Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1917-05-02], [tarp Tuapsės-Armaviro – į Voronežą].

Nieko baisesnio nėra, kaip važiuoti

Nieko baisesnio nėra, kaip važiuoti per tunelį. Čia žemė dvelkia‑kvepia, čia traukinys lekia kaip pašėlęs ir skambina visą laiką, kažkaip klaiku labai. O dūmai iš kalnų išsikelti in aukštį negali. Užkliuvo dūmų kamuolys už debesio ir kabo užkliuvęs, kažkaip juokinga. Tik tunelio bijau. Kad tas traukinys taip baisiai skambina ir žemė taip tamsi. Kaip būtų gerai, kad tu būtum, kaip būtų gerai! Ir tunelis nebūtų toks baisus!

Buč[i]u[o]ju. Balyt[is]

Tarp Armaviro ir Tuapsės.

Kaip Dievą myliu, nuo tų tunelių pasiust galima. Visą dūšią suės!



KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.