Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1917-04-30], [važiuojant Rostovo link – į Maskvą].

Jau daugiau valandos važiuojam iš

Jau daugiau valandos važiuojam iš Novočerkasko į Rostovą Dono pakrančiu.

Kai žiūri pro langą — rodos, per mares traukinys bėga. Tik toli toli matos žilvyčiai, augą iš vandens. Ar greit bus Rostovas — nežinia. Sako, būk tūlą laiką ir kelią reikėsią eiti pėstiems ir daiktus nešti. Donas šlama visai kaip marės. Vilnys ateina, ateina ir sudūžta in traukinio špalus. Iš po špalų smiltys išplauta. Nuolatos sustojam vidury lauko palei vandenį ir stovime. Turbūt ilgai dar važiuosime iki Rostovui —

Tebūna tau gera.

Buč[iuoju] — Bol[ytis].


KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.