Laiškas Valerijai Čiurlionytei, [po 1916-05-18], [iš Petrogrado – į Lipecką].

Anksto ryto kėlėjėlė,

Anksto ryto kėlėjėlė Kaip Dunojuj spindulėlis.
Gūdžią prieblandą vakarę Laukiu gando iš pamarių.
Iš pamarių kils dainužė… Tai netems šiąnakt naktužė!
Anksto ryto kėlėjėlė Tai išaudė audimėlį!
Naujas žiedas — kas metimas, Ir virpėjims — kas žvelgimas.
Ir šilkelių šilkumėlis Ir naktelės trumpumėlis.
Anksto ryto kėlėjėlė… Ryto saulės ašarėlė…
Ir žinia… Žinia nuo Marių… Nežinau sapnų vasarių,
Nežinau nakties bedugnių, Tik žinau budynės ugnį.1Vėliau sukurto penkių eilėraščių ciklo „Marių pakrantėj“ antroji dalis (II), taisyta paprastu pieštuku BS ranka.
Publikuota: galutinis eilėraščio „[Anksto ryto kėlėjėlė]“ variantas, in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 161.
Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 768–769.

— — — — —

Ištiestas sparnas. Vėjas myluodamas suka ir laužo. Kietos jo rankos. Aštrūs dvelkimai. Ir glamonėjims — Žiaurus.
Tiesiai prieš vėją. Sparnas dar sveikas. Daugel dar, daug ištesės. Ilgos malonės. Lūkesiai ilgūs. Žengsnį už žengsnio: Karžygis — bus!
Vėjas bučiuodams dūšią parduoda. Niekas nemiršta — ilgis tiktai. Laukiu išbalęs… Šaukiu suspaudęs krūtinę… — Viešnia! O, Viešnia! Dalgį girdi?..
Karžygis stosis, Milžinas kelsis Iš kapinynų, iš apdainuotų, iš apverktų… Apmirė balsas… Gandas užgeso… Dūšia parduota… Dūšia žaizdose… Laukiu rytojaus… Laukiu vėl gando: Vakaro Viešniai — Tikiu!2Vėliau sukurto penkių eilėraščių ciklo „Romuva“ pirmoji dalis (I.), eilėraščio „Anga“ pirminis variantas, be pavadinimo, autorinių taisymų.
Publikuota: galutinis eilėraščio „[Ištiestas sparnas]“ variantas, in: op. cit., p. 152–153.
Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. in: Ibid., p. 765.

— — — — — —

Dūšia susidūmojo kryžkelėj.

Plėštakėlė nusileido in liauną žiedą.

Grakštūs lapeliai prasiskleidė ir pagirdė ją šerkšmeninėj rasoj. Sultinga ir besidžiaugianti suplasnojo lengvučiais sparneliukais. Dūšia, kodel sukaustė tave tasai lengvutis skrajojimas? Ir šerkšmeninė rasa tavo šventenybę paveržė?

Keturi platūs vieškeliai, o tarpkelėse niūrios, akmeninės, pilkaus Liūdėjimos bonės…

Keista, o Dūšia, tavoji kryžkelė… — — — 3Pirminis prozos fragmentas, švarraštis.
Publikuota: galutinis „[Dūšia susikaupė kryžkelėj]“ variantas, in: BSR, t. 4: Proza, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 576.

Juostų, Tavo austų ir pintų, negavau.

Judošiai nužagė turbūt. Ar su knyga siuntei?

O aš taip laukiau, taip laukiau jų. Ką aš aname laiške sakiau, norėčiau prašyti (tu vakarykštėj atvirutėj minėjai tai). Tai mat kas. Tu viename laiške minėjai norianti man ką tai atsiųsti, tik sakeis atidėjusi toliau, tai aš ir norėjau prašyti, kad tu tuoj atsiųstum. Jei žuvo — be galo gailu. Gal tu galėtum pačtoj kaip nors užklausti? Juk jei nužagė — tai nedovanotinas dalykas!

Žinai, aš fotografijų savo neturiu. Pusantros savaitės ar dvi atgal nuo Navako4Jonas Navakas (1896–1956), teisininkas. 1915–1918 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, buvo Moksleiviams šelpti draugijos narys. gaunu atvirutę, kad mano fotografijas jau atėmęs nuo fotografo, kad gavęs nuo Šeiniaus5Ignas Šeinius, tikr. Jurkūnas (1889–1959), rašytojas. 1916–1919 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotinis Stokholme. ilgiausį laišką ir kad už dv[i]ejų dienų parašysiąs man dar ilgesnį ir fotografijas išsiųsiąs. Aš jam tuojaus parašiau atviruką — jeigu man fotografijų neišsiuntė, tai kad tau in Lipecką tris tuojau išsiųstų. Bet iki šiai dienai nuo jo nė žadėtojo laiško, nei mano fotografijos. Latras, kad jis sudegt. Bet ką tu čia jau, žmogus, padarysi. Dievui ant garbės, o jam ant sveikatos. Šiandie jam vėlei parašysiu.

˹Atvažiavo Yčas6Martynas Yčas (1885–1941), politikas, visuomenės veikėjas. Teisininkas. 1915–1917 m. Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas. ir iš Lietuvos Jonas Žilinskas7Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas) (1870–1932), kunigas, visuomenininkas, publicistas, poetas, vertėjas, redaktorius, gamtotyrininkas, valstybės veikėjas, ypač daug nuveikęs JAV lietuvių visuomeniniame gyvenime ir Klaipėdos kraštą prijungiant prie Lietuvos. 1893 m. baigė Overbriuko (JAV) kunigų seminariją. 1893–1908 m. ir 1916–1921 m. gyveno JAV.. Kad tu žinotum, ką apie Lietuvą papasakojo.˺8Yčo ir Žilinsko pasakojimą išsamiau žr. BS→VČ, Petrogradas, [po 1916-05-18]_1, l. II 1r–v, 2r–v.



KOMENTARAI

1 Vėliau sukurto penkių eilėraščių ciklo „Marių pakrantėj“ antroji dalis (II), taisyta paprastu pieštuku BS ranka.
Publikuota: galutinis eilėraščio „[Anksto ryto kėlėjėlė]“ variantas, in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 161.
Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 768–769.
2 Vėliau sukurto penkių eilėraščių ciklo „Romuva“ pirmoji dalis (I.), eilėraščio „Anga“ pirminis variantas, be pavadinimo, autorinių taisymų.
Publikuota: galutinis eilėraščio „[Ištiestas sparnas]“ variantas, in: op. cit., p. 152–153.
Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. in: Ibid., p. 765.
3 Pirminis prozos fragmentas, švarraštis.
Publikuota: galutinis „[Dūšia susikaupė kryžkelėj]“ variantas, in: BSR, t. 4: Proza, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 576.
4 Jonas Navakas (1896–1956), teisininkas. 1915–1918 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, buvo Moksleiviams šelpti draugijos narys.
5 Ignas Šeinius, tikr. Jurkūnas (1889–1959), rašytojas. 1916–1919 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotinis Stokholme.
6 Martynas Yčas (1885–1941), politikas, visuomenės veikėjas. Teisininkas. 1915–1917 m. Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas.
7 Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas) (1870–1932), kunigas, visuomenininkas, publicistas, poetas, vertėjas, redaktorius, gamtotyrininkas, valstybės veikėjas, ypač daug nuveikęs JAV lietuvių visuomeniniame gyvenime ir Klaipėdos kraštą prijungiant prie Lietuvos. 1893 m. baigė Overbriuko (JAV) kunigų seminariją. 1893–1908 m. ir 1916–1921 m. gyveno JAV.
8 Yčo ir Žilinsko pasakojimą išsamiau žr. BS→VČ, Petrogradas, [po 1916-05-18]_1, l. II 1r–v, 2r–v.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.