Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1916-06-18], [iš Petrogrado – į Lipecką].

Sesute mano! Aš nuo tavęs visus laiškus, visus ga[vau][.]

Sesute mano! Aš nuo tavęs visus laiškus, visus gavau. Tąsias atvirutes aš rašiau gal būti tuo pačiu laiku, kai tu man rašei, o laiškai kelyj ir apsilenkė. Aš nuo tavęs gaunu kasdien laiškų, o kai kada ir du. Užtat man dabar ir gerai, taip gerai, kad aš visas bėdas užmiršau. Šiandie, pavyzdžiui. Sėdžiu ir filosofuoju — rašau apie tautinę kultūrą. Tik labai nesmagu, kad aš tave kankinu. Bet ką tu čia žmogus padarysi. Kai skauda — rėkiu, kai gerai — tai nežinau, ką daryti. Nežinau, ką padaryti, kad tau būt gerai, kad neskaudėtų… Sakyk, sesute, kas tau yra?.. Juk kelinta diena jau sakai, kad sergi, sergi… Kas tau yra? Tik labiau neapsirk — žiūrėk, Sesut! Aš už tave pasimelsiu — maldelę kas vakarą gražią gražią sukalbėsiu. Gavau porą atviručių nuo Marikės1Marija Grikinytė – BS draugė Petrapilyje. — vieną iš Maskvos. Kita invažiuojant in Krymą rašyta. Jiii… Kokia ji suvargus! Tu, Sesute, žiūrėk, kad neliūdėtum ir nesirgtum! Viso, viso Tau gražaus. Atlankyk mane sapne.

Bolyt[i]s


KOMENTARAI

1 Marija Grikinytė – BS draugė Petrapilyje.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.