas skirtą tekstą.

Pasirinkus TEI Lite schemą, pritaikytą universalesniems teksto kodavimo poreikiams, dėliojamos kiekvieną laiško sluoksnį atspindinčios žymelės (originalaus teksto duomenys užrašomi tarp žymelių <orig></orig>, redaguoti variantai parodomi tarp žymelių <reg></reg>, autoriniai nubraukimai atsispindi tarp žymelių <del></del>, pridėjimai parodomi žymelėse <add></add>, pakeitimai, nurodant jų pobūdį ir priežastį, fiksuojami tarp žymelių <subst><del></del><add></add></subst>).

Laiško variantus užrašius XML sintakse, dirbama su programiniais įrankiais – Juxta Commons ir Juxta Editions

Juxta Commons – ir virtuali biblioteka, ir tekstų lyginimo įrankis.

Į Juxta Commons biblioteką įkeliamas XML failas (Sources dalyje). Vėliau, programiškai atskiriant viename faile esančius sluoksnius, parodomi genetinis, diplomatinis ir redaguotas laiško tekstai (Witnesses dalyje). Norėdami skaityti genetinį, t. y. pirminį autoriaus užrašytą tekstą, iš bendro užrašo pašaliname visus elementus tarp žymelių <reg></reg>. Norėdami skaityti diplomatinį perrašą, t. y. galutinį tekstą, atspindintį autorinio rašymo proceso rezultatą, pašaliname elementus tarp žymelių <del></del> ir <reg></reg>. Norėdami skaityti minimaliai, pagal dabartinės kalbos nuostatas paredaguotą laiško tekstą, iš bendro užrašo pašaliname žymeles <orig></orig> ir <del></del>. 

Atskirtus savarankiškus tekstus galima palyginti tarpusavyje. Sukuriamas tekstų lyginimui reikalingas aplankas (Comparison Sets dalyje), į kurį sukeliami iš bendro teksto atskirti savarankiški tekstai, tada jie automatiškai palyginami: skirtingomis spalvomis parodomi autoriniai ir redakciniai taisymai. Skaitytojas gali vizualiai pamatyti, kiek pats autorius taisė tekstą, o kiek prisidėjo redaktoriai, priartindami jį iki šių dienų. Galima pasirinkti tekstų derinius: genetinį ir diplomatinį perrašą (lyginant matyti autorinio rašymo proceso ir rezultato santykis); diplomatinį perrašą ir redaguotą tekstą (lyginant matyti autorinio rašymo ir redakcinės intervencijos santykis). Tai tikslus ir modernus automatinis kompiuterinis tekstų palyginimas, parodantis tekstų skirtumus raidės ir skyrybos ženklo tikslumu.

Tekstų lyginimo dalyje (Comparisons Sets), pasirinkus genetinio, diplomatinio ir redaguoto laiško tekstų sąsajos nuorodą, atsidaro vienas tekstas, kuriame spalvotai pažymėtos autoriaus koreguotos ir redaktoriaus taisytos laiško tekstų vietos (visi taisymai spalvotai parodyti viename tekste). Paspaudus virš teksto esantį antrą langelį su rodyklių ženklu, vienas šalia kito atsiveria palyginti tekstai (genetinis ir diplomatinis, diplomatinis ir redaguotas). Spalvomis išryškintos autoriaus keistos ir redaktoriaus minimaliai koreguotos skirtingų laiško tekstų vietos.

Juxta Commons virtualioje bibliotekoje galime atskirtą laiško tekstą matyti iš kelių perspektyvų: koduotą XML variantą ir turinį – tokį tekstą, kokį matysime ir ekrane. Pastebėjus teksto užrašymo ar kodavimo netikslumų, juos pataisius bendroje XML schemoje, taisymai automatiškai perduodami ir išlieka visuose iš jo „išvestuose“ tekstuose, nebereikia pataisos įvedinėti kiekviename tekste atskirai.

Į BSA perkelta tik Juxta Commons tekstų lyginimo (sąsajos) dalis.

Iš vieno bendro XML failo atskirtas savarankiškas diplomatinis perrašas įkeliamas į dokumentų talpyklą Juxta Editions. Šalia diplomatinio laiško perrašo įkelta faksimilė. Skaitytojai, matydami vienas šalia kito dokumento faksimilę ir diplomatinę transkripciją, paskatinami atidžiai perskaityti šifruotę, palyginti su rankraščio atvaizdu.

Į BSA integruotas Juxta Editions platformoje savarankiškai egzistuojantis, nuolat pildomas Balio Sruogos laiškų Valerijai Čiurlionytei leidimas (faksimilės ir diplomatinio perrašo derinys).

BSA tampa platforma, susiejančia Juxta Commons ir Juxta Editions duomenų talpyklas.

 

Asmenvardžių santrumpos

BS – Balys Sruoga

VS – Vanda Sruogienė

JAH – Juozapas Albinas Herbačiauskas

JU – Juozas Urbšys

JJH _ Juozas Jonas Hertmantavičius

DS – Dalia Sruogaitė

JS – Juozapas Sruoga

KS – Kazimieras Sruoga

OS – Ona Sruogienė

AS – Adolfas Sruoga

TS – Tatjana Sruogienė

MČ – Milda Čibaitė

JČ – Juozas Čibas

SS – Salomėja Sruogienė

AgS – Agota Sruogienė

PrS – Pranciškus Sruoga

BrS – Bronė Sruogienė

JoS – Jolita Sruogaitė

AnS – Aniolas Sruoga

AlS – Algis Samulionis

JoK – Jonas Klinga

MK – Matas Kirlys

VČ – Valerija Čiurlionytė

 

Archyvų santrumpos

BLKMČ  BS  – Balzeko lietuvių kultūros muziejus, Rankraščių skyrius, Balio Sruogos fondas (JAV, Čikaga)

BVSNM – Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus

KC PENN – Kislako ypatingų kolekcijų, retų knygų ir rankraščių centras Pensilvanijos universitete (JAV, Filadelfija)

LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas

LLTI BR – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas

LMAVB RS  – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius

LNMMB RKRS  – Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius

LTSC – Lituanistikos tyrimų ir studijų centras (JAV, Čikaga)

MLLM  – Maironio lietuvių literatūros muziejus

VU A – Vilniaus universiteto archyvas

VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius

 

Tekstologinio aparato santrumpos

a ante – prieš

a c ante correctionem – prieš taisymą

abs abest – nėra

add additum – pridėta, papildyta

al atr alio atramento – kitu rašalu

al m alia manu – [įrašyta] kita ranka

atr atramento – rašalu

bis – du kartus

cap capitalis – didžioji raidė

contr contractio – sutraukimas

cor correctum – taisyta

def defectum – pažeista, sutepta (vieta)

del delevit – išbraukta

dist distinguit – (at)skyrė

err error – klaida

et – ir

ex – iš, dėl

fl flexio – galūnė

fol folium – lapas

graph graphis – pieštuku (įrašyta, pabraukta)

ill illegibile – neįskaitoma

in – vietai nurodyti

in d mg in dextra margine – dešinėje paraštėje

in init in initium – pradžioje

in ras in rasura – skutimo, trynimo vietoje

in sin mg in sinistra margine – kairėje paraštėje

inc incertum – neaišku, nėra tikra

ins inserit – įterpta

lit littera – raidė

min minuscula – mažoji raidė

om omittit – praleista

ord ordo – seka, tvarka

orig originalis – originalas

p post – po

phr phrasis – frazė

pri primum – pirmas

pro – vietoj, taisyta iš

rep repetitum – pakartota

s l supra lineam – virš eilutės

sec secundum – antras

si signum – ženklas

sign signatum – pažymėta, pabraukta

subter l subter lineam – žemiau eilutės

sup super – viršuje

trans translatum – sukeista vietomis

txt textus – tekstas

ver verbum – žodis

vel – arba

vid videtur – matyt, spėtina

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2018
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.