Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1917-05-20], [iš Sočio – į Voronežą].

Ir šiandie… Ir šiandie nieko

Ir šiandie… Ir šiandie nieko, ir nieko! Tai ką aš dabar bedarysiu? Šiandie tikras buvau, šiandie buvau tikras, kad gausiu. Jau 20 dienų! Ar iš tikrųjų? Ar iš tikrųjų tu manęs nebenori nė žinoti, nė išgirsti, nė broliškai atlankyti? Nejaugi, Sesute, nejaugi? Per tris savaites vis tik būtų atėjęs laiškas, jei būtum parašius, turbūt būčiau gavęs… Kodel, Sesute, kodel?..

Esu dabar paštoj, bet kur aš dabar beeisiu, kur aš dabar besidėsiu? Jau ir taip naktimis nemiegojau belaukdamas, bet dabar! —

Sesute, Sesute! —

B
20/V.


KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.