Laiškas Valerijai Čiurlionytei, [po 1916-05-23], [Petrogradas].

Vakar rašiau, rašiau ir nepabaigiau —

Vakar rašiau, rašiau ir nepabaigiau — gal šiandie kaip norints baigsiu.

Labai apsidžiaugiau, kad tu verti Norvidą1Cyprianas Kamilis Norvidas (1821–1883), lenkų rašytojas, dailininkas. Romantizmo atstovas.. Ką Belinskis2Visarionas Grigorjevičius Belinskis (1811–1848), rusų kritikas, garsėjęs tiesmukumu ir ryžtingumu. rašo apie vertimus, aš neatsimenu, tik žinau, kad jis jų negerbia. Tiesa, jis ir turi už ką negerbti. Bet su Belinskiu sutikt visai negali. „И рeка, отразившая звeздное Небо и вeтви плакучей ивы, не может быть Небом и ивой, пребудет рeкой убeгающей, но отражение Неба и звeзд и вeтвей не имeют ли также собственной чары, и не радость ли тeм, кто не может видeть Небо, увидать его отраженным в зеркалe.3~ rus = „Ir upė, atspindėjusi žvaigždėtą Dangų ir verkiančio gluosnio šakas, negali būti Dangum ir gluosniu, bus tik nubėganti upė, bet ar neturi savito kerinčio žavesio Dangaus ir žvaigždžių, ir šakų atspindys, ir ar nedžiugu tiems, kas negali matyti Dangaus, pamatyti jo atspindį veidrodyje“ (Константин Бальмонт, Зовы древности. Гимны, песни и замыслы древних). Taip apie vertimus sako Balmontas4Konstantinas Balmontas (1867–1942), rusų poetas, eseistas, vertėjas.. Jis teisės turi kur kas daugiau, negu Belinskis. Bet ir jis dar per mažai inkainoja vertimus. Idealus vertimas yra tveryba, nei kiek ne žemesnės vertės už savitąją. Gal dar aukštesnė. Čia, be inkvėpimo, turi būt kritiko jausmas. Laikuos Belinskio geriausias vertikas buvo N. Polevoj5N. Polevoj – Puškino laikų žurnalistas ir kritikas., bet jei žiūrėt dabarties akimis — tai juk tik mizerija. Bet šiandie jau turint vertėjus, kaip Baltrušaitis6Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas., Ivanovas7Viačeslavas Ivanovas (1866–1949), rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, filosofas., Briusovas8Valerijus Briusovas (1873–1924), rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, vertėjas., Balmontas, apie idealų vertimą šneka leistina. Ypač lietuvių kalbon. Žinai, kaip dabar man prisiėjo susidurt arčiau su lietuvių kalba — pasirodo, kad tai neišpasakytai vaizdi ir turtinga. Aš tik dabar tepradedu pajusti visą grožę. Painiausias svetimos kalbos vaizdas lietuvių kalbon išverčiamas, tik reikia pajust jos dvasia ir pasimokint. Ir aš esu be galo patenkintas savo tarnyste9Kalbama apie 1916 m. gegužės mėn. pradėtą darbą „Lietuvos ūkio ir trobesių atitaisymo sekcijoje“.. Aš tiek daug jau išmokau ir kiek dar išmoksiu! Kasdien aš su didesniu įniršimu rausiuos po žodynus ir rankioju deimantus. Tiek grožės, tiek neapčiuopiamų supratimų, tiek vaizdų! Juk tai aš atidengiau (žinoma, del savęs tik, nes kiti jau senai mato) naujus šaltinius, naujus turtynus! Iš tikrųjų aš dabar jau filioliogiją pamėgau — tai būtinas elementas, kad abelnai žmogaus tverybą numanyti, ir itin poeziją. Vaizdų, sąvokų, supratimų santara, vieno reiškinio vystymos iš kito — viskas del manęs taip nauja ir taip indomu, kad aš jau iki kaklo paskendęs. Ir man dabar verst lietuvių kalbon dešimtį kartų lengviau, negu seniau buvo. Lietuvių kalbon viskas išverčiama. Ir todelei versk Narbutą10Teodoras Narbutas (1784–1864), istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas. ir negalvok daug. Dėlei atsiilsėjimo mano — kol kas dar nieko nežinia. Kol nebus galo su ligonbučiu — aš apsigyvent išvažiuot niekur negaliu. Aš pats apie tai galvoju, bet dabar nieko nepadarysi. Yra dar keblesnių dalykų. Su broliene11Tatjana Sruogienė. aš jau visas mėnuo nepažįstamas ir todelei atsieina ne kartą rytą ar vakare papasninkaut truputį…

Bet tai mažmožiai… — Jei Zoska12Sofija Čiurlionienė. iš tikrųjų taip kalba ir galvoja, kaip tu rašai, tai man liūdna daros, tik ne todel, kad tai mane užgautų, o todel, kad jos, kaipo žmogaus, gaila… Bet juk tai prastai sakant — безобразие13~ rus =bjaurus dalykas.. Ar verta apie tai kalbėt? Šeiniaus14Ignas Šeinius (tikr. Ignas Jurkūnas) (1889–1959), lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas. 1915 m. pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. adresas toks: Sverige, Stockholm, Dalagatan No 44, I tr. Ignas Jurkūnas. Kam tau jo adreso prisireikė?

– – – – – –

Pas mane jau pusiaunaktis.

Praslinko ilgų lūkesių diena, ir naktis atlankė tyli ir negailestinga…

Amžino sapno Sesulei… Amžino džiaugimos ir žydėjimo…

Pas mane ant stalo irgi gėlės ir aš jas ir eidamas gulti, ir rytą kėlęs bučiuoju…

Ir dabar tuos laukinius žiedelius išbučiavau — tegu mano Sesulei būna lengva.

Labanaktis, Sesutėle.

Bolyt[i]s.


KOMENTARAI

1 Cyprianas Kamilis Norvidas (1821–1883), lenkų rašytojas, dailininkas. Romantizmo atstovas.
2 Visarionas Grigorjevičius Belinskis (1811–1848), rusų kritikas, garsėjęs tiesmukumu ir ryžtingumu.
3 ~ rus = „Ir upė, atspindėjusi žvaigždėtą Dangų ir verkiančio gluosnio šakas, negali būti Dangum ir gluosniu, bus tik nubėganti upė, bet ar neturi savito kerinčio žavesio Dangaus ir žvaigždžių, ir šakų atspindys, ir ar nedžiugu tiems, kas negali matyti Dangaus, pamatyti jo atspindį veidrodyje“ (Константин Бальмонт, Зовы древности. Гимны, песни и замыслы древних).
4 Konstantinas Balmontas (1867–1942), rusų poetas, eseistas, vertėjas.
5 N. Polevoj – Puškino laikų žurnalistas ir kritikas.
6 Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas.
7 Viačeslavas Ivanovas (1866–1949), rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, filosofas.
8 Valerijus Briusovas (1873–1924), rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, vertėjas.
9 Kalbama apie 1916 m. gegužės mėn. pradėtą darbą „Lietuvos ūkio ir trobesių atitaisymo sekcijoje“.
10 Teodoras Narbutas (1784–1864), istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas.
11 Tatjana Sruogienė.
12 Sofija Čiurlionienė.
13 ~ rus =bjaurus dalykas.
14 Ignas Šeinius (tikr. Ignas Jurkūnas) (1889–1959), lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas. 1915 m. pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.