Laiškas Juozui Tumui, [iki 1924-04-15], [iš Klaipėdos – į Kauną].

Geras Tumai, / Labai apsidžiaugiau Tamistos laišku. Ir truputį

Geras Tumai1Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), kunigas, rašytojas. 1922–1929 m. Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1924 m. jam suteiktas docento vardas.
„B. Sruoga labai gerbė Vaižgantą, žavėjosi jo talentu ir apgailestavo, kad jo plačiau neišvystė. Nors kartais karštai kanauninkui apibarant, jų santykiai buvo šilti ir nuoširdūs“ (Vanda Sruogienė, „Balys Sruoga ir kun. Juozas Tumas-Vaižgantas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose [toliau – BSMA], sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 128).
,

Labai apsidžiaugiau Tamistos laišku. Ir truputį nuliūdau, kad apie mane esi vis tik blogos nuomonės, tik ne todel, del ko manai.

Paskaičius „Gairių“2Gairės – meno ir literatūros žurnalas, leistas Kaune 1923–1924 m. Redaktorius – Kazys Puida. No 5 minimą chamizmą3L. Straigis, „Paminklai dėdėms“, in: Gairės, 1923-09 ir 10, Nr. 5, p. 311–313.
Feljetone, pasirašytame slapyvardžiu, išdėstytos kritiškos mintys apie aušrininkams priklausiusį poetą, vertėją Stanislovą Dagilį (1843–1915), jo originalią poeziją ir vertimus, ypač Adomo Mickevičiaus Konradą Valenrodą. Teigiama, kad jam Biržuose 1923 m. pastatytas paminklas ne dėl literatūrinių nuopelnų, o dėl giminystės ryšių (Martyno Yčo dėdė).
Feljetonas Gairėms parašytas, prieštaraujant Juozui Tumui-Vaižgantui, pagerbusiam poetą Dagilį jo 80 metų sukakčiai paminėti skirtame straipsnyje, kur aptariami laureato poezijos ir vertimų nuopelnai lietuvių literatūrai (Vaižgantas, „Stanislovas Dagilis“, in: Atspindžiai, 1923-02, Nr. 2, p. 25–29).
Dėl kritiško, polemiško pobūdžio ir stačiokiško tono straipsnį Gairėse JT klaidingai priskyrė BS.
ir man
nejauku pasidarė. Tiktai, tikėk manim, kad aš su tuo reikalu nieko bendro neturiu — to dalyko aš nerašiau, kaip ir abelnai iki šiol „Gairėse“ mano jokio straipsnelio dar nebuvo spausdinta. Man kiek nesmagu, kad tokiuose dalykuose mane įtari. Ir kai skaičiau „Lietuvoj“4Lietuva – dienraštis, ėjęs 1919–1928 m. Redagavo Kazimieras Jokantas. „atsilojojimą“ — man ir į galvą neatėjo, kad tie dalykai galėtų būti mano adresu taikomi. Juk pats žinai, „Gairių“ kompanijoj yra žmonių, visur esančių ir visa žinančių, kuriems chamizmo toli ieškot netenka. Jei atsiimi savo įtarimą — užmirškime.

Del fotografijos5Spėtina, kad JT prašo BS paieškoti „Birutės“ draugijos narių fotografijos. — paieškosiu, bet tik po sekmadieniui.

Pagaliau trečias dalykas — tai čia irgi nepataikei: esu jau įrašytas bažnyčios knygose su visais palaiminimais ir t. t.61924 m. kovo 22 d. Viekšniuose BS vedė Vandą Daugirdaitę.
„Ruošdamiesi vedyboms, tarėmės, kur apeigas atlikti. Norėjome, kad sutuoktų Tumas be jokių iškilmių. Bet mano tėvas prašė, kad nors kuklios vestuvės įvyktų Bugiuose. Tad mus sutuokė Viekšnių klebonas J. Novickis. Po to apsigyvenome Klaipėdoje.
Netrukus Balys gauna laišką iš Tumo, žaibais ir perkūnais svaidantį. Kaip tau ne gėda, Sruoga, gyveni be šliūbo, juk žinai, kad aš mielai judu palaiminčiau, – taip maždaug jis rašė.
Vietoj atsakymo Balys nusiuntė Tumui vedybų metrikos nuorašą. Vėliau susitikę visi gardžiai kartu pasijuokėme“ (Vanda Sruogienė, op. cit., in: BSMA, p. 128).

Norėjau Vytauto bažnyčioj, bet aplinkybės buvo tokios — negalėjau. Visos ceremonijos buvo atlikta Viekšnių klebonijoje (dek. Novickis7J. Novickis, Viekšnių klebonijos dekanas, 1924-03-22 sutuokęs BS ir VD.). Užtat dabar šit koks dalykas — гражданский иск8~ rus =civilinis ieškinys..

Sakei per anas krikštynas, jeigu aš ženysiuos, — veltui šliūbą duosi, savo vežėju atvažiuosi ir man dar 100 markių primokėsi. Tai kaip dabar bus? Deja, neatsimenu tų laikų kurso. O kad aš tikrai bažnytiniai ženotas — paliudys Al. Rimka9Albinas Rimka (1886–1944), ekonomistas, statistikas, publicistas, spaudos darbuotojas. 1923–1926 m. dėstė Lietuvos universitete, buvo statistikos, ekonominės politikos ir visuomeninės ūkio istorijos docentas. Vienas iš žurnalo Lietuvos ūkis redaktorius. Geras BS draugas. ir br. Adolpas10Adolfas Sruoga (1887–1941), inžinierius, paštininkas, BS brolis., kurie ten klebonijoj pasirašė kaipo liudininkai.

Also, abgemacht11~ vok =Taigi, susitarta..

T.
Baly[s] Sruog[a]


KOMENTARAI

1 Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), kunigas, rašytojas. 1922–1929 m. Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1924 m. jam suteiktas docento vardas.
„B. Sruoga labai gerbė Vaižgantą, žavėjosi jo talentu ir apgailestavo, kad jo plačiau neišvystė. Nors kartais karštai kanauninkui apibarant, jų santykiai buvo šilti ir nuoširdūs“ (Vanda Sruogienė, „Balys Sruoga ir kun. Juozas Tumas-Vaižgantas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose [toliau – BSMA], sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 128).
2 Gairės – meno ir literatūros žurnalas, leistas Kaune 1923–1924 m. Redaktorius – Kazys Puida.
3 L. Straigis, „Paminklai dėdėms“, in: Gairės, 1923-09 ir 10, Nr. 5, p. 311–313.
Feljetone, pasirašytame slapyvardžiu, išdėstytos kritiškos mintys apie aušrininkams priklausiusį poetą, vertėją Stanislovą Dagilį (1843–1915), jo originalią poeziją ir vertimus, ypač Adomo Mickevičiaus Konradą Valenrodą. Teigiama, kad jam Biržuose 1923 m. pastatytas paminklas ne dėl literatūrinių nuopelnų, o dėl giminystės ryšių (Martyno Yčo dėdė).
Feljetonas Gairėms parašytas, prieštaraujant Juozui Tumui-Vaižgantui, pagerbusiam poetą Dagilį jo 80 metų sukakčiai paminėti skirtame straipsnyje, kur aptariami laureato poezijos ir vertimų nuopelnai lietuvių literatūrai (Vaižgantas, „Stanislovas Dagilis“, in: Atspindžiai, 1923-02, Nr. 2, p. 25–29).
Dėl kritiško, polemiško pobūdžio ir stačiokiško tono straipsnį Gairėse JT klaidingai priskyrė BS.
4 Lietuva – dienraštis, ėjęs 1919–1928 m. Redagavo Kazimieras Jokantas.
5 Spėtina, kad JT prašo BS paieškoti „Birutės“ draugijos narių fotografijos.
6 1924 m. kovo 22 d. Viekšniuose BS vedė Vandą Daugirdaitę.
„Ruošdamiesi vedyboms, tarėmės, kur apeigas atlikti. Norėjome, kad sutuoktų Tumas be jokių iškilmių. Bet mano tėvas prašė, kad nors kuklios vestuvės įvyktų Bugiuose. Tad mus sutuokė Viekšnių klebonas J. Novickis. Po to apsigyvenome Klaipėdoje.
Netrukus Balys gauna laišką iš Tumo, žaibais ir perkūnais svaidantį. Kaip tau ne gėda, Sruoga, gyveni be šliūbo, juk žinai, kad aš mielai judu palaiminčiau, – taip maždaug jis rašė.
Vietoj atsakymo Balys nusiuntė Tumui vedybų metrikos nuorašą. Vėliau susitikę visi gardžiai kartu pasijuokėme“ (Vanda Sruogienė, op. cit., in: BSMA, p. 128).
7 J. Novickis, Viekšnių klebonijos dekanas, 1924-03-22 sutuokęs BS ir VD.
8 ~ rus =civilinis ieškinys.
9 Albinas Rimka (1886–1944), ekonomistas, statistikas, publicistas, spaudos darbuotojas. 1923–1926 m. dėstė Lietuvos universitete, buvo statistikos, ekonominės politikos ir visuomeninės ūkio istorijos docentas. Vienas iš žurnalo Lietuvos ūkis redaktorius. Geras BS draugas.
10 Adolfas Sruoga (1887–1941), inžinierius, paštininkas, BS brolis.
11 ~ vok =Taigi, susitarta.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.