Laiškas Juozapui Sruogai, [1929-03-28], [iš Būgių – į Berlyną].

Mielas Juozapai, / Senai berašiau, bet, rodos, dar seniau ir nuo Tavęs beturėjau laiškų.

Mielas Juozapai1Juozapas Sruoga (1886–1957), diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.,

Senai berašiau, bet, rodos, dar seniau ir nuo Tavęs beturėjau laiškų.

Šiais metais kažkaip nesiseka man. Prieš Kalėdas buvo bėdos su Universiteto reforma2Ministras pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras 1927 m. vasario 25 d. iškėlė mintį dėl Lietuvos universiteto reformos – kai kurių fakultetų sujungimo, skyrių ir katedrų skaičiaus sumažinimo. 1928 m. pradžioje Vyriausybė pasiūlė Universitetui parengti fakultetų, katedrų ir etatų pertvarkymo projektą. 1930 m. birželio 7 d. patvirtintas naujasis Universiteto statusas, pagal kurį sumažintas katedrų skaičius, fakultetai neteko teisės steigti naujų katedrų ir skyrių (apie pokyčius Lietuvos universitete plačiau žr. „Aukštosios mokyklos reforma“, in: Lietuvos aidas, 1928-09-01, Nr. 173 (387), p. 1; Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr11/11_istorija_2.htm). — kai buvo „sutrumpinę“, dabar, kai sutrumpinimas lyg ir likviduotas, — prasidėjo kitos bėdos.

Aš pats3Balys Sruoga (1896–1947), Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas. sirgau „gripe“ kokias 3 savaites, paskui prasidėjo komplikacijos, rezultate ištraukiau 6 dantis ir dar kokie 3 turbūt teks traukti.

Vanda4Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997), istorikė, Balio Sruogos žmona. išsirgo 4 savaites, bet ir dabar ne visai sveika — dar temperatūra tebepakilusi. Ir Daliukas5Dalia Sruogaitė (1925–2015), Balio Sruogos dukra, tuo metų trejų metų mergaitė. tuo pat gripu sirgo bent porą kartų — ir ilgai. Visai gripas nuvargino. Pagaliau, dar tarnaitė6Petronėlė Savickaitė (1907–?), 1924–1935 m. tarnavo Sruogų namuose Kaune, Žemuogių g. 4a. nusinuodyt norėjo. Per Kalėdas beatostogaudama sodžiuje prisiuliojo, pajuto blogas pasekmes ir nusprendė nusitručyt. Ši istorija taip pat apie porą savaičių nervus prigadino.

Dabar atsikraustėme į Būgius7Būgiai, Vandos Daugirdaitė-Sruogienės tėviškė, netoli Viekšnių esantis Kazimiero Daugirdo ūkis.. Pirmą dieną kiek laisviau galima atsipūsti. Ir šią vasarą manau surengti studentų ekskursiją. Taip bjauru Kaune gyventi, kad būtinai noris kiek atsigaivinti užsieny. Ekskursijos rengimas — pigiausias būdas.

Kadangi norinčių važiuot šiemet registruojasi labai daug, tai manau rengti dvi ekskursijas. Vieną — dviem savaitėm maršrutu Berlin, Harz, Leipzig, Dresden, Sächsisch[e] Schweiz, o kitą — į kalnus, bet siekiant Milaną ir Veneciją — kokioms 4 savaitėms. Abi ekskursijos projektuoja iš Kauno išvykti liepos 3—4 dieną. Mažesnei ekskursijai vadovauti paliksiu nuo Berlyno turbūt prof. I. Tamošaitį8Izidorius Tamošaitis (1889–1943), filosofas, Šveicarijos Fribūro universiteto absolventas. LU HMF Filosofijos katedros dėstytojas, profesorius, skaitė filosofijos, logikos, psichologijos dalykus. ar gal F. Kiršą9Faustas Kirša (1891–1964), poetas. 1921–1925 m. Berlyno universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką, filosofiją, architektūrą..

Tat ir šiemet mes atstovybę kiek „paklapatysime“. Ar Berlyne nėra vadinamųjų „massenquartiere“? Pav.10~ santr =Pav[yzdžiui]., Miunche[ne], prie antraeilių ar trečiaeilių viešbučių, yra įrengti atskiri kambariai, kur gali visi nakvoti viename kambary. Man rodos, turėtų tai būti ir Berlyne — ir „smulkių“ bepinigių turistų. Ar nebūtų galima tai kokiu nors būdu sužinoti? Mažesnioji ekskursija liks Berlyne kokias 4—5 dienas, ir viešbučiai — jai, žinoma, per brangūs. Jei tokios „massenquartiere“ yra Miunchene, jų turėtų būti ir Berlyne.

Labų dienų — linksmų švenčių — Tau ir p.11~ santr =p[oniai]. Bronei12Bronė Sruogienė (1896–1950), Juozapo Sruogos žmona. — nuo manęs, Vandos ir Daliuko.

Roh13~ vok =Žalias. Balys

Būgiuose
Didysis ketvirtadienis


KOMENTARAI

1 Juozapas Sruoga (1886–1957), diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.
2 Ministras pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras 1927 m. vasario 25 d. iškėlė mintį dėl Lietuvos universiteto reformos – kai kurių fakultetų sujungimo, skyrių ir katedrų skaičiaus sumažinimo. 1928 m. pradžioje Vyriausybė pasiūlė Universitetui parengti fakultetų, katedrų ir etatų pertvarkymo projektą. 1930 m. birželio 7 d. patvirtintas naujasis Universiteto statusas, pagal kurį sumažintas katedrų skaičius, fakultetai neteko teisės steigti naujų katedrų ir skyrių (apie pokyčius Lietuvos universitete plačiau žr. „Aukštosios mokyklos reforma“, in: Lietuvos aidas, 1928-09-01, Nr. 173 (387), p. 1; Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr11/11_istorija_2.htm).
3 Balys Sruoga (1896–1947), Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
4 Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997), istorikė, Balio Sruogos žmona.
5 Dalia Sruogaitė (1925–2015), Balio Sruogos dukra, tuo metų trejų metų mergaitė.
6 Petronėlė Savickaitė (1907–?), 1924–1935 m. tarnavo Sruogų namuose Kaune, Žemuogių g. 4a.
7 Būgiai, Vandos Daugirdaitė-Sruogienės tėviškė, netoli Viekšnių esantis Kazimiero Daugirdo ūkis.
8 Izidorius Tamošaitis (1889–1943), filosofas, Šveicarijos Fribūro universiteto absolventas. LU HMF Filosofijos katedros dėstytojas, profesorius, skaitė filosofijos, logikos, psichologijos dalykus.
9 Faustas Kirša (1891–1964), poetas. 1921–1925 m. Berlyno universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką, filosofiją, architektūrą.
10 ~ santr =Pav[yzdžiui].
11 ~ santr =p[oniai].
12 Bronė Sruogienė (1896–1950), Juozapo Sruogos žmona.
13 ~ vok =Žalias.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.