Laiškas Vincui Mykolaičiui-Putinui, [iki 1947-07-19], [iš Kauno – į Vilnių].

Mielas Vincai, / Nežinau, šis laiškas ar suskubs vardinėm.

Mielas Vincai1Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967), VU profesorius, 1947–1949 m. vadovavo VU Lietuvių literatūros katedrai.,

Nežinau, šis laiškas ar suskubs vardinėm2Vinco vardo diena minima liepos mėn. 19 d.. Jei suskubs, — ilgiausių metų, — ir visa kita, ko reikia pagal raštą!

Man pasakojo, kad mūsų abiejų reikalai Universitete atsidūrė vienodoje padėty — nėra originalo diplomo3Vincas Mykolaitis-Putinas 1918–1922 m. Fribūro universitete (Šveicarija) klausė filosofijos istorijos, estetikos, meno istorijos paskaitų. Apgynė disertaciją apie Vladimiro Solovjovo estetiką. 1922 m. Miuncheno universitete studijavo literatūrologiją.
Balys Sruoga 1921–1924 m. studijavo slavistiką Miuncheno universitete.
.

Aš nežinau, ar Tu ką nors darei šiuo reikalu, ar manai ką daryti? Jei manai ką daryti, gal nori pasinaudoti mano patyrimu? Kauno universiteto Rektori[u]s duoda tokius pažymėjimus (jį čia pridedu)4Prie laiško priedų nėra.. Jam gauti reikia paduoti pareiškimas (pavyzdį pridedu) ir pasira[u]sti archyvuose, padaryti ištra[u]k[a]s iš protokolų.

Jei tu norėtum panašią operaciją padaryti, — arba pats turi atvažiuoti, arba atsiųsk įgaliotą Hortenziją5Hortenzija Balčiūnaitė-Vaitkevičienė (1922), gydytoja, Vinco Mykolaičio-Putino žmonos Emilijos sesers duktė, tuo metu globojama Mykolaičių šeimos.. Aš norėjau ir dėl Tavęs padaryti, bet negalėjau: 1) ne[ži]nojau Tavo faktinės padėties ir datų, 2) neturėjau Tavo pareiškimo ir įgaliojimų, 3) archyve pavargau, — tai kainavo 3 dienos. Tiktai archyve, kadrų skyriuje ir Rektoriui sakiau, kad ir Tu darysi panašią operaciją.

Pačiam vaikštinėti ten — nėra labai malonus daiktas. Ten patogiau būtų atsiųsti įgaliotą Hortenziją su Tavo pareiškimu. Beje, už nuorašo surašymą aš daviau 100 rublių, — graži mergelė rašė, bet tai nebūtina, Hortenzija, beflirtuodama su archyvaru, gali pati nurašyti. Jei ji Kaune da[r] neturi bernioko, pas kurį norėtų apsistoti, gali apsistoti ir pas mane, — nakvynę ir valgyti duosiu, i[r] visa kita, išskiriant teisę apie berniokus dūsauti po obele su obuoliais, — tam reikalui vieta — po burokus ir agurkus. Labai jos neskriausiu, tik trupučiuką papielavosiu — ir viskas.

A[t]likti tai op[e]racijai Universitete reikia asignuoti 5—7 dienas, — mat, atostogos, — vieną dieną nėra to reikalingo žmogaus, kitą — kito.

Mano popierius (išskiriant mano pareiškimą Kauno Rektoriui) gal paduotum mūsų dekanatui Vilniuje?

Jei rašysi pareiškimą, būtinai rašyk datą, kas, kada su Tavim atsitiko, kitaip Hortenzija archyve pasikars su archyvaru.

Labų dienų žmonai6Emilija Mykolaitienė (1901–1983), Vinco Mykolaičio-Putino žmona, mokytoja. — ir giminei.

Tav[o] Balys

Ketvirtadienis,
(Datos nežinau).7Išliko Vinco Mykolaičio-Putino atsakymas, rašytas 1947-07-20, į šį Balio Sruogos laišką (LLTI BR, F53–797). Toliau pateikiame visą laišką:

Mielas Baly.
Dėkui už laišką ir linkėjimus bei patarimus dėl dokumentų. Nutariau duot pakajų ir ta nelemta byla visai nebesirūpinti. Pagaliau, ji, rodos, jau išvežta ar išsiųsta į Maskvą.
Aš visai rimtai noriu iš universiteto pasitraukti. Kai pagalvoju apie paskaitas, seminarinius bei dalykinius darbus, Katedros posėdžius, ataskaitas ir visą kitą velniavą, daros taip abuoju, kad nors žemėn smek. O blogiausia, kad jaučiu, jog to darbo nesugebėsiu ir nepajėgsiu atlikti. Taigi, jei manęs nepripažintų, būtų man labai paranku. Kitaip, vargu paleis.
Į Kauną teks atvažiuoti su Ortenzija visokiais gyvenimiškais reikalais. Bet gal kiek vėliau, nes dabar nėra vieno reikalingo žmogaus. Kol kas ar negalėtum man atlikti vieną patarnavimą? Jei nusileidi kartais į miestą, gal užeitum į Valst. Leidyklą – ten esą man honoraro, terminas baigiąsis ir jie ketiną į banką grąžinti. Dedu lapelį su parašu. Lyg turi įgaliojimą, bet gal pamiršo. Nesuprantu, kodėl Valst. Leidykla tokiais atvejais nesiunčia pinigų paštu.
Algas už liepos I pusę pradės mokėt tik pirmadienį. Kurie gavom atostogų, išmokėjo už du mėnesiu – liepą ir rugpjūtį. Teiravaus buhalterijoj, Tau atostogų nėra paskirta, tad, matyt, mokės senąja tvarka. Paimsiu.
Šiandien baliavojam. Bus Tavo visas butas su įnamiais, dar kai kas iš Tauro jaunimo. Kartu kaip ir aplaistymas atestatų ir diplomų. Baisiai nėra ūpo. Šiaip sėdžiu prie Konrado Valenrodo. Beliko 5 pusl. Kitąmet Sąjungoj bus švenčiamos kažkokios Mickevičiaus sukaktuvės. Tad vertimai daros aktualūs ir kurį laiką dar bus galima jais važiuoti. Ar tik iš viso neteks pereiti į vertėjų profesiją!
Čia buvo pasklidę gandų, kad rengiesi atvažiuoti į Vilnių. Laukėme, bet veltui. Jei neatvyksi, o aš sužinosiu ką įduodamas Tavo pažymėjimus, kaip nors pranešiu.
Daug linkėjimų nuo visų namiškių.
VM.
1947.VII.20.

Prie laiško yra vokas:

Gerb.
Prof. Baliui Sruogai
Ramioji g. 9b
Kaunas

(per malonę).


KOMENTARAI

1 Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967), VU profesorius, 1947–1949 m. vadovavo VU Lietuvių literatūros katedrai.
2 Vinco vardo diena minima liepos mėn. 19 d.
3 Vincas Mykolaitis-Putinas 1918–1922 m. Fribūro universitete (Šveicarija) klausė filosofijos istorijos, estetikos, meno istorijos paskaitų. Apgynė disertaciją apie Vladimiro Solovjovo estetiką. 1922 m. Miuncheno universitete studijavo literatūrologiją.
Balys Sruoga 1921–1924 m. studijavo slavistiką Miuncheno universitete.
4 Prie laiško priedų nėra.
5 Hortenzija Balčiūnaitė-Vaitkevičienė (1922), gydytoja, Vinco Mykolaičio-Putino žmonos Emilijos sesers duktė, tuo metu globojama Mykolaičių šeimos.
6 Emilija Mykolaitienė (1901–1983), Vinco Mykolaičio-Putino žmona, mokytoja.
7 Išliko Vinco Mykolaičio-Putino atsakymas, rašytas 1947-07-20, į šį Balio Sruogos laišką (LLTI BR, F53–797). Toliau pateikiame visą laišką:

Mielas Baly.
Dėkui už laišką ir linkėjimus bei patarimus dėl dokumentų. Nutariau duot pakajų ir ta nelemta byla visai nebesirūpinti. Pagaliau, ji, rodos, jau išvežta ar išsiųsta į Maskvą.
Aš visai rimtai noriu iš universiteto pasitraukti. Kai pagalvoju apie paskaitas, seminarinius bei dalykinius darbus, Katedros posėdžius, ataskaitas ir visą kitą velniavą, daros taip abuoju, kad nors žemėn smek. O blogiausia, kad jaučiu, jog to darbo nesugebėsiu ir nepajėgsiu atlikti. Taigi, jei manęs nepripažintų, būtų man labai paranku. Kitaip, vargu paleis.
Į Kauną teks atvažiuoti su Ortenzija visokiais gyvenimiškais reikalais. Bet gal kiek vėliau, nes dabar nėra vieno reikalingo žmogaus. Kol kas ar negalėtum man atlikti vieną patarnavimą? Jei nusileidi kartais į miestą, gal užeitum į Valst. Leidyklą – ten esą man honoraro, terminas baigiąsis ir jie ketiną į banką grąžinti. Dedu lapelį su parašu. Lyg turi įgaliojimą, bet gal pamiršo. Nesuprantu, kodėl Valst. Leidykla tokiais atvejais nesiunčia pinigų paštu.
Algas už liepos I pusę pradės mokėt tik pirmadienį. Kurie gavom atostogų, išmokėjo už du mėnesiu – liepą ir rugpjūtį. Teiravaus buhalterijoj, Tau atostogų nėra paskirta, tad, matyt, mokės senąja tvarka. Paimsiu.
Šiandien baliavojam. Bus Tavo visas butas su įnamiais, dar kai kas iš Tauro jaunimo. Kartu kaip ir aplaistymas atestatų ir diplomų. Baisiai nėra ūpo. Šiaip sėdžiu prie Konrado Valenrodo. Beliko 5 pusl. Kitąmet Sąjungoj bus švenčiamos kažkokios Mickevičiaus sukaktuvės. Tad vertimai daros aktualūs ir kurį laiką dar bus galima jais važiuoti. Ar tik iš viso neteks pereiti į vertėjų profesiją!
Čia buvo pasklidę gandų, kad rengiesi atvažiuoti į Vilnių. Laukėme, bet veltui. Jei neatvyksi, o aš sužinosiu ką įduodamas Tavo pažymėjimus, kaip nors pranešiu.
Daug linkėjimų nuo visų namiškių.
VM.
1947.VII.20.

Prie laiško yra vokas:

Gerb.
Prof. Baliui Sruogai
Ramioji g. 9b
Kaunas

(per malonę).
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.