Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1916-07-30], [iš Petrogrado – į Lipecką].

Ir diena, diena — Dievuli, kokia

Ir diena, diena — Dievuli, kokia ji ilga ir kokia skaudi. Laiško nuo tavęs ir vakar brolis1Adolfas Sruoga. neatnešė — nėr. Sesule, nejaugi ir šiandie neatlankysi manęs mano nelaisvėje?.. Sesule, nejaugi ir šiandie žmogaus balso neišgirsiu? Vaikštau iš kertės į kertę ir neįmanau, nė kur dėties, nė ką daryti. Žinau, niekas in mane neateis, niekas neatlankys… Saulė šiandie nešviečia, sode šalta, kameroj klaiku… Daktaras šiandie nežiūrėjo — rokuojas, be utarnyko tikrai neišleis, o gal dar ir kitos petnyčios laukti reikės. Jei taip bus ir toliau — iš tikrųjų čia susigraužimas nepakenčiamas. Sėdžiu ir galvoju, ką man dabar bedaryti. Skaityti — nieko nesuprantu, galva skauda, vaikščioti — o kur aš šiandie eiti galiu, Sesule?.. Kad nors nuo tavęs dar laišką gavus… Liūdna mano nelaisvė, Sesut. Klaikesnė, negu aš maniau ir laukiau. Ir vakarai tokie skaudūs, ir naktys tokios ilgos.

Sudieu, Sesul. Ne[u]žmiršk manęs.
Bol[yti]s


KOMENTARAI

1 Adolfas Sruoga.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.