Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas

Kokia begalinė gėla!

Kokia begalinė gėla! Velkuos kaip alkanas vilkas[,] vidunaktį tyruos išguitas[,] ir žinau, kad nesugrįšiu, ir žinau, kad sugrįžti man kelio nėra, ir žinau, kad mano lemtis kaip beržo[,] rudens lauke apleisto… Užeis rudens vėjas[,] suglamžys sitrybę, užeis rudens vėtra, nulaužys šaką, o aš stovėsiu ir žiūrėsiu į žemę!..

Eikie, eikie[,] begaline gėla!

Tu tik vienintelė mane užuomaršoj teatlankai, tu tik vienintelė mano godas lydi, tu tik vienintelė mano ištrėmimą palaiminsi!..

Aš atidaviau tau savo širdį, aš atiduosiu savo gyvenimą tau…

– – – – – – –



KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.