Atvirlaiškis Liudui Girai, [1913-11-25], [iš Panevėžio – į Vilnių].

Šiemet

Šieme[t] [baigdami] [mo]kyklą sumanėme suv[aidinti][…][.] […][N]utarę vaidinti „Inteligen[tus][“]1BS, tuo metu Panevėžio realinės mokyklos šeštos klasės mokinys, bendradarbiavo dramos bei muzikos mėgėjų draugijoje „Aidas“. 1913 m. Panevėžyje BS kartu su kitais mokiniais planavo organizuoti renginį, iš pradžių norėjo vaidinti D. Švenko 4 veiksmų komediją Inteligentai, arba Parinktieji žmonės.[…][.] [S]ilpnutis ir mūsų dvasiai ne[at]sakąs. Dabar pasiri[nko]me Puidos2Kazio Puidos triveiksmė drama Undinė (1911), parašyta išvykimo į Sibirą išvakarėse.
„Puida dramoje Undinė svarsto lietuvių atgimimo laikais aktualią problematiką – lietuvis veda kitatautę ir pamiršta tėvynę“ (plačiau žr. Aušra Martišiūtė, Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 255–258).
„Undinę“. Todel ir kreipiuosiu prie Gerb.3~ santr =Gerb[iamojo].
Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, publicistas, vertėjas. Tuo metu dirbo dienraščio „Viltis“ redakcijoje.
, kad gavus pavėlijimą vaidinti. Ar nebūtų galima pavėlyt be honoraro? Kaipo mokiniai, pinigų neturime ir sunku mums būtų su atsilyginimu… Taipogi ar galima tikėties leidimą gausiant? Kas reikėtų daryti, kad jį gavus? Girdėjau, kad Utenoje vaidino „Ne sau žmones“4Vydūno (1868–1953), rašytojo, filosofo, Rytų Prūsijos kultūros veikėjo, trilogijos Prabočių šešėliai (1900–1908) antroji dalis – drama „Ne sau žmonės“.
BS, besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje, prisidėdavo, siūlydamas idėjas, rengiant vadinamuosius lietuviškus vakarus, susidėdavusius iš dviejų dalių – vaidinimo ir šokių. 1913 m. BS „organizavo Vydūno dramos „Ne sau žmonės“ mėgėjišką pastatymą, bet toliau repeticijų, kurios vyko, rodos, daktaro Venslovo namuose, Ramygalos gatvėje, tas dalykas kažkodėl nepajudėjo“ (Juozo Urbšio atsiminimai apie Balį Sruogą, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 66).
. Kaip ten leidimą gavo? Kažin mums ar nepavėlytų?

Laukiu atsako.

Su pagarba
Balys Sruoga


KOMENTARAI

1 BS, tuo metu Panevėžio realinės mokyklos šeštos klasės mokinys, bendradarbiavo dramos bei muzikos mėgėjų draugijoje „Aidas“. 1913 m. Panevėžyje BS kartu su kitais mokiniais planavo organizuoti renginį, iš pradžių norėjo vaidinti D. Švenko 4 veiksmų komediją Inteligentai, arba Parinktieji žmonės.
2 Kazio Puidos triveiksmė drama Undinė (1911), parašyta išvykimo į Sibirą išvakarėse.
„Puida dramoje Undinė svarsto lietuvių atgimimo laikais aktualią problematiką – lietuvis veda kitatautę ir pamiršta tėvynę“ (plačiau žr. Aušra Martišiūtė, Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 255–258).
3 ~ santr =Gerb[iamojo].
Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, publicistas, vertėjas. Tuo metu dirbo dienraščio „Viltis“ redakcijoje.
4 Vydūno (1868–1953), rašytojo, filosofo, Rytų Prūsijos kultūros veikėjo, trilogijos Prabočių šešėliai (1900–1908) antroji dalis – drama „Ne sau žmonės“.
BS, besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje, prisidėdavo, siūlydamas idėjas, rengiant vadinamuosius lietuviškus vakarus, susidėdavusius iš dviejų dalių – vaidinimo ir šokių. 1913 m. BS „organizavo Vydūno dramos „Ne sau žmonės“ mėgėjišką pastatymą, bet toliau repeticijų, kurios vyko, rodos, daktaro Venslovo namuose, Ramygalos gatvėje, tas dalykas kažkodėl nepajudėjo“ (Juozo Urbšio atsiminimai apie Balį Sruogą, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 66).
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.