Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-09, važiuojant iš Kauno – į Būgius

Ar tu žinai, kad aš šiandie važiuoju[?]

Ar tu žinai, kad aš šiandie važiuoju[?]

Dar vos išvažiavau iš Kauno. Nežinau[,] kada būsiu Viekšniuos[,] turbūt vėlai. Tu turbūt sapnuosi. O aš pravažiuodamas stipriai stipriai padūmosiu apie tave, kad tavo sapnas būtų lengvesnis.

Saulė leidžias.

Aš su tavimi dūšioj.

Taip skaisčiai tavo veidą matau.

Ir dūšia skrenda greičiau už debesis, greičiau už mintis. Ar tu jauti mane[?]

Laukai[,] šilai, besileidžianti Saulė – o dūšioj tu – karalaitė žydinti.

Kaip gaila, kad naktį pro Viekšnius važiuosiu!

Ar tu sapnuosi mane[?] – –

Ar tu žinosi, kaip aš tavo esu[?]

Nebus man ir saulėtekis liūdnas[,] jei tu mano vardą paminėsi!



KOMENTARAI

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2021
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.