Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas

[…]ir nežinau, ar tu intikėsi[,] kad mano širdis verkia.

[…]ir nežinau, ar tu intikėsi[,] kad mano širdis verkia.

Skamba lapai pavėjui skrisdami, su pasauliu atsisveikindami amžinasties besiilgėdami, bedugnės dainą bedainuodami. Klausaus susigūžęs lapų skambėjimo – ir taip ilgu-ilgu be galo.

Ir rodosi kartais[,] kad visas pasaulis – tik krintančios ašaros aidas… Ir rodosi kartais, kad mano rauda – rudens lapo skambėjimas, skambėjimas, kuris išsiilgusiai sielai tik kapų liūdnumą teprimena – – –

– – – – –



KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2021
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.