Laiškas Vaclovui Biržiškai, [iki 1924-05-01], [iš Klaipėdos – į Kauną].

Panie, / Kalbėjau su broliu tiliponu.

Panie1Kreipiamasi į Vaclovą Biržišką (1884–1956), bibliografą, tuo metu – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorių. Jis LU HMF skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus. 1923–1944 m. buvo Kauno universiteto bibliotekos direktorius.,

Kalbėjau su broliu2Turbūt kalbama apie Adolfą Sruogą (1887–1941), inžinierių, paštininką, turėjusį Kaune „Tulpės“ knygyną. tiliponu. Jis sako porą kartų jau skambinęs į knygyną, bet vis neradęs. Jei nori greičiau su juo reikalą atlikti — pats paskambink.

Nuo geg. 1 d. man teks del visokių ten interesų redaguoti naują gazetą mėnesinę „Lietuvos filatelistas“3Lietuvos filatelistas – Lietuvos filatelistų draugijos mėnesinis leidinys, leistas 1924 m. Kaune.. Jei sutiktai bendradarbiauti, tai, be honoraro, turėtum dar premiją: visų markučių, kokios tik išeis ar pasirodys, gausi po komplektą be jokios eilės — bus į namus pristatyta. Tat jei norėtum bendradarbiauti — prašau šį tą parašyti ir man pasiųsti.

Žadėtų knygų dar negavau — labai laukiu — man labai reikia. Su „dėde“ — mano šefu4Jurgis Šaulys (1879–1948), spaudos darbuotojas, 1924 m. – dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius. BS jį vertino kaip reiklų, atkaklų, maksimaliai išnaudojantį redkolegijos žmones, bet sukalbamą: „Naujas šefas – neblogas žmogus (Dr. Š.), tiktai baisiai moka išnaudoti kitų darbą. Pats nieko nedirba, bet užtat kitiems moka užkrauti. Man jau teko su juo dirbti Klaipėdoj. Bet susikalbėti su juo visuomet galima“ (BS laiškas broliui Juozapui Sruogai, 1931-07-15, [iš Būgių – į Berlyną], in: LLTI BR, F53–269, l. 2v). — sugyvenu ne kaip labai: yra žmonių, kurie sugeba būti ir didžiausi ponai, ir dar didesnės kiaulės. Norėtau bėgti5BS buvo gavęs kvietimą nuo 1924 m. rudens privatdocento teisėmis dėstyti LU HMF. BS rengėsi išvykti iš Klaipėdos į Kauną..

Kol kas kloniojuos.
Balys Sruoga
Klaipėda
Turgaus gatvė, 48—49


KOMENTARAI

1 Kreipiamasi į Vaclovą Biržišką (1884–1956), bibliografą, tuo metu – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorių. Jis LU HMF skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus. 1923–1944 m. buvo Kauno universiteto bibliotekos direktorius.
2 Turbūt kalbama apie Adolfą Sruogą (1887–1941), inžinierių, paštininką, turėjusį Kaune „Tulpės“ knygyną.
3 Lietuvos filatelistas – Lietuvos filatelistų draugijos mėnesinis leidinys, leistas 1924 m. Kaune.
4 Jurgis Šaulys (1879–1948), spaudos darbuotojas, 1924 m. – dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius. BS jį vertino kaip reiklų, atkaklų, maksimaliai išnaudojantį redkolegijos žmones, bet sukalbamą: „Naujas šefas – neblogas žmogus (Dr. Š.), tiktai baisiai moka išnaudoti kitų darbą. Pats nieko nedirba, bet užtat kitiems moka užkrauti. Man jau teko su juo dirbti Klaipėdoj. Bet susikalbėti su juo visuomet galima“ (BS laiškas broliui Juozapui Sruogai, 1931-07-15, [iš Būgių – į Berlyną], in: LLTI BR, F53–269, l. 2v).
5 BS buvo gavęs kvietimą nuo 1924 m. rudens privatdocento teisėmis dėstyti LU HMF. BS rengėsi išvykti iš Klaipėdos į Kauną.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.