Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-09, iš Subačiaus – į Būgius

Vakar dar buvau Kaune ir nežinojau [,] ar galėsiu pasiliuosuot — išvažiuot.

Vakar dar buvau Kaune ir nežinojau[,] ar galėsiu pasiliuosuot — išvažiuot. Šiandie jau važiuoju namo ir važiuodamas rašau. Žinai, mane Grinius1Kazys Grinius (1866–1950), 1920-06-19–1922-02-02 ministras pirmininkas. VS liudija, kad BS, dirbdamas dienraščio Lietuva redakcijoje, buvo jo tiesioginėje žinioje (BLKMČ BS, KC PENN, l. 14). paleido tiktai dviem savaitėm ir 25 šio mėnesio turėsiu grįžt. Pasibariau, pasibariau su Grinium ir vis tiktai niekas neišėjo. Rodos, kad už dviejų savaičių bus karinė inteligentų mobilizacija21919-09-27 vyriausybė paskelbė jaunų vyrų, gimusių 1896, 1899, 1990 metais ir baigusių ne mažiau kaip keturias gimnazijos klases, mobilizaciją kariniams kadrams rengti. Mobilizacija buvo vykdoma nuo 1919-10-15 iki 1920-08-29.. Iš Redakcijos paima Kiršą3Faustas Kirša (1891–1964), poetas. 1919–1922 m. laikraščio Lietuva bendradarbis., Pronskų4Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas. Nuo 1920 m. dirbo Kauno spaudos biure, be kitų, ir leidinio Lietuva redakcijoje. ir Jocaitį5Viktoras Jocaitis (1895–1976), žurnalistas. 1919–1928 m. laikraščio Lietuva techninis redaktorius, atsakingasis sekretorius, straipsnių autorius.. Turbūt Tadą6Tadas Petkevičius (1893–1964), teisininkas, diplomatas. 1918–1921 m. dirbo Ministrų kabineto reikalų vedėju. nuo mobilizacijos paliuosuos, bet Jablonskis Konstantinas7Konstantinas Jablonskis (1892–1960), istorikas. 1919–1921 m. redagavo leidinį Vyriausybės žinios. turės eiti į kazarmes […] 8Toliau seka BS laiško fragmentas (VS mašinraštis), kuris, sprendžiant pagal tematiką (kelionė iš Kauno į Baibokus), gali būti šio laiško dalis (laiško rankraštis nerastas):

„Ar tu žinai, kad aš šiandie važiuoju. Dar vos išvažiavau iš Kauno. Nežinau, kada būsiu Viekšniuose, turbūt vėlai, Tu turbūt sapnuosi, o aš pravažiuodamas stipriai stipriai padūmosiu apie tave, kad tavo sapnas būtų lengvutis. Aš su tavimi dūšioj. Taip skaisčiai tavo veidą matau. Ir dūšia skrenda greičiau už debesis, greičiau už mintis. Ar tu jauti mane!
Laukai, šilai, besileidžianti saulė – o dūšioj gera gera, be galo gera, kad tu taip daug rašai man. Jei aš būsiu gyvas ir stiprus – tai tik tavo nuopelnas tebus.
Šitas laiškelis iš Vabalninko tegalės išeiti tik pirmadienį, tai tu jį gausi tik antradienį ar trečiadienį.“ (žr. in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 13)

Tolesnis laiško tekstas pateiktas VS mašinraštyje (laiško rankraštis nerastas):

„Tegu vasaros saulutė palaimins tave, išbučiuos, veidą paglostys aukso pirštais, o aš tyliai padūmosiu dėl tavęs. Ir šis juodos lelijos lapeliukas tegu tau pasakų dienas atmins. Kai bus diena saulėta, tu dainuok man – būsiu miške. Tu – karalaitė žydinti. Kaip gaila, kad naktį pro Viekšnius važiuosiu! Ar tu sapnuosi mane? Ar tu žinosi, kaip aš tavo esu. Nebus man ir saulėtekis liūdnas, jei tu mano vardą paminėsi!
Aš norėčiau būti del tavęs geras geras, kad tavo daina po Kamanus būtų dar linksmesnė.
Sveikink nuo manęs mišką ir Kamanus.
Bučiuoju stipriai stipriai.
Subačius“ (žr. in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 14)



KOMENTARAI

1 Kazys Grinius (1866–1950), 1920-06-19–1922-02-02 ministras pirmininkas. VS liudija, kad BS, dirbdamas dienraščio Lietuva redakcijoje, buvo jo tiesioginėje žinioje (BLKMČ BS, KC PENN, l. 14).
2 1919-09-27 vyriausybė paskelbė jaunų vyrų, gimusių 1896, 1899, 1990 metais ir baigusių ne mažiau kaip keturias gimnazijos klases, mobilizaciją kariniams kadrams rengti. Mobilizacija buvo vykdoma nuo 1919-10-15 iki 1920-08-29.
3 Faustas Kirša (1891–1964), poetas. 1919–1922 m. laikraščio Lietuva bendradarbis.
4 Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas. Nuo 1920 m. dirbo Kauno spaudos biure, be kitų, ir leidinio Lietuva redakcijoje.
5 Viktoras Jocaitis (1895–1976), žurnalistas. 1919–1928 m. laikraščio Lietuva techninis redaktorius, atsakingasis sekretorius, straipsnių autorius.
6 Tadas Petkevičius (1893–1964), teisininkas, diplomatas. 1918–1921 m. dirbo Ministrų kabineto reikalų vedėju.
7 Konstantinas Jablonskis (1892–1960), istorikas. 1919–1921 m. redagavo leidinį Vyriausybės žinios.
8 Toliau seka BS laiško fragmentas (VS mašinraštis), kuris, sprendžiant pagal tematiką (kelionė iš Kauno į Baibokus), gali būti šio laiško dalis (laiško rankraštis nerastas):

„Ar tu žinai, kad aš šiandie važiuoju. Dar vos išvažiavau iš Kauno. Nežinau, kada būsiu Viekšniuose, turbūt vėlai, Tu turbūt sapnuosi, o aš pravažiuodamas stipriai stipriai padūmosiu apie tave, kad tavo sapnas būtų lengvutis. Aš su tavimi dūšioj. Taip skaisčiai tavo veidą matau. Ir dūšia skrenda greičiau už debesis, greičiau už mintis. Ar tu jauti mane!
Laukai, šilai, besileidžianti saulė – o dūšioj gera gera, be galo gera, kad tu taip daug rašai man. Jei aš būsiu gyvas ir stiprus – tai tik tavo nuopelnas tebus.
Šitas laiškelis iš Vabalninko tegalės išeiti tik pirmadienį, tai tu jį gausi tik antradienį ar trečiadienį.“ (žr. in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 13)

Tolesnis laiško tekstas pateiktas VS mašinraštyje (laiško rankraštis nerastas):

„Tegu vasaros saulutė palaimins tave, išbučiuos, veidą paglostys aukso pirštais, o aš tyliai padūmosiu dėl tavęs. Ir šis juodos lelijos lapeliukas tegu tau pasakų dienas atmins. Kai bus diena saulėta, tu dainuok man – būsiu miške. Tu – karalaitė žydinti. Kaip gaila, kad naktį pro Viekšnius važiuosiu! Ar tu sapnuosi mane? Ar tu žinosi, kaip aš tavo esu. Nebus man ir saulėtekis liūdnas, jei tu mano vardą paminėsi!
Aš norėčiau būti del tavęs geras geras, kad tavo daina po Kamanus būtų dar linksmesnė.
Sveikink nuo manęs mišką ir Kamanus.
Bučiuoju stipriai stipriai.
Subačius“ (žr. in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 14)
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.