Laiškas Jadvygai Čiurlionytei, [po 1946-10-20], [Vilnius].

MJ! / Kiek atsispindi laiške, Kazio nuotaika – gera.

MJ1~ santr =Miela Jadze!
Jadvyga Čiurlionytė (1898–1992), etnomuzikologė, VU Istorijos-filologijos fakulteto, Vilniaus konservatorijos dėstytoja, skaitė liaudies muzikos kūrybos kursą, dirbo mokslinį darbą.
!

Kiek atsispindi laiške, Kazio2Kazys Boruta (1905–1965), rašytojas, Jadvygos Čiurlionytės vyras. 1946 m. kovo 17 d. suimtas saugumiečių surengtoje pasaloje pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvės Onos Lukauskaitės-Poškienės bute. Išvežtas į saugumo rūsius, tardytas (neišsidavė žinąs apie veikusią pogrindinę organizaciją). 1946 m. spalio 20 d. nuteistas dėl ideologinio pasyvumo 5 metams. Kalėjo Vilniuje, Rasų lageryje. nuotaika — gera. Labai geras ženklas, kad jo dvasia tokia tvirta ir kad atsirado jame stiprus optimizmas.

Bo „CK“ sferose prieš jį dantys tebegriežiami, — jis visiškai teisingai kalba apie priežastį (ja 1-as punktas apie Baltaragį3Kazys Boruta, Baltaragio malūnas, arba Kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1945. Išleistas kūrinys 1945-11-25 įvertintas neigiamai. Plačiau žr. V Rudminas [Genrikas Zimanas], „Suprietarinta tautosaka“, in: Tiesa, 1945-11-25, Nr. 275, p. 6. Kūrinys pateko į specfondus.). Vakar Universitete per „mokslinę konferenciją“ jį vėl labai koliojo Zimanas4Genrikas Zimanas (1910–1985), ideologas, laikraščio Tiesa vyriausiasis redaktorius. ir, berods, net Vabalas‑Gudas5Jonas Gudaitis-Vabalas (1881–1955), pedagogas, psichologas, VU Pedagogikos katedros vedėjas.. Aš ten nebuvau, man tik pasakojo. Gal smulkiau papasak[o]s Ta[u] Gučas6Alfonsas Gučas (1907–1988), psichologas, pedagogas, VU Psichologijos katedros vedėjas, Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, dekanas.. [Kol] tokie dalykai tebesidaro, ką gi čia [žmogu]s gali padėti. Gal Kazys ir perdeda [kiek] bardamas vadinamuosius „geradarius“ (o manęs jis neįskaito į jų tarpą?), — ką g[i] jie gali padėti. Ir jie visi yra tik menki žaisliukai, manekenai, kurius už virvelės tampo iš Maskvos. Aš tikiu, kad Kazio neišveš7Kazys Boruta Jadvygos Čiurlionytės dėka nebuvo ištremtas į Sibirą. Jadvyga Čiurlionytė informuodavo LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininką Justą Paleckį, jo nurodymu Kazys Boruta likdavo Vilniuje. Įkalintas Rasų kalėjime. 1946 m. pateikė amnestijos prašymą.. O daugiau — su kakta sieną negi pramalsi. Apie Zimano kalbą Kaziui gal nereikėtų sakyti. Bet kaip matyti iš laiško, padėtį ir jis gerai supranta. Vadinas, velniava, prieš jį užusukta, dar nepraėjusi.

T[avo] Balys

Atleisk už bjaurią rašyseną. Bet ji man prieš 3 savaites taip sugedo, kad dar labai menkai tesitaiso. Padoriau rašyti nebemoku — B[alys].



KOMENTARAI

1 ~ santr =Miela Jadze!
Jadvyga Čiurlionytė (1898–1992), etnomuzikologė, VU Istorijos-filologijos fakulteto, Vilniaus konservatorijos dėstytoja, skaitė liaudies muzikos kūrybos kursą, dirbo mokslinį darbą.
2 Kazys Boruta (1905–1965), rašytojas, Jadvygos Čiurlionytės vyras. 1946 m. kovo 17 d. suimtas saugumiečių surengtoje pasaloje pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvės Onos Lukauskaitės-Poškienės bute. Išvežtas į saugumo rūsius, tardytas (neišsidavė žinąs apie veikusią pogrindinę organizaciją). 1946 m. spalio 20 d. nuteistas dėl ideologinio pasyvumo 5 metams. Kalėjo Vilniuje, Rasų lageryje.
3 Kazys Boruta, Baltaragio malūnas, arba Kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1945. Išleistas kūrinys 1945-11-25 įvertintas neigiamai. Plačiau žr. V Rudminas [Genrikas Zimanas], „Suprietarinta tautosaka“, in: Tiesa, 1945-11-25, Nr. 275, p. 6. Kūrinys pateko į specfondus.
4 Genrikas Zimanas (1910–1985), ideologas, laikraščio Tiesa vyriausiasis redaktorius.
5 Jonas Gudaitis-Vabalas (1881–1955), pedagogas, psichologas, VU Pedagogikos katedros vedėjas.
6 Alfonsas Gučas (1907–1988), psichologas, pedagogas, VU Psichologijos katedros vedėjas, Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, dekanas.
7 Kazys Boruta Jadvygos Čiurlionytės dėka nebuvo ištremtas į Sibirą. Jadvyga Čiurlionytė informuodavo LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininką Justą Paleckį, jo nurodymu Kazys Boruta likdavo Vilniuje. Įkalintas Rasų kalėjime. 1946 m. pateikė amnestijos prašymą.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.