Laiškas P. Speičiui, [apie 1947-03-02], [iš Vilniaus – į Kauną].

Gerbiam[as] Tamsta, / Gaila, kad šiuo tarpu pats negaliu atvažiuoti.

Gerbiam[as] Tamsta1P. Speičys kartu su šeima Balio ir Vandos Sruogų namuose Kaune, Ramiojoje gatvėje 9b, gyveno 1944–1962 m.,

Gaila, kad šiuo tarpu pats negaliu atvažiuoti. Mano sveikata tiek pablogėjo, kad esu oficialiai pripažintas „I[n]validas II gr.“ (kraujo spaudimas 265—270 ir t. t.)2Balys Sruoga, 1947-03-02 brolio Juozapo Sruogos žmonai Bronei Sruogienei adresuotame laiške panašiai rašė apie pablogėjusią sveikatą: „Šį kartą mano reikalai tikrai nelabai kokie. Ir su sveikata, ir šiaip. Dėl sveikatos: kraujo spaudimas 265–270, sklerozas, nervai, inkstai ir kt. velniava. Turiu ordiną „Invalidas II laipsnio“, bet su juo dar kvailiau, – su juo veja iš tarnybos, varo į pensiją, kurios aš nelabai pageidauju: geriau jau sėmėčkom gatvėj turgavosiu… Bet Universitetan į paskaitas vis tiek nevaikštau, – nežinau, kaip ilgai tai tęsis, – kiekvieną momentą gali išvaryti, – greičiausiai teks pačiam „pasitraukti“. Kaip toliau bus, dar nieko nežinau“ (LLTI BR, F53–316).. Todėl šią vasarą teks jau man atsidurti Kaune, — apsigyventi. Kad tai būtų galima padaryti, turiu jau iš pavasario pradėti tvarkyti sklypą, kokį cibulį pasodinti ar ką panašaus. Šiem darbam padirbti susitariau su M. Juodvalkiene3M. Juodvalkienė – Balio Sruogos pagalbininkė, tvarkiusi buitinius namų ūkio reikalus. Balio ir Vandos Sruogų namuose Kaune, Ramiojoje gatvėje, gyveno 1947–1964 m. (šio laiško padavėja), kuri iki mano atsikraustymo eis mano įgaliotinės‑šeimininkės pareigas, apsigyvens mano buvusiame kabinete, kuris pagal visus pernykščius susitarimus pasiliko mano žinioje. M. Juodvalkienė yra mano patikėtinė, todėl prašyčiau ja pasitikėti ir pagelbėti jai bent savo patarimais, ypač sodininkystės — medelių priežiūros — reikalais. Pernai iš savo triobos‑sklypo turėjau tiek naudos, kad iš savo kišenės dar primokėjau 500 rubl.4~ santr =rubl[ių]. mokesčiam. Kiek pamenu, Tamsta pats mano sklypo naudojimu mažai tesuinteresuotas (savo sklypą turite), o man, jei sveikata nesitaisys, gal tai liks vienintėlis pragyvenimo šaltinis.

Todėl man svarbu štai kas. Nežinau, kokia dabar praktika Kaune, bet seniau būdavo, bent Žaliakalny, kad nuomininkas gauna lysvę gyvenamiem reikalam — daržovėm (cibuliam, krapam ir pn.5~ santr =p[a]n[ašiai].). Gal Tamsta be blogų jausmų šiuo reikalu susitartumėt su mano įgaliotine M. Juodvalkiene pagal teisybę ir sąžinę.

Iš mūsų su Tamsta bendrų pažįstamų žinau Tamstą esant gerą sąžiningą žmogų, todėl ir esu tikras, kad Tamsta savo patarimais padėsi M. Juodvalkienei įsigyventi šeimininkės pareigose ir perduosi jos žiniai, kas yra likę iš mano daiktų bei „ūkio“ padargų.

Su gilia p[a]garba
Baly[s] Sruoga6Balys Sruoga (1896–1947), Vilniaus universiteto dėstytojas, profesorius, Rusų literatūros katedros vedėjas.


KOMENTARAI

1 P. Speičys kartu su šeima Balio ir Vandos Sruogų namuose Kaune, Ramiojoje gatvėje 9b, gyveno 1944–1962 m.
2 Balys Sruoga, 1947-03-02 brolio Juozapo Sruogos žmonai Bronei Sruogienei adresuotame laiške panašiai rašė apie pablogėjusią sveikatą: „Šį kartą mano reikalai tikrai nelabai kokie. Ir su sveikata, ir šiaip. Dėl sveikatos: kraujo spaudimas 265–270, sklerozas, nervai, inkstai ir kt. velniava. Turiu ordiną „Invalidas II laipsnio“, bet su juo dar kvailiau, – su juo veja iš tarnybos, varo į pensiją, kurios aš nelabai pageidauju: geriau jau sėmėčkom gatvėj turgavosiu… Bet Universitetan į paskaitas vis tiek nevaikštau, – nežinau, kaip ilgai tai tęsis, – kiekvieną momentą gali išvaryti, – greičiausiai teks pačiam „pasitraukti“. Kaip toliau bus, dar nieko nežinau“ (LLTI BR, F53–316).
3 M. Juodvalkienė – Balio Sruogos pagalbininkė, tvarkiusi buitinius namų ūkio reikalus. Balio ir Vandos Sruogų namuose Kaune, Ramiojoje gatvėje, gyveno 1947–1964 m.
4 ~ santr =rubl[ių].
5 ~ santr =p[a]n[ašiai].
6 Balys Sruoga (1896–1947), Vilniaus universiteto dėstytojas, profesorius, Rusų literatūros katedros vedėjas.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.