Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-08-05, iš Bavarijos – į Būgius

Šituos namukuos šiąnakt nakvojom.

Šituos namukuos šiąnakt nakvojom. Vakar išvažiavom iš Miuncheno, bet pakalnėj pasivėlavom užtrukom, o besikeliant į kalną1Pürschling – 1 566 metrų aukščio Bavarijos kalnas Šiaurinėse Alpėse. užėjo naktis, pasikėlė tokia didelė vėtra, pūga, kad pradėjo pustyti, šalti! Mes, žinoma, kelią pametėm, šiaip grabaliojomės, kol užbridom ant kitų[,] tokių pat pablūdusių[,] – tuomet susijungėm visi keturi iš vieno. Sniego – iki kaklui, pačiūžos klimpsta, vėjas dūksta, kad be juoko baisu daros. Mūsų naujų kompanionų buvo viena mergina – sušalo, verkia, išsigando. Galų gale pamatėm pro ūkanas, pro sniegą, pro pūgą žiburėlį – šituos namukus, tik visai iš kitos pusės, negu čia parodyta, ten iš anos pusės, iš klonio, o ten baisiai statu užlipti. Užulipėm, sušilom, bet taip buvom nuvargę, kad susmukom į lovas. Namukai – iš lentų. Nors mums pakūreno, bet buvo tiek šalta, kad visas vanduo juose užušalo, o aš buvau užsiklojęs 8-niomis kaldromis ir devinta skara – ir vis buvo dar šalta.

Šiandie jau leidomės į pakalnę. Tokia graži diena, taip gražiai tirštai sninga[,] menas, o sniego taip neišpasakytai daug! Kai koja užkliūva kur – kai vertiesi stačia galva pakalnėn – tai žmogaus iš sniego jau visai nesimato – tik galiukas pačiūžos kyšo – taip be galo daug sniego! O vis tiktai su vėju, su sniegu virsdami nušvilpėm į pakalnę! Tokios įstabios pušys! Eglyčių jau nesimato, nes jų galvelės per viršūnes pusnių neišlenda. Tikra sniego karalystė. Nusiritę nuo kalno, bėgome lyguma dar apie 20 kilom. ir dar pasikėlėme į kalną. Dabar esame Ettal2Ettal – gyvenvietė Bavarijoje, Garmisch-Partenkirchen rajone. – Oberammergau3Oberammergau – miestelis Bavarijoje, Garmisch-Partenkirchen rajone. prabėgom – baisiai pavargę. Bet kažkaip taip gerai! Tik sniegas, sniegas – akyse, ausyse, galvoje – – – Aš šiandie tegriuvau gal tik kokius 8 kartus[,] ridėjau. Kai įsiveli į pusnį – nori alsuot – sniegas nosy, nori atidaryt akis – blakstienos sniego kliūva.

O dabar kažkodel vienas petys taip skauda, kad pajudint negaliu – turbūt nuo lazdos laikymo. Ir galva nieko neveikia – tik sniegas ūžia… Vandukai! O aš lėkdamas į pakalnę Tau dūmojau. Ir man rodos, kad aš tave su vėjumi girdėjau. Ir[,] man rodos[,] vėtros šešėliuose Tave regėjau. Ir kažkaip užusupė sniegas, paskandino, nugirdė. Ir šiandie – šiąnakt turbūt milžiniškos pusnys vien liūliuos!

Kad Tu čia būtum[,] Vandukai! Ar tu nebijotai taip beprotiškai lėkti ir pūgoj į nežinomą kalną kopti?

Bučiuoju tave[,] Vandukai, – labanaktis[.]

Tavo Boliukas

Parašiau laiškelį Zoskai4Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavusi ekonomiką Berlyno universitete. Frazė, prirašyta vertikaliai trečios atvirutės antrosios pusės kairiojoje paraštėje..



KOMENTARAI

1 Pürschling – 1 566 metrų aukščio Bavarijos kalnas Šiaurinėse Alpėse.
2 Ettal – gyvenvietė Bavarijoje, Garmisch-Partenkirchen rajone.
3 Oberammergau – miestelis Bavarijoje, Garmisch-Partenkirchen rajone.
4 Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavusi ekonomiką Berlyno universitete. Frazė, prirašyta vertikaliai trečios atvirutės antrosios pusės kairiojoje paraštėje.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2021
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.