Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1916-06-03], [iš Maskvos – į Voronežą].

Šiandie esu dar Maskvoj.

Šiandie esu dar Maskvoj. Dar vienas susirinkimas. Velnias žino, kaip nusibodo visa ta istorija. Ir pavargęs kad esu. Šiandie nuo ryto vargiai valkiojuosi ir galvot nieko negaliu. Gal tai ir gerai — gal tada ir kariaut nepaims.

Iš Maskvos išvažiuoju turbūt šiandie (jeigu pasiseks). O jei nepasiseks — tai rytoj.

Ūpas šiandie nėra toks beprotiškas, kaip buvo vakar ir užvakar, bet taip kažkaip sunku be galo. Nusipirkau knygą pasiskaityt (Balmont1Konstantinas Balmontas (1867–1942), rusų poetas, eseistas, vertėjas.), skaičiau, skaičiau gatvėj — nieko nesupratau ir išsiunčiau Tau. Tat nepyk tu ant manęs, kad aš siunčiu tau ją.

Kai paaiškės su karuomene dalykas, kuo greičiausiai tau duosiu žinią. Jei bus gerai — duosiu telegramą. Bet turi būt gerai ir galas.

Aš, žinai, dabar juntu kažkokią tvirtybę — ir nieko nesibijau.

Neliūdėk tu ir nepyk ant manęs.

Bučiuoju.
Tav[o] Bo[lyti]s


KOMENTARAI

1 Konstantinas Balmontas (1867–1942), rusų poetas, eseistas, vertėjas.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.