Vandai Daugirdaitei, 1921-11-07

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1921-11-07

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 659_1. Atvirlaiškis. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal Miuncheno pašto spaudą. Rašyta 13,7 × 9,0 cm standaus, gelstelėjusio popieriaus atviruke (1v) violetiniu pieštuku. Vokiškas pašto spaudas – išsiuntimo: Miunchenas, [19]21-11-07. Buvęs užklijuotas pašto ženklas, nuplėštas. Kampai aplankstyti. Apšiuręs, aptrintas. Datuota (1921. XI. 7), numeruota (1) paprastu pieštuku kita ranka. 1r Naujosios Rotušės Miunchene vaizdas: „München. Neues Rathaus.“ Mašinraščiai (nuorašai): LLTIB RS, f. 53, b. 1290, l. 111 (Algio Samulionio), BLKMČ, KC PENN, l. 31 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1921-11-07: Variantas 1 – Genetinis
  • Witness a2: 1921-11-07: Variantas 2 – Diplomatinis
  • Witness a3: 1921-11-07: Variantas 3 – Redaguotas

Textual Notes

Atvirlaiškyje išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-07, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1921_11_07_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Encoding Principles

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“).

Atvirlaiškio genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Atvirlaiškio diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias sluoksnis be rašymo proceso pažymų: autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų.

Minimaliai koreguotame atvirlaiškyje taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Atvirlaiškio genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai, paaiškinantys autorinio rašymo procesą: taisyta vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Atvirlaiškio redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia atvirlaiškio genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Atvirlaiškio tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Baisiai klaiku. Apsisto-
a
Gartenhaus Noske
b
Cuxhavener str. 15
c
Berlin
Berlin
n
Note: Gartenhaus Noske / Cuxhavener str. 15 / Berlin ] vok =Noske'ės sodo namelis / Cuxhavener gatvė 15 / Berlynas.
d
Zosei
Laucevičaitei
c
Critical note: Laucevičaitei ] orig ai pro iū
Laucevičaitei
Laucevičaitei
n
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), teisininko, diplomato Tado Petkevičiaus vyresniosios sesers Gabrielės Petkevičiūtės-Laucevičienės ir vaistinės savininko Šiauliuose Tacijono Laucevičiaus dukra, Vandos Daugirdaitės pusseserė, tuo metu studijavo ekonomiką Berlyne, gyveno kartu su Vanda Daugirdaite viename kambaryje, todėl atvirlaiškis siųstas abiems adresatėms. Tai pirmasis Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei iš Miuncheno.
e
Vandai
c
Critical note: Vandai ] sub sign duo lin
Vandai
f
Adr. Bamber-
g
ger
Hot.
Hot.
c
Critical note: Adr. Bamber- / ger Hot. ] vok =Adresas. Bambergerio viešbutis.
1
Baisiai klaiku. Apsisto-
2
jau
viešbuty.
viešbuty.
n
Note: Bambergerio viešbutis, kurio viename kambarių buvo apsistojęs Balys Sruoga, ką tik atvykęs į Miuncheną (iš Lietuvos išvykti planavo apie 1921-10-24–25, išvyko 1921-11-01).
Valkiojaus
3
visą dieną, pavargau
4
baisiai, o taip klaiku.
5
Vienui vienas. Kaip čia
6
reikės gyvent,
nežinau
nežinau.
7
Nebetoli vakaras,
temsta
temsta,
8
o aš sėdžiu kambary
9
vienas ir taip noris
10
verkti. Tu žadėjai
11
buti
būti
gera – Tu
buk
būk
gera,
12
nes kitaip man bus bai-
13
siai bloga. Kitaip
14
aš nežinau, ką aš pasi-
15
darysiu. Man taip
16
verkti noris. Vanduk,
17
nep neapleisk
c
Critical note: neapleisk ] cor pro nep, cor a pro p
neapleisk
manęs – aš
18
toks vienas
esu.
p
Physical note: [1v] //
esu.
n
Note: „Iš Lietuvos redakcijos narių, be Sruogos, išvažiavo studijuoti į Vokietiją F[austas] Kirša ir V[anda] Daugirdaitė. Kartu vyko Vera Bakšytė (vėliau Karvelienė), H[alina] Kairiūkštytė-Jacynienė, J[uozas] Pajaujis ir K[azys] Sruoga. Tą kelionę B. S. aprašė humoristiniame feljetone[…]“ [Dzidorius, Baltro sūnus, Akėčkuolis, „Mūsiškiai užsieny“, in: Lietuva, Kaunas, 1921-12-25, Nr. 290, p. 5–6] (Vanda Sruogienė, Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, parengė Vanda Sruogienė, Chicago: Mykolo Morkūno spaustuvė, 1974, p. 519). „Po linksmos ir nuotaikingos kelionės, kurią su humoru aprašė laikraščiuose, pirmosios dienos naujoje vietoje B. Sruogai vis dėlto buvo sunkios ir nejaukios. Iš karto užgriuvo buitiniai rūpesčiai ir biurokratiniai formalumai – registracija policijoje, dokumentų tvarkymas universitete, kambario ieškojimas, o vokiškai susigaudė labai menkai, nors prieš metus vienoje iš anketų ir buvo įrašęs, jog šią kalbą moka pusėtinai. Neturėjo ir kas pagelbsti – artimiausi draugai išsisklaidė kituose Vokietijos miestuose: V. Daugirdaitė ir F. Kirša liko Berlyne, A. Rimka – Frankfurte prie Maino, J. Čiurlionytė jau visi metai studijavo Leipcige. Kaip prieš septynerius metus Petrograde, B. Sruoga vėl pasijuto vienišas, visiems svetiumas ir nereikalingas. Čia dar užėjo ankstyvi šalčiai, o Brambergerio viešbučio kambarys, kuriame apsistojo, buvo nekūrenamas. Neturėdamas kur dėtis, B. Sruoga stengėsi įlįsti į kokią biblioteką, muziejų, vakare – į teatrą“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116).
„Atvykę į Berlyną [1921-11-01] turėjom su Baliu skirtis, aš jį paklausiau – ar tai mūsų draugystės galas? Jis tik giliai į akis pažiūrėjo ir pasakė, kaip tai aš nesuprantu, kad jis [kelionės metu Vandą Daugirdaitę ignoravo, flirtavo su kitomis keleivėmis] nenorėjo mūsų jausmų profanuoti… Aš likau Berlyne su draugėmis, pradėjau lankyti universitetą ir kasdien gaudavau iš Balio graudžius laiškus – Miunchenas pradžioje jį slėgė, jautėsi vienišas“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, 9r, in: LLTI TS); „tokio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Ibid., l. 1r, 2r).
„Į V. Europą mokytis važiavo daug jaunimo. Ir mes panorėjom. Pasirinkom Vokietiją, nes ten infliacijos metu atrodė pigiausiai. Miunchenas vyrą viliojo kaip menininkų, teatrų miestas. Jis jį labai mylėjo, žavėjosi jo architektūra (tikrai, tai retas miestas, kuriame kažkaip išskirti rajonai – čia gotika, čia renesansas, čia barokas ar net viena aikštė – klasicizmas). Žavėjosi muziejais, kuriuos dažnai lankė, ir rimtai studijavo meną pas garsųjį prof. Wölffliną. Anglų parką labai mėgo, ne vieną naktį ten pravaikščiojo gal po kokio Franciskaner, Hofbräuhaus alaus… Aš važiavau į Berlyną, nes ten jau mokėsi mano draugės – Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Ona Kerpauskaitė, Sofija Lukauskaitė, Viktorija Gravrogkaitė, mano pusseserė Laucevičiūtė ir kt. Nutarėm kuriam laikui išsiskirti, tuo patikrinti savo jausmų pastovumą ir būti atskirai, kad vienas kitam netrukdytume mokslo…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Baisiai klaiku. Apsisto-
a
Gartenhaus Noske
b
Cuxhavener str. 15
c
Berlin
Berlin
n
Note: Gartenhaus Noske / Cuxhavener str. 15 / Berlin ] vok =Noske'ės sodo namelis / Cuxhavener gatvė 15 / Berlynas.
d
Zosei
Laucevičaitei
c
Critical note: Laucevičaitei ] orig ai pro iū
Laucevičaitei
Laucevičaitei
n
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), teisininko, diplomato Tado Petkevičiaus vyresniosios sesers Gabrielės Petkevičiūtės-Laucevičienės ir vaistinės savininko Šiauliuose Tacijono Laucevičiaus dukra, Vandos Daugirdaitės pusseserė, tuo metu studijavo ekonomiką Berlyne, gyveno kartu su Vanda Daugirdaite viename kambaryje, todėl atvirlaiškis siųstas abiems adresatėms. Tai pirmasis Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei iš Miuncheno.
e
Vandai
c
Critical note: Vandai ] sub sign duo lin
Vandai
f
Adr. Bamber-
g
ger
Hot.
Hot.
c
Critical note: Adr. Bamber- / ger Hot. ] vok =Adresas. Bambergerio viešbutis.
1
Baisiai klaiku. Apsisto-
2
jau
viešbuty.
viešbuty.
n
Note: Bambergerio viešbutis, kurio viename kambarių buvo apsistojęs Balys Sruoga, ką tik atvykęs į Miuncheną (iš Lietuvos išvykti planavo apie 1921-10-24–25, išvyko 1921-11-01).
Valkiojaus
3
visą dieną, pavargau
4
baisiai, o taip klaiku.
5
Vienui vienas. Kaip čia
6
reikės gyvent,
nežinau
nežinau.
7
Nebetoli vakaras,
temsta
temsta,
8
o aš sėdžiu kambary
9
vienas ir taip noris
10
verkti. Tu žadėjai
11
buti
būti
gera – Tu
buk
būk
gera,
12
nes kitaip man bus bai-
13
siai bloga. Kitaip
14
aš nežinau, ką aš pasi-
15
darysiu. Man taip
16
verkti noris. Vanduk,
17
nep neapleisk
c
Critical note: neapleisk ] cor pro nep, cor a pro p
neapleisk
manęs – aš
18
toks vienas
esu.
p
Physical note: [1v] //
esu.
n
Note: „Iš Lietuvos redakcijos narių, be Sruogos, išvažiavo studijuoti į Vokietiją F[austas] Kirša ir V[anda] Daugirdaitė. Kartu vyko Vera Bakšytė (vėliau Karvelienė), H[alina] Kairiūkštytė-Jacynienė, J[uozas] Pajaujis ir K[azys] Sruoga. Tą kelionę B. S. aprašė humoristiniame feljetone[…]“ [Dzidorius, Baltro sūnus, Akėčkuolis, „Mūsiškiai užsieny“, in: Lietuva, Kaunas, 1921-12-25, Nr. 290, p. 5–6] (Vanda Sruogienė, Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, parengė Vanda Sruogienė, Chicago: Mykolo Morkūno spaustuvė, 1974, p. 519). „Po linksmos ir nuotaikingos kelionės, kurią su humoru aprašė laikraščiuose, pirmosios dienos naujoje vietoje B. Sruogai vis dėlto buvo sunkios ir nejaukios. Iš karto užgriuvo buitiniai rūpesčiai ir biurokratiniai formalumai – registracija policijoje, dokumentų tvarkymas universitete, kambario ieškojimas, o vokiškai susigaudė labai menkai, nors prieš metus vienoje iš anketų ir buvo įrašęs, jog šią kalbą moka pusėtinai. Neturėjo ir kas pagelbsti – artimiausi draugai išsisklaidė kituose Vokietijos miestuose: V. Daugirdaitė ir F. Kirša liko Berlyne, A. Rimka – Frankfurte prie Maino, J. Čiurlionytė jau visi metai studijavo Leipcige. Kaip prieš septynerius metus Petrograde, B. Sruoga vėl pasijuto vienišas, visiems svetiumas ir nereikalingas. Čia dar užėjo ankstyvi šalčiai, o Brambergerio viešbučio kambarys, kuriame apsistojo, buvo nekūrenamas. Neturėdamas kur dėtis, B. Sruoga stengėsi įlįsti į kokią biblioteką, muziejų, vakare – į teatrą“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116).
„Atvykę į Berlyną [1921-11-01] turėjom su Baliu skirtis, aš jį paklausiau – ar tai mūsų draugystės galas? Jis tik giliai į akis pažiūrėjo ir pasakė, kaip tai aš nesuprantu, kad jis [kelionės metu Vandą Daugirdaitę ignoravo, flirtavo su kitomis keleivėmis] nenorėjo mūsų jausmų profanuoti… Aš likau Berlyne su draugėmis, pradėjau lankyti universitetą ir kasdien gaudavau iš Balio graudžius laiškus – Miunchenas pradžioje jį slėgė, jautėsi vienišas“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, 9r, in: LLTI TS); „tokio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Ibid., l. 1r, 2r).
„Į V. Europą mokytis važiavo daug jaunimo. Ir mes panorėjom. Pasirinkom Vokietiją, nes ten infliacijos metu atrodė pigiausiai. Miunchenas vyrą viliojo kaip menininkų, teatrų miestas. Jis jį labai mylėjo, žavėjosi jo architektūra (tikrai, tai retas miestas, kuriame kažkaip išskirti rajonai – čia gotika, čia renesansas, čia barokas ar net viena aikštė – klasicizmas). Žavėjosi muziejais, kuriuos dažnai lankė, ir rimtai studijavo meną pas garsųjį prof. Wölffliną. Anglų parką labai mėgo, ne vieną naktį ten pravaikščiojo gal po kokio Franciskaner, Hofbräuhaus alaus… Aš važiavau į Berlyną, nes ten jau mokėsi mano draugės – Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Ona Kerpauskaitė, Sofija Lukauskaitė, Viktorija Gravrogkaitė, mano pusseserė Laucevičiūtė ir kt. Nutarėm kuriam laikui išsiskirti, tuo patikrinti savo jausmų pastovumą ir būti atskirai, kad vienas kitam netrukdytume mokslo…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Baisiai klaiku. Apsisto-
a
Gartenhaus Noske
b
Cuxhavener str. 15
c
Berlin
Berlin
n
Note: Gartenhaus Noske / Cuxhavener str. 15 / Berlin ] vok =Noske'ės sodo namelis / Cuxhavener gatvė 15 / Berlynas.
d
Zosei
Laucevičaitei
c
Critical note: Laucevičaitei ] orig ai pro iū
Laucevičaitei
Laucevičaitei
n
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), teisininko, diplomato Tado Petkevičiaus vyresniosios sesers Gabrielės Petkevičiūtės-Laucevičienės ir vaistinės savininko Šiauliuose Tacijono Laucevičiaus dukra, Vandos Daugirdaitės pusseserė, tuo metu studijavo ekonomiką Berlyne, gyveno kartu su Vanda Daugirdaite viename kambaryje, todėl atvirlaiškis siųstas abiems adresatėms. Tai pirmasis Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei iš Miuncheno.
e
Vandai
c
Critical note: Vandai ] sub sign duo lin
Vandai
f
Adr. Bamber-
g
ger
Hot.
Hot.
c
Critical note: Adr. Bamber- / ger Hot. ] vok =Adresas. Bambergerio viešbutis.
1
Baisiai klaiku. Apsisto-
2
jau
viešbuty.
viešbuty.
n
Note: Bambergerio viešbutis, kurio viename kambarių buvo apsistojęs Balys Sruoga, ką tik atvykęs į Miuncheną (iš Lietuvos išvykti planavo apie 1921-10-24–25, išvyko 1921-11-01).
Valkiojaus
3
visą dieną, pavargau
4
baisiai, o taip klaiku.
5
Vienui vienas. Kaip čia
6
reikės gyvent,
nežinau
nežinau.
7
Nebetoli vakaras,
temsta
temsta,
8
o aš sėdžiu kambary
9
vienas ir taip noris
10
verkti. Tu žadėjai
11
buti
būti
gera – Tu
buk
būk
gera,
12
nes kitaip man bus bai-
13
siai bloga. Kitaip
14
aš nežinau, ką aš pasi-
15
darysiu. Man taip
16
verkti noris. Vanduk,
17
nep neapleisk
c
Critical note: neapleisk ] cor pro nep, cor a pro p
neapleisk
manęs – aš
18
toks vienas
esu.
p
Physical note: [1v] //
esu.
n
Note: „Iš Lietuvos redakcijos narių, be Sruogos, išvažiavo studijuoti į Vokietiją F[austas] Kirša ir V[anda] Daugirdaitė. Kartu vyko Vera Bakšytė (vėliau Karvelienė), H[alina] Kairiūkštytė-Jacynienė, J[uozas] Pajaujis ir K[azys] Sruoga. Tą kelionę B. S. aprašė humoristiniame feljetone[…]“ [Dzidorius, Baltro sūnus, Akėčkuolis, „Mūsiškiai užsieny“, in: Lietuva, Kaunas, 1921-12-25, Nr. 290, p. 5–6] (Vanda Sruogienė, Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, parengė Vanda Sruogienė, Chicago: Mykolo Morkūno spaustuvė, 1974, p. 519). „Po linksmos ir nuotaikingos kelionės, kurią su humoru aprašė laikraščiuose, pirmosios dienos naujoje vietoje B. Sruogai vis dėlto buvo sunkios ir nejaukios. Iš karto užgriuvo buitiniai rūpesčiai ir biurokratiniai formalumai – registracija policijoje, dokumentų tvarkymas universitete, kambario ieškojimas, o vokiškai susigaudė labai menkai, nors prieš metus vienoje iš anketų ir buvo įrašęs, jog šią kalbą moka pusėtinai. Neturėjo ir kas pagelbsti – artimiausi draugai išsisklaidė kituose Vokietijos miestuose: V. Daugirdaitė ir F. Kirša liko Berlyne, A. Rimka – Frankfurte prie Maino, J. Čiurlionytė jau visi metai studijavo Leipcige. Kaip prieš septynerius metus Petrograde, B. Sruoga vėl pasijuto vienišas, visiems svetiumas ir nereikalingas. Čia dar užėjo ankstyvi šalčiai, o Brambergerio viešbučio kambarys, kuriame apsistojo, buvo nekūrenamas. Neturėdamas kur dėtis, B. Sruoga stengėsi įlįsti į kokią biblioteką, muziejų, vakare – į teatrą“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116).
„Atvykę į Berlyną [1921-11-01] turėjom su Baliu skirtis, aš jį paklausiau – ar tai mūsų draugystės galas? Jis tik giliai į akis pažiūrėjo ir pasakė, kaip tai aš nesuprantu, kad jis [kelionės metu Vandą Daugirdaitę ignoravo, flirtavo su kitomis keleivėmis] nenorėjo mūsų jausmų profanuoti… Aš likau Berlyne su draugėmis, pradėjau lankyti universitetą ir kasdien gaudavau iš Balio graudžius laiškus – Miunchenas pradžioje jį slėgė, jautėsi vienišas“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, 9r, in: LLTI TS); „tokio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Ibid., l. 1r, 2r).
„Į V. Europą mokytis važiavo daug jaunimo. Ir mes panorėjom. Pasirinkom Vokietiją, nes ten infliacijos metu atrodė pigiausiai. Miunchenas vyrą viliojo kaip menininkų, teatrų miestas. Jis jį labai mylėjo, žavėjosi jo architektūra (tikrai, tai retas miestas, kuriame kažkaip išskirti rajonai – čia gotika, čia renesansas, čia barokas ar net viena aikštė – klasicizmas). Žavėjosi muziejais, kuriuos dažnai lankė, ir rimtai studijavo meną pas garsųjį prof. Wölffliną. Anglų parką labai mėgo, ne vieną naktį ten pravaikščiojo gal po kokio Franciskaner, Hofbräuhaus alaus… Aš važiavau į Berlyną, nes ten jau mokėsi mano draugės – Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Ona Kerpauskaitė, Sofija Lukauskaitė, Viktorija Gravrogkaitė, mano pusseserė Laucevičiūtė ir kt. Nutarėm kuriam laikui išsiskirti, tuo patikrinti savo jausmų pastovumą ir būti atskirai, kad vienas kitam netrukdytume mokslo…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS).

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number c
Note: Gartenhaus Noske / Cuxhavener str. 15 / Berlin ] vok =Noske'ės sodo namelis / Cuxhavener gatvė 15 / Berlynas.
a1
Line number d
Critical note: Laucevičaitei ] orig ai pro iū
a3
Line number d
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), teisininko, diplomato Tado Petkevičiaus vyresniosios sesers Gabrielės Petkevičiūtės-Laucevičienės ir vaistinės savininko Šiauliuose Tacijono Laucevičiaus dukra, Vandos Daugirdaitės pusseserė, tuo metu studijavo ekonomiką Berlyne, gyveno kartu su Vanda Daugirdaite viename kambaryje, todėl atvirlaiškis siųstas abiems adresatėms. Tai pirmasis Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei iš Miuncheno.
a1
Line number e
Critical note: Vandai ] sub sign duo lin
a3
Line number g
Critical note: Adr. Bamber- / ger Hot. ] vok =Adresas. Bambergerio viešbutis.
a3
Line number 2
Note: Bambergerio viešbutis, kurio viename kambarių buvo apsistojęs Balys Sruoga, ką tik atvykęs į Miuncheną (iš Lietuvos išvykti planavo apie 1921-10-24–25, išvyko 1921-11-01).
a1
Line number 17
Critical note: neapleisk ] cor pro nep, cor a pro p
a1 a2
Line number 18
Physical note: [1v] //
a3
Line number 18
Note: „Iš Lietuvos redakcijos narių, be Sruogos, išvažiavo studijuoti į Vokietiją F[austas] Kirša ir V[anda] Daugirdaitė. Kartu vyko Vera Bakšytė (vėliau Karvelienė), H[alina] Kairiūkštytė-Jacynienė, J[uozas] Pajaujis ir K[azys] Sruoga. Tą kelionę B. S. aprašė humoristiniame feljetone[…]“ [Dzidorius, Baltro sūnus, Akėčkuolis, „Mūsiškiai užsieny“, in: Lietuva, Kaunas, 1921-12-25, Nr. 290, p. 5–6] (Vanda Sruogienė, Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, parengė Vanda Sruogienė, Chicago: Mykolo Morkūno spaustuvė, 1974, p. 519). „Po linksmos ir nuotaikingos kelionės, kurią su humoru aprašė laikraščiuose, pirmosios dienos naujoje vietoje B. Sruogai vis dėlto buvo sunkios ir nejaukios. Iš karto užgriuvo buitiniai rūpesčiai ir biurokratiniai formalumai – registracija policijoje, dokumentų tvarkymas universitete, kambario ieškojimas, o vokiškai susigaudė labai menkai, nors prieš metus vienoje iš anketų ir buvo įrašęs, jog šią kalbą moka pusėtinai. Neturėjo ir kas pagelbsti – artimiausi draugai išsisklaidė kituose Vokietijos miestuose: V. Daugirdaitė ir F. Kirša liko Berlyne, A. Rimka – Frankfurte prie Maino, J. Čiurlionytė jau visi metai studijavo Leipcige. Kaip prieš septynerius metus Petrograde, B. Sruoga vėl pasijuto vienišas, visiems svetiumas ir nereikalingas. Čia dar užėjo ankstyvi šalčiai, o Brambergerio viešbučio kambarys, kuriame apsistojo, buvo nekūrenamas. Neturėdamas kur dėtis, B. Sruoga stengėsi įlįsti į kokią biblioteką, muziejų, vakare – į teatrą“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116).
„Atvykę į Berlyną [1921-11-01] turėjom su Baliu skirtis, aš jį paklausiau – ar tai mūsų draugystės galas? Jis tik giliai į akis pažiūrėjo ir pasakė, kaip tai aš nesuprantu, kad jis [kelionės metu Vandą Daugirdaitę ignoravo, flirtavo su kitomis keleivėmis] nenorėjo mūsų jausmų profanuoti… Aš likau Berlyne su draugėmis, pradėjau lankyti universitetą ir kasdien gaudavau iš Balio graudžius laiškus – Miunchenas pradžioje jį slėgė, jautėsi vienišas“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, 9r, in: LLTI TS); „tokio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Ibid., l. 1r, 2r).
„Į V. Europą mokytis važiavo daug jaunimo. Ir mes panorėjom. Pasirinkom Vokietiją, nes ten infliacijos metu atrodė pigiausiai. Miunchenas vyrą viliojo kaip menininkų, teatrų miestas. Jis jį labai mylėjo, žavėjosi jo architektūra (tikrai, tai retas miestas, kuriame kažkaip išskirti rajonai – čia gotika, čia renesansas, čia barokas ar net viena aikštė – klasicizmas). Žavėjosi muziejais, kuriuos dažnai lankė, ir rimtai studijavo meną pas garsųjį prof. Wölffliną. Anglų parką labai mėgo, ne vieną naktį ten pravaikščiojo gal po kokio Franciskaner, Hofbräuhaus alaus… Aš važiavau į Berlyną, nes ten jau mokėsi mano draugės – Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Ona Kerpauskaitė, Sofija Lukauskaitė, Viktorija Gravrogkaitė, mano pusseserė Laucevičiūtė ir kt. Nutarėm kuriam laikui išsiskirti, tuo patikrinti savo jausmų pastovumą ir būti atskirai, kad vienas kitam netrukdytume mokslo…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS).
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1921_11_07_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1921_11_07_vd_1v.jpgX (Close panel)
image