Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-02-11, iš Miuncheno – į Berlyną

Vandukai mielas! Kur tu palikai, kad tavęs negirdėti?

Vandukai mielas! Kur tu palikai, kad tavęs negirdėti? O vakar vakarą gavau iš Kiršos1Faustas Kirša (1891–1964), poetas. 1921–1925 m. studijavo Berlyno universitete vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką. Toliau minimas laiškas neišliko. Kad planuota Kiprą Petrauską pakviesti koncertuoti į Vokietiją, liudija ir kitas laiškas: „Tu tokį laišką parašei Petrausko reikalu, kad aš jam negalėjau jo rodyti. Kalbi apie pasaulio garsenybę. Suprask jo ambiciją! Jis ir Berlyne buvo labai mandras. Sunku buvo sutikti ilgesniam laikui. Mat, kaip rašiau, gramofoninosi. Grįžo Kaunan. Ar ką laimėjo? Nežinau. Aš nė neatsisveikinau. Rodos, jis su vokiečiais kažką darė“ (Fausto Kiršos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-03-11, rankraščio fotokopija, in: LLTI BR, f. 115, b. 244, l. 1r). Dainininkas 1922 m. Miunchene nekoncertavo. laišką, jis man uždavė naujo klapato. Visų pirma del Petrausko2Kipras Petrauskas (1885–1968), operos solistas. 1925 m. gastrolių su rusų operos dainininku Fiodoru Šaliapinu metu koncertavo Vokietijoje – Leipcige, Miunchene, Drezdene.: jis siūlo, kad aš Miunchene pasirūpinčiau, kad Petrauskas galėtų gastroliuoti čionai. Rodos, kad pavyks tai padaryti, nors daug klapato turėsiu. O antra – Kirša Berlyne surado Puidą3Kazys Puida (1883–1945), rašytojas, leidėjas. „1922 metais Puidos įsteigta akcinė bendrovė „Vaiva“ pradėjo vakarietiškai suplanuotų kelių serijų („Panteonas“, „Jaunimo svarstymai“, „Mokslo knygynėlis“) leidybą. Imdama paskolas iš Lietuvos kooperacijos banko, spausdino knygas Enzio Jagomasto spaustuvėje Tilžėje ir Guido Hakebeilio spaustuvėje Berlyne, pasiekdama kartais gana aukštos poligrafinės kultūros[…] (Vytautas Kubilius, Dviese literatūros sūpuoklėse, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 114)“., o Puida ten sėdi ir spausdina knygas, ir perka, tai aš pasiūliau išleisti ir mano [„]Dievų takais[“]4Eilėraščių ciklas „Dievų takais“ komponuotas 1917–1919 m. Jis pirmiausia pasirodė 1921 m. spaudoje (Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“], in: Skaitymai, Kaunas, 1921, kn. 3, p. 72–76; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[VIII. Būk nors mirksnį lengva viešnia]“, „[IX. Aš netyčia apsistojau]“, „[X. Del tavęs žadėjau būti]“, „[XI. Per tylų lauką, žiedų karūnas]“, „[XII. Pasauly – vienas…]“, „[XIII. Už perregimų kalnų]“, „[XIV. Krūtinę nuogą, rasotą veidą]“, „[XV. Ant žiedelių, ant baltų]“, „[XVI. Nusvirę linai]“, „[XVII. Šniokščia vinkšnos ir berželiai]“, „[XVIII. Užgavo sielą]“, „[XIX. Aš iš tolo atėjau]“, „[XX. Atėjai]“, „[XXI. Laimink skundą begalinį]“, „[XXII. Žvaigždė tylinti užėjo]“, „[XXIII. Žiūriu, žiūriu į tą šalį]“, in: Ibid., 1921, kn. 6, p. 30–38; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXIV. Vyšnios glaudžiasi palangėj]“, „[XXV. Liūlia, liūlia]“, „[XXVI. Laukiu tavęs]“, „[XXVII. Kai atėjo]“, „[XXVIII. Kiaurą naktį, naktužėlę]“, „[XXIX. Šiandie pasauly]“], in: Ibid., 1921, kn. 7, p. 78–81; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXX. Slenka valtelė, kaip debesėlis], „[XXXI. Sodo sfinksai ąžuoliniai]“, „[XXXII. Liūdnos alėjos tęsias be galo]“, „[XXXIII. Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno]“, „[XXXIV. Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama]“, in: Ibid., 1921, kn. 8, p. 83–85; Balys Sruoga, „Dievų takais“ (Pabaiga) „[Sutema atlankė žemę]“, in: Ibid., 1921, kn. 10, p. 64; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro liepų nusvirusius bokštus…]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“, in: Vainikai: Naujesniosios poezijos antologija, sudarė Kazys Binkis, Kaunas: Švyturys, 1921, p. 164–169). Vėliausią eilėraščių ciklo redakciją žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p. 1–167, BSR 1, p. 100–131; eilėraščių ciklo tekstų istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: BSR 1, p. 743–756. bei [„]Paną[“]5„Panas“ – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o (1861–1907) satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, talkinant Vandai Daugirdaitei, naudojantis rusišku 1908 m. leidyklos „Skorpion“ išleistu veikalo vertimu, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m., planuota, kad kūrinį išleis akcinė bendrovė „Vaiva“. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, „Panas“, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: BSR 5-II, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Šis komedijos vertimas dažnai minėtas laiškuose: „Del „Pano“ kalbėjau su Šliūpu. Jis mano išleisti nuo „Ragučio“ vardo. Tiktai nori, kad Jomantas su Kalpoku jį iliustruotų. Del mano prakeiktų slogų aš jo negalėjau taisyti. Baisiai durnas ūpas. Ypač kad tik viena akimi trupučiukas tesimato, ir nuolat čiaudu, kosu, spjaudaus kaip senis (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 528, l. 2r)“; „Šiandie parašiau Gugiui „Pano“ reikalu (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-18, in: MLLM GEK 3961/11, MLLM ER1 1750, l. 1v); „Žinai, kai tu būsi Kaune, paimk iš Sutkaus 1 egz. „Pano“ – ir atsiųsk man, aš pabandysiu su Amerikonais susiderėti – gal išleis – tai ir tau bus geriau (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-03-11, in: LLTI BR, f. 53, b. 482, l. 1r)“; „… „Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-05-26, in: LLTI BR, f. 5, b. 668, l. 1v); „Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui del „Pano“: arba kad parduotų, arba rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 496. l. 2r). Vanda Sruogienė liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, kuris 1921 m. leistas Kaune (leidėjas ir atsakingasis redaktorius – Kęstutis (Keistutis) Šliūpas), vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis).. Atsakymo dar neturiu, Kirša su Puida dar nesikalbėjo, bet ar šiaip[,] ar taip ir vieną[,] ir kitą aš noriu prirengti spaudai.

Tai tu Kaune visų pirma pamatyk Sutkų6Antanas Sutkus (1892–1968), pedagogas, teatro teoretikas, satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius. ir iš jo paimk vertimą – jau turėtų būt mašinėle perrašytas ([„]Panas[“]) ir man atsiųsk. Jei ne Puida – tai aš pasiųsiu Amerikon ir vis gal nors kaip pavyks [(]išleisiu[)] ir kiek uždirbti. O antra – del mano eilių – tai man trūksta kai kurių rankraščio, kurios gal reikėtų indėti į rinkinį.

Visų pirma [„]Audėja[“]7Balys Sruoga, „Audėja“ [„[I. Suk, sesule, tamprias nytis]“, „[II. Aušros, dienos – staklės, gijos]“, „[III. Rudens vėjo mylimoji]“], in: Dainava, Tilžė, kn. 1, 1920, p. 37–39 (eilėraščių ciklo „Audėja“ vėliausią redakciją ir tekstų istoriją žr. in: BSR 1, p. 156–158, 766–768). , kuri buvo [„]Dainavoj[“][,] aš neturiu rankraščio, o antra – tų eilių, kurios buvo spausdintos „Lietuvoj“8[Balys Sruoga], „Iš cikliaus „Dievų takais“ „[Užgavo sielą / Nelaiko aidas…]“, in: Lietuva, Kaunas, 1919-04-20, Nr. 83, p. 5; [Balys Sruoga], „Iš cikliaus „Dievų takais“ „[Ant žiedelių, ant baltų]“, in: Lietuva, Kaunas, 1919-07-06, Nr. 144, p. 5. per visą laiką. Ar tu parvažiuodama namon – ar tu negalėtum paimti „Lietuvos“ komplektą Kaune, nurašyti eiles ir man atsiųsti[?]

Jei galėtai – tai būtų labai gerai, nes aš per Velykas suredaguočiau rinkinį. Šiandie aš jaučiuos geriau. Šį vakarą gausiu nuo tavęs laiškutį[,] tai ir tau daugiau parašysiu. Jei matysi Kiršą, tai jį prikalbink, kad [„]Panas[“] geras daiktas ir kad jis reikia išleisti.

O dabar aš skubu į posėdį – mes kuriam Miuncheno lietuvių studentų draugiją9Balys Sruoga – Miuncheno lietuvių studentų draugijos, įsteigtos 1922 m., iniciatorius (plačiau žr. Stasys Jankauskas, „Iš studijų Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 87). – gerai[,] Vandukėli?

Pridedamąją kvitanciją10Prie laiško pridėtų dokumentų nėra. Buvęs laiško priedas neišliko. Kaune parodyk Krėvei11Vincas Krėvė (1882–1954), rašytojas. 1922 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius. – ar ji dar jam reikalinga, ar jau ne?12Prierašas kairėje paraštėje.



KOMENTARAI

1 Faustas Kirša (1891–1964), poetas. 1921–1925 m. studijavo Berlyno universitete vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką. Toliau minimas laiškas neišliko. Kad planuota Kiprą Petrauską pakviesti koncertuoti į Vokietiją, liudija ir kitas laiškas: „Tu tokį laišką parašei Petrausko reikalu, kad aš jam negalėjau jo rodyti. Kalbi apie pasaulio garsenybę. Suprask jo ambiciją! Jis ir Berlyne buvo labai mandras. Sunku buvo sutikti ilgesniam laikui. Mat, kaip rašiau, gramofoninosi. Grįžo Kaunan. Ar ką laimėjo? Nežinau. Aš nė neatsisveikinau. Rodos, jis su vokiečiais kažką darė“ (Fausto Kiršos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-03-11, rankraščio fotokopija, in: LLTI BR, f. 115, b. 244, l. 1r). Dainininkas 1922 m. Miunchene nekoncertavo.
2 Kipras Petrauskas (1885–1968), operos solistas. 1925 m. gastrolių su rusų operos dainininku Fiodoru Šaliapinu metu koncertavo Vokietijoje – Leipcige, Miunchene, Drezdene.
3 Kazys Puida (1883–1945), rašytojas, leidėjas. „1922 metais Puidos įsteigta akcinė bendrovė „Vaiva“ pradėjo vakarietiškai suplanuotų kelių serijų („Panteonas“, „Jaunimo svarstymai“, „Mokslo knygynėlis“) leidybą. Imdama paskolas iš Lietuvos kooperacijos banko, spausdino knygas Enzio Jagomasto spaustuvėje Tilžėje ir Guido Hakebeilio spaustuvėje Berlyne, pasiekdama kartais gana aukštos poligrafinės kultūros[…] (Vytautas Kubilius, Dviese literatūros sūpuoklėse, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 114)“.
4 Eilėraščių ciklas „Dievų takais“ komponuotas 1917–1919 m. Jis pirmiausia pasirodė 1921 m. spaudoje (Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“], in: Skaitymai, Kaunas, 1921, kn. 3, p. 72–76; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[VIII. Būk nors mirksnį lengva viešnia]“, „[IX. Aš netyčia apsistojau]“, „[X. Del tavęs žadėjau būti]“, „[XI. Per tylų lauką, žiedų karūnas]“, „[XII. Pasauly – vienas…]“, „[XIII. Už perregimų kalnų]“, „[XIV. Krūtinę nuogą, rasotą veidą]“, „[XV. Ant žiedelių, ant baltų]“, „[XVI. Nusvirę linai]“, „[XVII. Šniokščia vinkšnos ir berželiai]“, „[XVIII. Užgavo sielą]“, „[XIX. Aš iš tolo atėjau]“, „[XX. Atėjai]“, „[XXI. Laimink skundą begalinį]“, „[XXII. Žvaigždė tylinti užėjo]“, „[XXIII. Žiūriu, žiūriu į tą šalį]“, in: Ibid., 1921, kn. 6, p. 30–38; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXIV. Vyšnios glaudžiasi palangėj]“, „[XXV. Liūlia, liūlia]“, „[XXVI. Laukiu tavęs]“, „[XXVII. Kai atėjo]“, „[XXVIII. Kiaurą naktį, naktužėlę]“, „[XXIX. Šiandie pasauly]“], in: Ibid., 1921, kn. 7, p. 78–81; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXX. Slenka valtelė, kaip debesėlis], „[XXXI. Sodo sfinksai ąžuoliniai]“, „[XXXII. Liūdnos alėjos tęsias be galo]“, „[XXXIII. Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno]“, „[XXXIV. Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama]“, in: Ibid., 1921, kn. 8, p. 83–85; Balys Sruoga, „Dievų takais“ (Pabaiga) „[Sutema atlankė žemę]“, in: Ibid., 1921, kn. 10, p. 64; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro liepų nusvirusius bokštus…]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“, in: Vainikai: Naujesniosios poezijos antologija, sudarė Kazys Binkis, Kaunas: Švyturys, 1921, p. 164–169). Vėliausią eilėraščių ciklo redakciją žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p. 1–167, BSR 1, p. 100–131; eilėraščių ciklo tekstų istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: BSR 1, p. 743–756.
5 „Panas“ – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o (1861–1907) satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, talkinant Vandai Daugirdaitei, naudojantis rusišku 1908 m. leidyklos „Skorpion“ išleistu veikalo vertimu, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m., planuota, kad kūrinį išleis akcinė bendrovė „Vaiva“. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, „Panas“, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: BSR 5-II, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Šis komedijos vertimas dažnai minėtas laiškuose: „Del „Pano“ kalbėjau su Šliūpu. Jis mano išleisti nuo „Ragučio“ vardo. Tiktai nori, kad Jomantas su Kalpoku jį iliustruotų. Del mano prakeiktų slogų aš jo negalėjau taisyti. Baisiai durnas ūpas. Ypač kad tik viena akimi trupučiukas tesimato, ir nuolat čiaudu, kosu, spjaudaus kaip senis (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 528, l. 2r)“; „Šiandie parašiau Gugiui „Pano“ reikalu (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-18, in: MLLM GEK 3961/11, MLLM ER1 1750, l. 1v); „Žinai, kai tu būsi Kaune, paimk iš Sutkaus 1 egz. „Pano“ – ir atsiųsk man, aš pabandysiu su Amerikonais susiderėti – gal išleis – tai ir tau bus geriau (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-03-11, in: LLTI BR, f. 53, b. 482, l. 1r)“; „… „Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-05-26, in: LLTI BR, f. 5, b. 668, l. 1v); „Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui del „Pano“: arba kad parduotų, arba rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 496. l. 2r). Vanda Sruogienė liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, kuris 1921 m. leistas Kaune (leidėjas ir atsakingasis redaktorius – Kęstutis (Keistutis) Šliūpas), vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis).
6 Antanas Sutkus (1892–1968), pedagogas, teatro teoretikas, satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius.
7 Balys Sruoga, „Audėja“ [„[I. Suk, sesule, tamprias nytis]“, „[II. Aušros, dienos – staklės, gijos]“, „[III. Rudens vėjo mylimoji]“], in: Dainava, Tilžė, kn. 1, 1920, p. 37–39 (eilėraščių ciklo „Audėja“ vėliausią redakciją ir tekstų istoriją žr. in: BSR 1, p. 156–158, 766–768).
8 [Balys Sruoga], „Iš cikliaus „Dievų takais“ „[Užgavo sielą / Nelaiko aidas…]“, in: Lietuva, Kaunas, 1919-04-20, Nr. 83, p. 5; [Balys Sruoga], „Iš cikliaus „Dievų takais“ „[Ant žiedelių, ant baltų]“, in: Lietuva, Kaunas, 1919-07-06, Nr. 144, p. 5.
9 Balys Sruoga – Miuncheno lietuvių studentų draugijos, įsteigtos 1922 m., iniciatorius (plačiau žr. Stasys Jankauskas, „Iš studijų Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 87).
10 Prie laiško pridėtų dokumentų nėra. Buvęs laiško priedas neišliko.
11 Vincas Krėvė (1882–1954), rašytojas. 1922 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius.
12 Prierašas kairėje paraštėje.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2020
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.