Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1916-06-04], [pakeliui iš Maskvos – į Lipecką].

Aš dar važiuoju. Dūšia dar

Aš dar važiuoju. Dūšia dar ilgus akimirksnius stebėsis iškilme stojančio ryto. Žaizdas amžinąsias rytiniai spinduliai tenumarins. Dūšia regėjimams tiki. Tiki, kad maldos rytmetinės pasieks liūdinčią Sesulę ir lengvučiu, lengvučiu sapnu jos amžiną sielvartą suvystys. Tiki dūšia, kad rytas bus amžinas ir kad nebereikės kito atlyginimo iš dangaus už tiek karionių ištremtinių. Mylėdamas rytą aš ir Sesulę kaipo ryto pranašą tesapnuoju. Sesute, Sesute, kodel tau negerai? Viešpats esi gyvenimo ir už jo ironiją tik sarkazmu tegalima jam atsilyginti. Aš daugel galvojau. Ir jei gyvenimas taip tyčiojas — tat aš dabar priešginai juokiuosiu iš jo. Juokis, Sesute, nes viskas turi būt, kaip mes norime.

Bučiuoju.
Balytis


KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.