Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1917-05-02], [iš Tuapsės – į Voronežą].

Tai, Sesute, aš jau Tuapsėj.

Tai, Sesute, aš jau Tuapsėj. Sėdžiu. Kur nakvot neturiu. Gal kur Dievas priglaus. Daiktus padaviau sergėt. Rytoj 5 val[andą] ryto eisiu kalėdot bil[i]eto į laivą — gal sukalėdosiu. Mat visi bilietai rytdienai išparduoti. Gali atsieit dar dieną čia pasitrint.

Vieta kažkokia nepaprasta. Kalnai, kalnai, kalnai. Tik klaiku kažkaip. Tokia vienuma! Toks ilgėjimasis! Nors pasiusk! Nebūtau toks pavargęs, eitau kur į kalnus! Turbūt Kaukaze ilgai bus sunku išgyvent. Taip vienas, taip vienas, taip ilgu! Kas man dabar daryti? Geriu vietoj kavos kokias tai pamazgas — kur išgėręs eisiu, Dievas Tėvas žino. Ar akmenų į mares pamėtyt? Viešbučių nėra (pilni, po 5 rub[lius] kamb[ariui]).

Beturiu 2 atviruti, kur gausiu pirkti?

Kol kas. Bučiuoju.

Rašyk, Sesute, rašyk — kitaip pasiusiu.

Bal[iukas]


KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.