Laiškas Liudui Girai, 1923-04-21, [iš Miuncheno – į Kauną].

Gira, drūts ! / Ačiū, kad ir manęs nabagėlio neužmiršti. Princi[piniai]

Gira, drūts!

Ačiū, kad ir manęs nabagėlio neužmiršti. Principiniai, žinoma, sutink[u] ir kaip mokėsiu — prisidėsiu.

Žiūrėk, ar negirdėjai ką nors apie mano straipsnius — apie „Šarūno“ iliustracijas1Parvenu [BS], „„Šarūnas“ Tautos teatre“, in: Lietuva, 1924-11-12, Nr. 256; in: BSR, t. 10: Teatro kritika: 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 130–132.
Krėvės „Šarūno“ (poemos su prologu ir epilogu) premjera – 1924-05-31.
ir apie Jurgelionies poeziją2B. Sirakūzinas, „Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): „Glūdi liūdi“ ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, 1923, kn. 21, p. 69–81; in: BSR, t. 6: Literatūros kritika: 1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 355–368.? Ar juos kur perkūnas nujojo, ar Redaktoriaus krepšė suėdė, ar pagaliau jie pamatys dar pasaulį?

Paskui jau pernai aš buvau pasiuntęs „Skaitymams“3Skaitymai – literatūros ir kritikos žurnalas, leistas 1920–1923 metais Kaune. Redagavo Vincas Krėvė, tris paskutinius numerius – Liudas Gira. ilgą straipsnį „Laiškai apie kultūrą“4BS, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, 1923, kn. 22, p. 79–105. — Krėvė5Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, prozininkas, dramaturgas, tuo metu – Lietuvos universiteto (LU) profesorius, Humanitarinio mokslų fakulteto organizatorius, buvęs žurnalo Skaitymai redaktorius. vis žadėjo dėt — ir nežinau, kur jis padėjo. Ar neištrauktum kur iš ma[i]šo? Galimas daiktas, kad jie „Skaitymams“ netinka, tai tuomet atiduodu tavo valiai — atiduok kam nors kitam, kad ir ne taip vožniam žurnalui (tik ne Krupavičiaus6Mykolas Krupavičius (1885–1970), dvasininkas, politikas, prelatas, tuo metu – žemės ūkio ministras, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Seimo atstovas nuo krikščionių demokratų partijos.!), by tik honorarą mokėti. Mat aš vis tik rengiuos kada nors baigt universitetą7Miuncheno Liudviko ir Maksimiljano universitete BS studijavo nuo 1921 m. lapkričio mėn. iki 1924 m. vasario 8 d. ir turiu labai daug darbų, tai ir rašyt maža tenka. Iki šiol užsidarbiaudavau pinigus rašydamas į „Naujienas“8Naujienos – Amerikos lietuvių socialistų sąjungos laikraštis, pirmasis JAV lietuvių dienraštis, leistas 1914–1986 m. Čikagoje.
JAV lietuvių – advokato, Čikagoje spausdinto lietuvių dienraščio Naujienos leidėjo Kazio Gugio ir daininkės mėgėjos Noros Gugienės – rūpesčiu B. Sruogai, studijavusiam Miunchene, kas mėnesį pastoviai mokėta 15 dol. stipendija už kūrinius, vertimus ir straipsnius Naujienų dienraščiui (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 118).
, bet man tai taip įkyrėjo, kad aš daugiau nebegaliu. Tik žmogus smulkėji, daugiau nieko! Aš mielu noru rašytau daugiau į „Skaitymus“. Žiūrėk, ar galėtum man garantuoti į mėnesį 150 litų (15 dol[erių]) uždarbio — ir kiek [už] tai turėčiau parašyti? Jei galėtum garantuoti — aš tuomet visas pereinu jūsų žinion. Dabar aš nieko rimtesnio neturiu parašęs ir negaliu rašyt, nes paskendau į logikos problemas (nesijuok!). Jei jūs neturit recenzijos Savickio knygos „Šventadienio sonetai“9BS, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, 1923, kn. 23, p. 150–174; in: BSR, t. 6, 2001,p. 426–454. — tai aš netrukus atsiųsiu. Gegužės mėnesį atsiųsiu stambesnį 2—3 ar gal 4 lankų straipsnį „Lietuvių dainų elementai“ (stilistikos studijos metmenos)10BS, „Lietuvių dainų poetinės priemonės. Dainų poetikos metmena“: Studija, in: Tauta ir žodis, kn. 3, 1925, p. 1–75, kn. 4, 1926, p. 187–231., kuris, tikiuos, jums tiks. Bet man pinigų reikia, aš jų neturiu, o turiu gyvent ir mokintis. Būtų gera žinot šiuo reikalu Tavo nuomonę. Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ — Rössler’io11Carlas Rössleris (1864–1946), austrų dramaturgas, parašęs komediją „Batas“, vaidintą Miunchene 1923 m. BS išvertė ją į lietuvių kalbą, iš pradžių siūlė Liudui Girai ir Valstybės teatrui. Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus „Tautos teatre“, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo.
Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr. BS, „Rösslerio „Batas““, in: BSR, t. 7: Literatūros kritika 1924–1929, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 266–273.
. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus, turinys maždaug toks. Gyvena vienas Ekscelencija, kadaise buvęs ministeris, pas jį gyvena jo kiemininkas su žmona. Po revoliucijai (principe — gal vokiečių, gal rusų, gal Lietuvos Simanauskas) patenka į Seimą, Ekscelencijai namus nusavino, ir Ekscelencija batus siūt mokinos ir t[aip] t[oliau]. Be galo gražiai išvystyta, gyvenimas lengvai parodijuojamas. Figūruoja ir nusmukę džent[e]lmenai, priversti darbą dirbt ir tarnaut, senos ir naujos tvarkos tarnai ir valdininkai, „amerikiečiai“, tai yra Amerikoj pralobę ir grįžę namo su amerikonišk[u] notūru, pirkliai, karo ir revoliucijos metu pralobę su visu savo pirklišk[u] notūru ir t[aip] t[oliau]. Aš esu tikras, kad Lietuvos scenoj eitų didžiausiu pasisekimu ir būtų analoginiai mylima kaip kadaise „Švarkas ir milinė“12Lenkų rašytojo Vladislavo Gutovskio (1856–1930) triveiksmis dramos vaizdelis su dainomis ir šokiais „Švarkas ir milinė“ (iš lenkų k. vertė Jonas Strazdas-Jaunutis, išleista Vilniuje, 1914)., tik parašyta kur kas talentingiau (to rašytojo Miunchene eina teatruose ir daugiau veikalų). Autori[u]s — austrijokas, tipingas vienietis, be galo geras žmogus ir talentingas. Jis didžiausiu džiaugsmu sutiko, kad aš verstau. Bet veikalas jau parduota. Aš parašiau Berlynan, nežinau, ką iš ten man pasakys: kokias materialines sąlygas pastatys. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio13Konstantinas Glinskis (1886–1938), teatro aktorius, režisierius, pedagogas. Vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų; tuo metu – Valstybės teatro režisierius ir aktorius. Režisūra realistinė, turi estetizmo bruožų; vaidyba subtili, preciziška, charakteriai ryškūs. režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva.

Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo? Ir paskui kas daryt su sąlygomis, kurių aš dar nežinau, bet kurios man tikrai bus pastatytos?

Dar vienas dalykas. Ar jau buvo pas Tave, ar dar ateis p[ane]lė Daugirdaitė14Vanda Daugirdaitė (1899–1997), istorikė, pedagogė, 1921–1923 m. studijavo Berlyne. Tuo metu VD, išklausiusi 3 semestrus Berlyno universitete, dėl politinių aplinkybių (po 1923 m. įvykusio Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos) priversta nutraukti studijas, buvo grįžusi į Lietuvą. su straipsniu apie Bonsels[ą]15Waldemaras Bonselsas (1880–1952), vokiečių rašytojas.. Būtų gera, kad galėtum jį įdėt. Man pačiam teko jis redaguoti, ir Bonse[l]są a[š] gerai pažįstu: mano nuomone, straipsnis dėtinas. Tiesa, aš į Bonselsą žiūriu visai kitaip ir taip niekuomet apie jį nerašyčiau, kaip ten parašyta, bet galima apie [jį] ir taip rašyt — ir tai turi savo raciją. Jei įdėsi — bus labai stipri materialinė ir moralinė parama pradedančioms studijoms.

Rašai, nori žurnalą reformuot išoriniai. Bet reformuok jį vidujiniai. Kad jis būtų gyvas, kad jį galėtų skaityti ne tik tie, kurie iš nuobodumo mirti rengias kaip iki šiol, ypač paskutiniu metu, kad buvo. Tegu nebus aukštybės Parnaso ir Dzeuso mandrybės, bet tegu žmonės galvoja, tegu ginčijas, tegu plakas, o vis tik trykštelės skaisti kibirkštėlė.

Sveikindamas Tave su nauju darbu — linkiu Tau viena — kad tu „Skaitymus“ iš numirusių pr[i]keltum!

Tavo Balys
21.

Būtų gerai, kad tu parašytum del čia mano minėtų abejonių. O mano straipsnį „Laiškai apie kultūrą“ geriausia atiduok Puidos „Gairėms“ — aš laikau neutralitetą ir su niekuo pyktis nenoriu.

_____



KOMENTARAI

1 Parvenu [BS], „„Šarūnas“ Tautos teatre“, in: Lietuva, 1924-11-12, Nr. 256; in: BSR, t. 10: Teatro kritika: 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 130–132.
Krėvės „Šarūno“ (poemos su prologu ir epilogu) premjera – 1924-05-31.
2 B. Sirakūzinas, „Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): „Glūdi liūdi“ ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, 1923, kn. 21, p. 69–81; in: BSR, t. 6: Literatūros kritika: 1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 355–368.
3 Skaitymai – literatūros ir kritikos žurnalas, leistas 1920–1923 metais Kaune. Redagavo Vincas Krėvė, tris paskutinius numerius – Liudas Gira.
4 BS, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, 1923, kn. 22, p. 79–105.
5 Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, prozininkas, dramaturgas, tuo metu – Lietuvos universiteto (LU) profesorius, Humanitarinio mokslų fakulteto organizatorius, buvęs žurnalo Skaitymai redaktorius.
6 Mykolas Krupavičius (1885–1970), dvasininkas, politikas, prelatas, tuo metu – žemės ūkio ministras, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Seimo atstovas nuo krikščionių demokratų partijos.
7 Miuncheno Liudviko ir Maksimiljano universitete BS studijavo nuo 1921 m. lapkričio mėn. iki 1924 m. vasario 8 d.
8 Naujienos – Amerikos lietuvių socialistų sąjungos laikraštis, pirmasis JAV lietuvių dienraštis, leistas 1914–1986 m. Čikagoje.
JAV lietuvių – advokato, Čikagoje spausdinto lietuvių dienraščio Naujienos leidėjo Kazio Gugio ir daininkės mėgėjos Noros Gugienės – rūpesčiu B. Sruogai, studijavusiam Miunchene, kas mėnesį pastoviai mokėta 15 dol. stipendija už kūrinius, vertimus ir straipsnius Naujienų dienraščiui (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 118).
9 BS, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, 1923, kn. 23, p. 150–174; in: BSR, t. 6, 2001,p. 426–454.
10 BS, „Lietuvių dainų poetinės priemonės. Dainų poetikos metmena“: Studija, in: Tauta ir žodis, kn. 3, 1925, p. 1–75, kn. 4, 1926, p. 187–231.
11 Carlas Rössleris (1864–1946), austrų dramaturgas, parašęs komediją „Batas“, vaidintą Miunchene 1923 m. BS išvertė ją į lietuvių kalbą, iš pradžių siūlė Liudui Girai ir Valstybės teatrui. Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus „Tautos teatre“, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo.
Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr. BS, „Rösslerio „Batas““, in: BSR, t. 7: Literatūros kritika 1924–1929, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 266–273.
12 Lenkų rašytojo Vladislavo Gutovskio (1856–1930) triveiksmis dramos vaizdelis su dainomis ir šokiais „Švarkas ir milinė“ (iš lenkų k. vertė Jonas Strazdas-Jaunutis, išleista Vilniuje, 1914).
13 Konstantinas Glinskis (1886–1938), teatro aktorius, režisierius, pedagogas. Vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų; tuo metu – Valstybės teatro režisierius ir aktorius. Režisūra realistinė, turi estetizmo bruožų; vaidyba subtili, preciziška, charakteriai ryškūs.
14 Vanda Daugirdaitė (1899–1997), istorikė, pedagogė, 1921–1923 m. studijavo Berlyne. Tuo metu VD, išklausiusi 3 semestrus Berlyno universitete, dėl politinių aplinkybių (po 1923 m. įvykusio Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos) priversta nutraukti studijas, buvo grįžusi į Lietuvą.
15 Waldemaras Bonselsas (1880–1952), vokiečių rašytojas.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.