Laiškas Liudui Girai, 1923-04-04, [iš Miuncheno – į Kauną].

Miels Giriuk, / Prašau įduoti mano broliui Kaziui man

Miels Giriuk,

Prašau įduoti mano broliui Kaziui1Kazimieras [Kazys] Sruoga (1899–1974), jauniausias BS brolis. man priklausomą honorarą už paskutinę knygą „Skaitymų“2Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune. Žurnale bendradarbiavo BS. 1923 m. žurnalą redagavo Liudas Gira. — eiles ir recenzijas. Ant tuščio mano pasirašyto blanko galima prirašyti — ir bus sąskaita. Mokėk kiek galėdamas daugiau, nes aš, biednas griešnykas, esu labai nusmukęs. Už keleto dienų pasiųsiu kiek ilgesnę Savickio3Jurgis Savickis (1890–1952), prozininkas. Toliau kalbama apie 1922 m. išleistą jo apsakymų knygą Šventadienio sonetai. „Šventadienio sonetų“ recenziją4Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio Sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, 1923, kn. 23, p. 150–174.
BS Savickį vertina kaip „didį dailininką“, „stiprų talentą“, „poetą tapytoją“, parašiusį „įžymų veikalą“ „gal ir ne vien mūsų literatūroj“, todėl pranašauja jam gero prozininko ateitį. Kruopščiai išanalizavęs pirmąjį Savickio apsakymų rinkinį, BS paaiškina kritikams (Jakštui, V. Mykolaičiui-Putinui, T. V. (Vaišnorui?), kad Savickio kūrybos fenomenas atsiskleidžia tik perpratus formos ir turinio sintezę. BS konkrečiai analizuoja trijų Savickio kūrinių („Ad astra“, „Vagis“, „Komediantai“) netradicinio pasakojimo ir jo raiškos (metaforinės konstrukcijos) ypatumus. BS skatina Savickio kūrybą matyti platesniame kultūros kontekste.
. Gaila tik, kad neturiu „Draugijos“5Draugija – literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs kas mėnesį 1907–1914 m. ir 1919–1933 m. ir kas dvi savaites 1937–1940 m. Kaune., kur Jakštas6Adomas Dambrauskas-Jakštas (1860–1938), poetas, kritikas, publicistas. 1923 m. redagavo Draugijos žurnalą, įvedė knygų recenzavimą. Buvo pirmasis normatyvinės kritikos kūrėjas. bliuznija7Jakštas nepalankiai vertina Savickio kūrybos rinkinį, laiko jį „pseudokūryba“, paviršutiniška, „dekadentiška proza“. Peikia neva beprasmį ir tuščią rinkinio pavadinimą – „kaip nieko nesakantį“. Pasigenda pasakojimo „grynumo“. Kritikuoja neapgalvotą, todėl nemotyvuotą, nevykusią simbolizmo, psichologizmo ir realizmo sintezę, „menką turinį“. Peikia „nevykusią kalbą ir rašybą“. Savickio talentą apibūdina „nedisciplinuotu, pasišiaušusiu“. Išskiria tik kelis geriau parašytus apsakymus – „Vagį“, „Ad astra“, „Kaukes“. Ironiškai baigia, kad „Savickiui belieka vien ta garbė, kad jis tarp mūsų diplomatų yra pirmutinis beletristas“ (A. Jakštas, „J. Savickis, „Šventadienio sonetai“, in: Draugija, 1923, Nr. 1–2, p. 50–51). del tos knygos, o tai straipsnį būt galima padaryti gyvesnį.

Šiuo tarpu klonioju[o]s ir visą spaudžiu.

Tav[o] Baly[s] Sruoga
4/IV 23


KOMENTARAI

1 Kazimieras [Kazys] Sruoga (1899–1974), jauniausias BS brolis.
2 Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune. Žurnale bendradarbiavo BS. 1923 m. žurnalą redagavo Liudas Gira.
3 Jurgis Savickis (1890–1952), prozininkas. Toliau kalbama apie 1922 m. išleistą jo apsakymų knygą Šventadienio sonetai.
4 Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio Sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, 1923, kn. 23, p. 150–174.
BS Savickį vertina kaip „didį dailininką“, „stiprų talentą“, „poetą tapytoją“, parašiusį „įžymų veikalą“ „gal ir ne vien mūsų literatūroj“, todėl pranašauja jam gero prozininko ateitį. Kruopščiai išanalizavęs pirmąjį Savickio apsakymų rinkinį, BS paaiškina kritikams (Jakštui, V. Mykolaičiui-Putinui, T. V. (Vaišnorui?), kad Savickio kūrybos fenomenas atsiskleidžia tik perpratus formos ir turinio sintezę. BS konkrečiai analizuoja trijų Savickio kūrinių („Ad astra“, „Vagis“, „Komediantai“) netradicinio pasakojimo ir jo raiškos (metaforinės konstrukcijos) ypatumus. BS skatina Savickio kūrybą matyti platesniame kultūros kontekste.
5 Draugija – literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs kas mėnesį 1907–1914 m. ir 1919–1933 m. ir kas dvi savaites 1937–1940 m. Kaune.
6 Adomas Dambrauskas-Jakštas (1860–1938), poetas, kritikas, publicistas. 1923 m. redagavo Draugijos žurnalą, įvedė knygų recenzavimą. Buvo pirmasis normatyvinės kritikos kūrėjas.
7 Jakštas nepalankiai vertina Savickio kūrybos rinkinį, laiko jį „pseudokūryba“, paviršutiniška, „dekadentiška proza“. Peikia neva beprasmį ir tuščią rinkinio pavadinimą – „kaip nieko nesakantį“. Pasigenda pasakojimo „grynumo“. Kritikuoja neapgalvotą, todėl nemotyvuotą, nevykusią simbolizmo, psichologizmo ir realizmo sintezę, „menką turinį“. Peikia „nevykusią kalbą ir rašybą“. Savickio talentą apibūdina „nedisciplinuotu, pasišiaušusiu“. Išskiria tik kelis geriau parašytus apsakymus – „Vagį“, „Ad astra“, „Kaukes“. Ironiškai baigia, kad „Savickiui belieka vien ta garbė, kad jis tarp mūsų diplomatų yra pirmutinis beletristas“ (A. Jakštas, „J. Savickis, „Šventadienio sonetai“, in: Draugija, 1923, Nr. 1–2, p. 50–51).
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.