Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1916-06-04], [pakeliui iš Maskvos – į Lipecką].

Važiuoju iš Maskvos. Rymau

Važiuoju iš Maskvos. Rymau prie lango. Dūšioje lengva. Nežinau, kas laukia mane rytojuj, nežinau, kaip sekantis akimirksnis iš manęs pasityčios — dabar rymau prie lango ir dūšioj nesunku. Kažkokia šventė. Girios ir girios, naktis, brėkštantis rytas. — — Ir žvilgesys neieško inžvelgt in bedugnės paslaptį. Pasiekti tave… Nors viena godele tave palytėti… Paprašyt nuo tavęs atleidimo! Juk rašyt tokiuos laiškus, kaip aš tau rašiau, — per daug жестоко1~ rus =žiauru.! Bet tu gera Sesutė — tu atleisi man?.. O aš del tavęs daugel daugel vainikų pripinsiu.

Laimink mane.
Bolytis


KOMENTARAI

1 ~ rus =žiauru.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.