Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1917-04-30], [važiuojant iš Rostovo – į Maskvą].

Vakaras toks raudonas geso…

Vakaras toks raudonas geso… Ir žvaigždės ilgai nesiranda. Žiūriu pro langą į gęstančią saulėleidą. Nors jau 10 val[anda], bet dangus dar raudonas. Aš jau esu kupė, guliu ir mes visi dainuojam.

Ir gerai. Ir dūšioj lengva. Ir gerai. Ir gerai, kai noris dainuot.

Juk tavo veidas toks geras buvo, ir akys tokios pasiilgusios.

Buč[iuoju] — B[alytis].


KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.