Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas

Labas labas rytas!

Labas labas rytas!

Vėl visą ilgą dieną tavęs nematysiu!

Vėl visą ilgą dieną vienas praliūdėsiu.

Vėl visą ilgą dieną tau tik dūmosiu[.]

Taip norėtųs tau gerą gerą žodelį pasakyti[.]

Bet pas mane labai liūdna – be pasiilgimo[,] daugiau aš neturiu nieko.

Tegu bus tau šviesi ši dienelė.

Tegu į Saulužę pažvelgus tau linksma bus[.]

Ir mintys tavo tegu bus lengvos lengvos[.]

Buč
Tav Bal1Vanda Daugirdaitė, 1919 m. liepos 1 d. įsidarbinusi dienraščio Lietuva redakcijoje Balio Sruogos sekretore, rudenį šios tarnybos laikinai atsisakė. Vėliau Sruogienė nurodė ir konkrečias išvykimo iš Kauno aplinkybes (pažįstamų žmonių pastangas išskirti ją su Sruoga, laikytu nerimtu, nepatikimu, sugalvojus priežastį, kad ji neva reikalinga be priežiūros likusiame tėvo ūkyje Būgiuose, kelionės trukdžius (bermontininkų ir lietuvių kariuomenės kautynes Radviliškyje 1919 m. lapkritį, fronto liniją).
Pastaba: Tas laiškelis galėjo būti rašytas 1919 m. – gal kada buvau išvažiavus. Galėtų būti parašyta 1919 m. bermontininkų laikais, kada Emilija Putvinskienė su Maryte Nemeikšaite, susirūpinusios, kad aš įsimylėjau į „šalapajų“, nutarė mane nuo jo atitraukti. Sugalvojo, kad mano Tėvui dar negrįžus iš Ukrainos ir mane atsiuntus į Lietuvą prižiūrėti Būgius, sugalvojo, kad nuomininkas Weismanas iš ūkio išsikraustė, ir aš ten esu reikalinga. Gavau leidimą iš tuometinio Spaudos biuro viršininko kun. Gaigalaičio ir išskubėjau į Viekšnius. Viską radau tvarkoje, bet kaip tik užėjo bermontininkai, užėmė Kuršėnus, apylinkes, į Šiaulius man buvo sunku nuvažiuoti. Traukiniais iš Kuršo bėgo vokiečių dvarininkai… Keleiviniai traukiniai sustojo ėję… Viekšnių vaistininkas Juozas Aleksandravičius įtaisė mane į vieną tokį transportą. Kai važiavau, mūsiškiai apšaudė tą traukinį, o Šiauliuose patekau dirbti į Tarptautinę komisiją gen. Niesselio kaip vertėja iš prancūzų ir kt. kalbų. Po kelių dienų su ta misija teko man bėgti, atsidūriau Radvilišky kaip tik istorinio mūšio metu…
Grįžus į Kauną radau Balį desperacijoje. Jadvyga Čiurlionytė pasakojo, kad ateidavo jį guosti – verkė ašaromis manęs pasiilgęs…“ (Vanda Sruogienė, „Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei“ (mašinraščiai), in: BLKMČ BS, p. 13)
Bermontininkų kovų metu, sutrikus eismui, Daugirdaitės, žmonių pilnu traukiniu važiuojančios iš Kauno į Viekšnius, laiškuose taip pat atsispindi panašūs patirti išgyvenimai (liūdesys, ilgesys, nerimas), būsena (vienatvė), tikslas (noras grįžti atgal, būti kartu) (žr. Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, Gudžiūnai – Kaunas, 1919-11-14, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, apl. 1, nr. 1, l. 1r–v, 2r–v; VD laiškas BS, Baisogala, 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 2, l. 1r–v; VD laiškas BS, pakeliui į Viekšnius, 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 3, l. 2r–v, 3r–v; VD laiškas BS, pakeliui į Šiaulius, apie 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 4, l. 1r–v, 2r–v; VD laiškas BS, iš Šiaulių, apie 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 5, l. 1r–v, 2r–v; VD laiškas BS, Būgiai, apie 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 6, l. 1r–v).


KOMENTARAI

1 Vanda Daugirdaitė, 1919 m. liepos 1 d. įsidarbinusi dienraščio Lietuva redakcijoje Balio Sruogos sekretore, rudenį šios tarnybos laikinai atsisakė. Vėliau Sruogienė nurodė ir konkrečias išvykimo iš Kauno aplinkybes (pažįstamų žmonių pastangas išskirti ją su Sruoga, laikytu nerimtu, nepatikimu, sugalvojus priežastį, kad ji neva reikalinga be priežiūros likusiame tėvo ūkyje Būgiuose, kelionės trukdžius (bermontininkų ir lietuvių kariuomenės kautynes Radviliškyje 1919 m. lapkritį, fronto liniją).
Pastaba: Tas laiškelis galėjo būti rašytas 1919 m. – gal kada buvau išvažiavus. Galėtų būti parašyta 1919 m. bermontininkų laikais, kada Emilija Putvinskienė su Maryte Nemeikšaite, susirūpinusios, kad aš įsimylėjau į „šalapajų“, nutarė mane nuo jo atitraukti. Sugalvojo, kad mano Tėvui dar negrįžus iš Ukrainos ir mane atsiuntus į Lietuvą prižiūrėti Būgius, sugalvojo, kad nuomininkas Weismanas iš ūkio išsikraustė, ir aš ten esu reikalinga. Gavau leidimą iš tuometinio Spaudos biuro viršininko kun. Gaigalaičio ir išskubėjau į Viekšnius. Viską radau tvarkoje, bet kaip tik užėjo bermontininkai, užėmė Kuršėnus, apylinkes, į Šiaulius man buvo sunku nuvažiuoti. Traukiniais iš Kuršo bėgo vokiečių dvarininkai… Keleiviniai traukiniai sustojo ėję… Viekšnių vaistininkas Juozas Aleksandravičius įtaisė mane į vieną tokį transportą. Kai važiavau, mūsiškiai apšaudė tą traukinį, o Šiauliuose patekau dirbti į Tarptautinę komisiją gen. Niesselio kaip vertėja iš prancūzų ir kt. kalbų. Po kelių dienų su ta misija teko man bėgti, atsidūriau Radvilišky kaip tik istorinio mūšio metu…
Grįžus į Kauną radau Balį desperacijoje. Jadvyga Čiurlionytė pasakojo, kad ateidavo jį guosti – verkė ašaromis manęs pasiilgęs…“ (Vanda Sruogienė, „Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei“ (mašinraščiai), in: BLKMČ BS, p. 13)
Bermontininkų kovų metu, sutrikus eismui, Daugirdaitės, žmonių pilnu traukiniu važiuojančios iš Kauno į Viekšnius, laiškuose taip pat atsispindi panašūs patirti išgyvenimai (liūdesys, ilgesys, nerimas), būsena (vienatvė), tikslas (noras grįžti atgal, būti kartu) (žr. Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, Gudžiūnai – Kaunas, 1919-11-14, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, apl. 1, nr. 1, l. 1r–v, 2r–v; VD laiškas BS, Baisogala, 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 2, l. 1r–v; VD laiškas BS, pakeliui į Viekšnius, 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 3, l. 2r–v, 3r–v; VD laiškas BS, pakeliui į Šiaulius, apie 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 4, l. 1r–v, 2r–v; VD laiškas BS, iš Šiaulių, apie 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 5, l. 1r–v, 2r–v; VD laiškas BS, Būgiai, apie 1919-11-14, in: Ibid., apl. 1, nr. 6, l. 1r–v).
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.