Laiškas Matui Grigoniui, [1926-01-26], [iš Kauno – į Rozalimą].

Pone, / Ačiū už laiškelį.

Gerb. M. Grigoniui Rozalime

Pone,

Ačiū už laiškelį.

Jesenino1Sergejus Jeseninas (1895–1925), rusų poetas. eilutės — gražios, gal kada išversiu, šiuo tarpu — negaliu, kitais reikalais galva užversta. Tik jei ir išversiu — „Kultūrai“2„Kultūra“ – mėnesinis mokslo, visuomenės, kultūros, meno ir literatūros žurnalas, ėjęs 1923–1929 m. Šiauliuose. Redaktoriai – Peliksas Bugailiškis, Jonas Galvydis (faktinis redaktorius). neduosiu. Kol jie piemenų „straipsnius“ dės apie literatūrą (žiūr. 1926 m. 1 num. apie „Barą“)3BS reaguoja dėl nepagrįstos, užgaulios žurnalo Baras kritikos: „Visą laiką beveik nepareikšta gyvesnio judėjimo literatūroje. Vienintelis dailiosios literatūros žurnalas – pernykštis „Baras“ slinko vėžio žingsniu nepalikdamas žymesnių pėdsakų. Vargais negalais išėjo dešimts numerių. Tie patys skysti, valstybiški. Nieko nauja ir įdomaus nedavė. // Platesniems žmonių sluoksniams visai neprieinami del kainos. Be to, nemėgiami del nusenėjusių posakių ir minčių valkiojimo. Tad visai suprantama, kad tas vėžys galėjo rėplioti tol, kol buvo penimas trupiniais, nustumtais nuo valdančiųjų stalo. Bet kai visagalio ministerio asmuo buvo įžeistas, kada jį pavadino teatro grioviku, jam nustojus lesinti barininkus, „Barą“ vienu metu papiovė finansinė džiova“ (plačiau žr. Fra Frani, „Keli bruožai apie 1925 metų lietuvių literatūrą“, in: Kultūra, 1926, Nr. 1, p. 43–44)., su tais broleliais aš nieko bendro neturėsiu.

Nesuprantu, ko Tamista pyksti ant Zablockio4Jurgis Zablocka(i)s – vienas iš BS slapyvardžių..

Man teatro reikalas teko giliau pažinti — užsieniuos daug studijavau ir nemaža mačiau51915 m. BS studijavo Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultete, 1916 m. mokėsi Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1921–1924 m. mokslus tęsė Vokietijoje, Miuncheno universitete, kur studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. (dabar universitete teatro istoriją dėstau6Nuo 1924 m. BS dirbo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kur dėstė rusų literatūrą, pasaulio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją.), berods, turiu kiek moralinės teisės šį tą pasakyti. Nežinau, kiek Tamista pažįsti mūsų valstybinio teatro darbus. Mano giliausiu įsitikinimu, jis yra vertas, kad jam būtų iškelta pirtis, dešimts kartų karštesnė, negu kad Zablockis daro. Negana to, kad visokį brudą velka į sceną („Per audrą“7Juozo Tarvydo drama Per audrą.
Neigiamą atsiliepimą apie šios pjesės, režisuotos Boriso Dauguviečio, pastatymą Valstybės teatre (1925-10-21) žr. Zablockas, „Valstybinės dramos premjeros“, in: Lietuvos žinios, 1925-10-25, Nr. 240, p. 3–4; in: BSR, t. 10: Teatro kritika 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė ir redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 169–172.
, „Žvejai“8Stasio Santvaro drama Žvejai.
Kritinį įvertinimą apie šios pjesės premjerą (1926-01-16) žr. Zablockis, „Aplink tuščias pastangas ir taikos derybas“, in: Lietuvos žinios, 1926-04-18, Nr. 88, p. 3–4; in: BSR, t. 10, p. 220–224.
), dirba per daug jau nesąžiningai — po trijų keturių repeticijų lenda vaidinti! Daug kur mačiau Ibseną blogai vaidinant, bet taip suterlioto, kaip pas mus, aš dar niekur nesu regėjęs9Spėtina, kalbama apie Henriko Ibseno dramą Helgelando kovotojai.
Recenziją apie šio veikalo teatrinę Dauguviečio interpretaciją žr. Jurgis Zablockas, „Ibseno karžygiai Kaune („Helgelando kovotojai“, 1925-XII-8)“, in: Lietuvos žinios, 1925-12-13, Nr. 281, p. 3–4; in: BSR, t. 10, p. 189–194.
!

Man sunku konkrečiau pasiaiškinti, nes aš supratimo neturiu, kuo Tamista galėtum būt nepatenkintas. Tamistą aš esu pratęs pažinti kaipo žmogų su skoniumi ir aš negaliu įsivaizduoti, kad Tamistai galėtų imponuoti valstybinės dramos darbai ar tokio Petrovo10P. Petrovas, operos baletmeisteris., atsiprašant, baletas, ar p. Viekovo11N. Viekovas, operos režisierius. variagiški darbai pilna to epiteto prasme.

Viso lab[o].

Baly[s] Sruoga
26/I — [/]


KOMENTARAI

1 Sergejus Jeseninas (1895–1925), rusų poetas.
2 „Kultūra“ – mėnesinis mokslo, visuomenės, kultūros, meno ir literatūros žurnalas, ėjęs 1923–1929 m. Šiauliuose. Redaktoriai – Peliksas Bugailiškis, Jonas Galvydis (faktinis redaktorius).
3 BS reaguoja dėl nepagrįstos, užgaulios žurnalo Baras kritikos: „Visą laiką beveik nepareikšta gyvesnio judėjimo literatūroje. Vienintelis dailiosios literatūros žurnalas – pernykštis „Baras“ slinko vėžio žingsniu nepalikdamas žymesnių pėdsakų. Vargais negalais išėjo dešimts numerių. Tie patys skysti, valstybiški. Nieko nauja ir įdomaus nedavė. // Platesniems žmonių sluoksniams visai neprieinami del kainos. Be to, nemėgiami del nusenėjusių posakių ir minčių valkiojimo. Tad visai suprantama, kad tas vėžys galėjo rėplioti tol, kol buvo penimas trupiniais, nustumtais nuo valdančiųjų stalo. Bet kai visagalio ministerio asmuo buvo įžeistas, kada jį pavadino teatro grioviku, jam nustojus lesinti barininkus, „Barą“ vienu metu papiovė finansinė džiova“ (plačiau žr. Fra Frani, „Keli bruožai apie 1925 metų lietuvių literatūrą“, in: Kultūra, 1926, Nr. 1, p. 43–44).
4 Jurgis Zablocka(i)s – vienas iš BS slapyvardžių.
5 1915 m. BS studijavo Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultete, 1916 m. mokėsi Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1921–1924 m. mokslus tęsė Vokietijoje, Miuncheno universitete, kur studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas.
6 Nuo 1924 m. BS dirbo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kur dėstė rusų literatūrą, pasaulio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją.
7 Juozo Tarvydo drama Per audrą.
Neigiamą atsiliepimą apie šios pjesės, režisuotos Boriso Dauguviečio, pastatymą Valstybės teatre (1925-10-21) žr. Zablockas, „Valstybinės dramos premjeros“, in: Lietuvos žinios, 1925-10-25, Nr. 240, p. 3–4; in: BSR, t. 10: Teatro kritika 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė ir redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 169–172.
8 Stasio Santvaro drama Žvejai.
Kritinį įvertinimą apie šios pjesės premjerą (1926-01-16) žr. Zablockis, „Aplink tuščias pastangas ir taikos derybas“, in: Lietuvos žinios, 1926-04-18, Nr. 88, p. 3–4; in: BSR, t. 10, p. 220–224.
9 Spėtina, kalbama apie Henriko Ibseno dramą Helgelando kovotojai.
Recenziją apie šio veikalo teatrinę Dauguviečio interpretaciją žr. Jurgis Zablockas, „Ibseno karžygiai Kaune („Helgelando kovotojai“, 1925-XII-8)“, in: Lietuvos žinios, 1925-12-13, Nr. 281, p. 3–4; in: BSR, t. 10, p. 189–194.
10 P. Petrovas, operos baletmeisteris.
11 N. Viekovas, operos režisierius.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.