Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1916-08-01], [iš Petrogrado – į Lipecką].

Šiandie daktaras irgi nežiūrėjo.

Šiandie daktaras irgi nežiūrėjo. Perėjo skersai kambarį, paklausė, kaip dalykai, pasakiau, kad fronte jokių atmainų nėra, tai nieko daugiau ir nepasakė. Mano kaimyną sentikį išvežė, rodos, kad paėmė, nepaliuosavo. O dabar kitu du kaimynu in komisiją nuėjo. Aš jon pakliūsiu ne anksčiau ketvergo, tat paleis mane ne anksčiau pėtnyčios. Šiandie lyja lietus, sodan išeiti negalima, o viduj neišpasakytai ilgu. Ligonbuty fiziškai dabar blogiau jaučiuos, negu tada, kai jan inėjau. Galva kažkaip sukasi ir viskas taip iširę — nieko galvot negaliu. Slankau palei sienas iš kertės į kertę — ką aš daugiau darysiu. Dienos ir naktys tokios ilgos ir taip negreitai slenka.

Pas mane niekas neateina (tik brolis1Adolfas Sruoga. penkioms minutėms), rodos, jau daugel metų praslinko, kaip aš čia patekau.

Sudieu, Sesule, viso tau gero.

Tav[o] Ba[ly]t[is]


KOMENTARAI

1 Adolfas Sruoga.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.