Vandai Daugirdaitei, 1923-03-11

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1923-03-11

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 482. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal Vandos Sruogienės pastabą („1923 m. kovo pradžioj, iš Miuncheno į Bugius“), 1923 m. kalendorių ir turinį („Sekmadienis / 11.“). Rašyta 28,2 × 21,9 cm gelstelėjusio, plono, peršviečiamo, drobės faktūros, laiškinio popieriaus lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Kairėje pusėje išmuštos dvi susegimo skylės. Kraštai aplankstyti, apiplyšę. Be voko. Ištepta, dėmėta. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 259–262 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, KC PENN, l. 8–9 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1923-03-11: Variantas 1 - Genetinis
  • Witness a2: 1923-03-11: Variantas 2 - Diplomatinis
  • Witness a3: 1923-03-11: Variantas 3 - Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: autorinį rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinio užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-03-11, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_01_13_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinio rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas autorinio rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste autoriaus taisyta vieta pakomentuojama pažyma c („critical note“), o lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1923-03-11: Variantas 1 - Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Mylimas Vandukėli, Tu Lietuvoj, Tu turi saulę, girią, laukus –
1
Mylimas Vandukėli, Tu
Lietuvoj,
Lietuvoj,
n
Note: Vandai Daugirdaitei, Berlyno universitete baigusiai tris kursus, kaip ir kitiems studentams iš Lietuvos, po 1923-01-10 Klaipėdos krašto sukilimo mokytis toliau Berlyno universitete nebeleista, todėl ji vasario pabaigoje iš Vokietijos grįžo į Lietuvą, į Būgius. „Nuo 1923 m. rudens semestro aš į Berlyną negrįžau, nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: LLTI TS, l. 5r).
Tu turi saulę, girią, laukus –
2
o aš – tyliame
prirukytame
prirūkytame
kambary
Ties
ties
folijantais
foliantais
susilenkęs.
3
Rytoj bus lygiai dvi
sąvaitės,
savaitės,
kaip su Tavim buvau, per tą laiką tau
4
nei žodelio
nepariau,
c
Critical note: neparašiau ] vid ex err om aš
nepariau,
neparašiau
ir iš tavęs tegavau tik
porą
pora
paskubos žodelių.
5
Bet aš jaučiu
tave,
tave
ir
kaž kaip
kažkaip
dušioj
dūšioj
Tyliai-tyliai
tyliai-tyliai
gyvenu Tavimi.
6
Tik tu
Toli-toli,
toli-toli
– ir man rodos, kad tu dabar tokia laisva, tokia skaisti,
7
taip plačiai Tavo girių, Tavo laukų
orų
oru
džiaugiesi. Ir aš nors
8
mintimis, nors tolimomis svajonėmis norėtau pasidžiaugt su
9
tavimi! O man dienos dabar nelinksmos. Pradėjau rašyti darbą –
10
ir tiktai „įžangą“
teparašiau.
teparašiau.
n
Note: Balys Sruoga 1923 m. kovo pradžioje pradėjo rusų kalba rašyti disertaciją „Lietuvių liaudies dainos lyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių) dainomis“. 1922 m. vasarą šią temą jam rašyti pasiūlė Miuncheno universiteto profesorius Erich Berneker.
Baisiai pamažėli eina.
Ženksniai
Žengsniai
tokie
11
sunkus.
sunkūs.
Tiek daug laiko išeina medžiagos
tvarkime
tvarkyme
ir jos patikrinime.
12
Bet gal tiktai įžanga buvo
Tokia
tokia
nuobodi – darbas pats savaime bus įdo-
13
mesnis; nuo pirmadienio (rytoj) pradedu rašyti jau patį dalyką.
14
O dabar per dienas sėdžiu
seminare,
seminare
n
Note: Slavistikos seminaras, kurį vedė geriausias to laiko slavistas Erichas Bernekeris. „Didžiulė salė antrajame universiteto aukšte, kuri dar sugriautame pastate buvo išlikusi nepaliesta, virto nedaugeliui slavistikos studentų tikru prieglobsčiu. Ten buvo šilta ir šviesu, galima ramiai kalbėtis. // Mieste audringai buvo ginčijamasi, ir vieniems kitus perrėkiant bangavo įvairios nuomonės politiniais klausimais. Studentai reakcionieriai būrėsi į savo korporacijas ir sąjungas. Menininkų ateliers, rašytojų subuvimuose, darbininkų susirinkimuose virte virė pasipiktinimas valdžiai užgniaužus komunistinį sukilimą ir išvaikius revoliucines grupes. Formavosi pirmieji SS daliniai. Hitleris kalbėjo cirke, triukšmingai pritariant smulkiems miestelėnams, kuriuos į nusiminimą įvarė sunkios taikos sąlygos ir infliacija. Visi šalome ir badavome. Mūsų mintys buvo pilnos prieštaravimų, kaip brūzgynas, per kurį teko sunkiom pastangom plėštis kelią. // Tik seminaras buvo susikaupimo vieta, kur turėjome progą pergalvoti, išstudijuoti įvairias pažiūras ir rasti įžvalgą, ramiai pasikalbėti ir susiartinti“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 91).
ir nieko kito negalvoju, ir nieko
15
kito nematau, ir nieko kito neskaitau. Tiktai porį kartų su
Gyliu
Gyliu
n
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. 1921 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
16
lošėm po 5 val. šachmatais – visas mano poilsis per tas dvi
sąvaiti.
savaiti.
17
O nuo pirmadienio – dar labiau užsidarysiu, susikaupsiu, vienon
18
mintin pasinersiu. Iki
Velykų
Velykų
n
Note: „1923 m. Velykos buvo balandžio 1 d.“ (Vandos Sruogienės pastaba).
noriu
butinai
būtinai
didžiają
didžiąją
darbo pusę
19
padaryti, kad iki geg. 1 d. būtų viskas baigta. Tu tyliai pagalvok
20
apie mane, kad man geriau
sektus
seltųs
dirbti – nes atlikus šį darbą –
21
bus pusę darbo padaryta mano universiteto baigimo. Tiktai
22
su vienu
nebenfachu
nebenfachu
n
Note: Nebenfach vok =šalutinis dalykas.
– kvailas reikalas: gausiu laikyti kvotimą
23
iš logikos ir filosofijos istorijos, o logikai – tenka
Zigvartas Sigvartas
c
Critical note: Sigvartas ] cor S pro Z
Sigvartas
Sigvartas
n
Note: Christoph von Sigwart (1830–1904), vokiečių filosofas. Minimas jo veikalas rusų kalba Logika (t. 1, 1873, t. 2, 1878), iš kurio mokėsi Balys Sruoga.
24
kalti. Bet tai pradėsiu tik
gegužy.
gegužį.
Tat ir pats ankstybasai, pats
25
linksmusai pavasaris
slenka,
slenka
kaip rudenio
dumai,
dūmai
– aš jo
26
nematau, aš jo nejaučiu. Gal tik valandėlei
ištrukęs
ištrūkęs
į sodą
27
pasidžiaugiu, paalsuoju pilna
krutine,
krūtine,
bet
kaž kaip
kažkaip
man
28
tai visa atrodo – „не от
мiра
мира
сего“…
сего“…
n
Note: „Не от мира сего“… rus =ne šio pasaulio…
Kalnuos dabar nevažinėju –
29
iki Velykų nevažiuosiu. Velykoms žadėjo atvažiuoti
Urbšys
Urbšys
n
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1922 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas. Balio Sruogos klasės draugas Panevėžio realinėje mokykloje.
30
ir
Didžiokas,
Didžiokas,
n
Note: Vladas Didžiokas (1889–1942), tapytojas, grafikas. 1923 m. dėstė Kauno meno mokykloje.
ir mes susitarėm Velykas sutikti kur kalnuose,
31
snieguose. Jei atvažiuos – bus gerai, neatvažiuos –
busiu
būsiu
32
vienas,
vienas
kaip pirštas. Žinai,
Juozas
Juozas
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas. Balys Sruoga su broliu ir jo žmona, kurie buvo principingi, įžeidūs, bendravo šaltai, oficialiai, nelabai sutardavo dėl skirtingo būdo, interesų. Juozapas „buvo sausas, principo žmogus, […] Balį traktavo kaip lengvabūdišką, nesubrendusį“ (Vandos Sruogienės laiškas Vladui Žukui, iš Čikagos – į Vilnių, 1980-04-30, in: VUB RS, f. 141, b. 319, l. 5–6r).
baisiai užpyko, kad aš
33
int jį Berlyne neužėjau. Dar atsitiko taip. Man
bunant
būnant
pas
34
Urbšį jo kabinete, jis paskambino
brolienei,
brolienei,
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950), Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona. Laiškai, liudijantys konfliktą, neišliko. Nesutarimas kilo dėl to, kad Balys Sruoga, viešėjęs pas bičiulį Juozą Urbšį Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsuliniame skyriuje, neužėjo pas ten tuo laiku tarnavusius brolį ir brolienę. Toks laisvas, nepareigingas Balio Sruogos elgesys ir nedėmesingumas artimiesiems smarkiai juos papiktino.
kad ateitų į jo kabi-
35
netą, nes aš pas jį esąs. Ji atsisakė ateiti ir prašė, kad aš
36
į jos kambarį užeičiau. Aš į jos kambarį nebuvau užėjęs.
37
Ga Grįžęs
c
Critical note: Grįžęs ] cor pro Ga, cor r pro a
Grįžęs
Miunchenan radau Juozo laišką (rašė dar, kai
nežinojo
nežinojo,
38
kad aš Berlyne), labai piktą. Aš tuojau parašiau jam, atsipra-
39
šydamas už
viską,
viską
ir už
Tai,
tai,
kad nebuvau užėjęs. Gavau
40
baisiai oficialinę atvirutę – ir labai piktą. Tat ir santykiai
41
be galo įtempti. Nei iš
K namų ,
c
Critical note: namų ] cor pro K, cor n pro K
namų,
nei iš Kauno „giminės“
ir gi
irgi
42
nieko nerašo.
Matyt
Matyt,
ir ten „įsižeidę“ dar. Nežinau, ar pavyks
43
nors oficialiniai santykiai palaikyti, ar teks ir jie nu-
44
traukti. Nusibodo man jų
pirkliškai-bezždžioniška
pirkliškai-beždžioniška
ambicija!
45
Žinai, gavau laišką iš
Stiklioriaus
Stiklioriaus
n
Note: Jokūbas Stikliorius (1871–1942), spaustuvininkas, „Ryto“ spaudos akcinės bendrovės direktorius. Jis leido eilių knygą, žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923.
– spausdins mano knygą
46
ir mano sąlygomis (20% brutto) – tai aš jau
biški
biškį
apsiversiu – ir
47
galėsiu kiek ramiau pagyventi. Dabar dar išversiu iki balan-
48
džiui iš vokiečių kalbos vieną dramą
(„Batas“)
(„Batas“)
n
Note: Carl Rössler (1864–1946), austrų dramaturgas, parašęs trijų veiksmų komediją „Batas“, vaidintą Miunchene 1923 m. Balys Sruoga išvertė ją į lietuvių kalbą, iš pradžių siūlė Liudui Girai ir Valstybės teatrui: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus, turinys maždaug toks. Gyvena vienas Ekscelencija, kadaise buvęs ministeris, pas jį gyvena jo kiemininkas su žmona. Po revoliucijai (principe – gal vokiečių, gal rusų, gal Lietuvos Simanauskas) patenka į Seimą, Ekscelencijai namus nusavino, ir Ekscelencija batus siūt mokinos ir t[aip] t[oliau]. Be galo gražiai išvystyta, gyvenimas lengvai parodijuojamas. Figūruoja ir nusmukę džent[e]lmenai, priversti darbą dirbt ir tarnaut, senos ir naujos tvarkos tarnai ir valdininkai, „amerikiečiai“, tai yra Amerikoj pralobę ir grįžę namo su amerikonišku notūru, pirkliai, karo ir revoliucijos metu pralobę su visu savo pirklišku notūru ir t[aip] t[oliau]. Aš esu tikras, kad Lietuvos scenoj eitų didžiausiu pasisekimu ir būtų analoginiai mylima kaip kadaise „Švarkas ir milinė“, tik parašyta kur kas talentingiau (to rašytojo Miunchene eina teatruose ir daugiau veikalų). Autori[u]s – austrijokas, tipingas vienietis, be galo geras žmogus ir talentingas. Jis [su] didžiausiu džiaugsmu sutiko, kad aš verstau. Bet veikalas jau parduota. Aš parašiau Berlynan, nežinau, ką iš ten man pasakys: kokias materialines sąlygas pastatys. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo? Ir paskui kas daryt su sąlygomis, kurių aš dar nežinau, bet kurios man tikrai bus pastatytos?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: BSR, t. 7: Literatūros kritika 1924–1929, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 266–273.
– tai iki
Nauju
Naujų
Metų
metų
49
galėsiu uždarbiu nebesirūpinti. Žinai, kai tu
busi
būsi
Kaune, pa-
50
imk iš
Sutkaus
Sutkaus
n
Note: Antanas Sutkus (1892–1968), satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius.
1 egz.
„Pano“ –
„Pano
n
Note: „Panas“ – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o (1861–1907) satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, talkinant Vandai Daugirdaitei, naudojantis rusišku 1908 m. leidyklos „Skorpion“ išleistu veikalo vertimu, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m., planuota, kad kūrinį išleis akcinė bendrovė „Vaiva“. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, „Panas“, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: BSR 5-II, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Šis komedijos vertimas dažnai minėtas laiškuose: „Del „Pano“ kalbėjau su Šliūpu. Jis mano išleisti nuo „Ragučio“ vardo. Tiktai nori, kad Jomantas su Kalpoku jį iliustruotų. Del mano prakeiktų slogų aš jo negalėjau taisyti. Baisiai durnas ūpas. Ypač kad tik viena akimi trupučiukas tesimato, ir nuolat čiaudu, kosu, spjaudaus kaip senis (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 528, l. 2r)“; „Šiandie parašiau Gugiui „Pano“ reikalu (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-18, in: MLLM GEK 3961/11, MLLM ER1 1750, l. 1v); „… „Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-05-26, in: LLTI BR, f. 5, b. 668, l. 1v); „Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui del „Pano“: arba kad parduotų, arba rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 496. l. 2r). Vanda Sruogienė liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, kuris 1921 m. leistas Kaune (leidėjas ir atsakingasis redaktorius – Kęstutis (Keistutis) Šliūpas), vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis).
ir
atsiusk
atsiųsk
man, aš pabandysiu su
51
Amerikonais
amerikonais
susiderėti – gal išleis – tai ir tau bus geriau.
52
Kitas geras daiktas –
Steponaitis
Steponaitis
n
Note: Vytautas Steponaitis (1893–1957), žurnalistas, bibliografas, dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje.
pasižadėjo surinkt 60 dol.
53
Gerbačiausko
Gerbačiausko
n
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), literatūros kritikas, prozininkas. Jis 1911–1924 m. Jogailos universitete Lenkijoje dėstė lietuvių kalbą. „Juozas Albinas Herbačiauskas per karą buvo atsidūręs Lenkijoje, ir Balys su kitais rūpinosi jo pargabenimu į Lietuvą“ (Vandos Sruogienės pastaba). Balys Sruoga susirašinėjo su Juozapu Albinu Herbačiausku (išliko penki jo laiškai Baliui Sruogai, rašyti 1923–1933 m., o pastarojo persiųsti Vytautui Steponaičiui, kuris juos ir išsaugojo savo archyve (žr. in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 364). Juozapas Albinas Herbačiauskas, vargiai gyvenęs Lenkijoje, Baliui Sruogai laiškuose išsakė mintį, kad grįžtų į Lietuvą, todėl ieškojo pagalbos – norėjo pasiskolinti kelionei trūkstamų pinigų (60 dolerių). Juos išrūpinti pavyko, tarpininkaujant Baliui Sruogai, padedant Juozui Urbšiui, Vytautui Steponaičiui: „Drūts, Urbšys pinigų man nesiunčia, nes jis pasižadėjo juos stačiai Herbačevskiui atprovyti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-05-08, in: LNMMB RKRS, f. 21, b. 135, l. 1v); „Herbačiauskis verkdamas rašo, kad norėtų grįžti į Lietuvą, tiktai tam tikslui jis turi gaut pasiskolint 60 dolerių, nes kitaip jis negali savo reikalų likviduoti (jis algos gauna 2 1/3 dol.). […] Gal galėtum kur kokią knopkę paspausti? Herbačevskį reikia gelbėti, nes jis Krokuvoj jau baigia padūkti. Taip jis ir rašo, kad to vargo, kurį jis dabar kenčia, ilgai kęsti jau nebegalės. Reikia kas nors būtinai daryti. Gauk kur nors jam 60 dolerių paskolinti!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1921-01-21, in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 135, l. 1r–v).
pargabenimui – tai ir čia mano
rupesnis
rūpesnis
54
pasibaigs gerai. Tiktai
Biržiškos
Biržiškos
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas, teisininkas, publicistas. 1920–1925 m. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. 1923–1944 m. buvo Kauno universiteto bibliotekos direktorius. Dėstė Teisių fakultete. Humanitarinių mokslų fakultete skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus. Minimas laiškas neišliko.
laiškas, kur Tu man at-
55
siuntei –
siuntei, –
tai jau labai
piktas!
p
Physical note: [1r] //
piktas!
Facsimile Image Placeholder
56
O tu buvai žadėjus man daug daug parašyti – ir iki šiol
57
dar nieko! Kas atsitiko Berlyne, kas buvo, kad man tokį neramų
58
laiškutį parašei? Kaip
Zosės
Zosės
n
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavo ekonomiką Berlyno universitete.
sveikatą?
sveikata?
Kaip Tavo dalykai
59
Kaune?
Kaune
su
vertimu,
vertimu,
n
Note: Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset vadovėlį Graikų literatūros istorija. Vanda Daugirdaitė kalbos ir stiliaus klausimais konsultavo, vertimą redagavo Balys Sruoga.
su
straipsniu?
straipsniu?
n
Note: Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie vokiečių rašytoją Waldemar Bonsels (1880–1952), jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163. Balys Sruoga, žurnalo Skaitymai redaktoriui Liudui Girai rekomendavo Vandos Daugirdaitės straipsnį priimti ir jį išspausdinti: „Dar vienas dalykas. Ar jau buvo pas Tave, ar dar ateis p[ane]lė Daugirdaitė su straipsniu apie Bonsels[ą]. Būtų gera, kad galėtum jį įdėt. Man pačiam teko jis redaguoti, ir Bonse[l]są a[š] gerai pažįstu: mano nuomone, straipsnis dėtinas. Tiesa, aš į Bonselsą žiūriu visai kitaip ir taip niekuomet apie jį nerašyčiau, kaip ten parašyta, bet galima apie [jį] ir taip rašyt – ir tai turi savo raciją. Jei įdėsi – bus labai stipri materialinė ir moralinė parama pradedančioms studijoms“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 2r).
Pagaliau, kaip dalykai
60
namie? Kokie santykiai su
tėvu?
tėvu,
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), veterinarijos specialistas, miškininkas, Būgių dvaro prie Viekšnių savininkas, Vandos Daugirdaitės tėvas.
su
Klima?
Klima?
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Vandos Daugirdaitės motinos Jadvygos Paulavičiūtės-Daugirdienės globota neturtinga mergina, vėliau ištekėjusi už Kazimiero Daugirdo ir tapusi Vandos Daugirdaitės pamote, vadinta Klima.
Kaip praleidot
61
vasar. 4 d.? Ar tėvas manęs
nekeikia –
nekeikia
ir nesijuokia?
62
Aš labai labai laukiu iš tavęs laiško! Jei Tau nebus sunku –
63
parašyk man
Tuojau-Tuojau.
tuojau-tuojau.
Mano dienos
Tokios
tokios
liūdnos!
64
Šiandie pas mus saulė – parašęs tau laiškelį – eisiu toli už
65
miesto į didelį didelį apleistą sodą pietaut – ir iki vakaro
66
sode palei Izarą prasivalkiosiu – o vakare – vėl
folijan-
folian-
67
tai… Tiktai tiek gerai, kad aš dabar nebegalvoju apie jokį
68
darbo tikslingumą, apie prasmę –
Tik
tik
žinau, kad reikia
69
dirbti, kad dabar – arba niekados. Ir dirbu, sugniaužęs
70
sąžinę ir gyvybės jausmą į saują – ir daugiau nieko
nežinau.
c
Critical note: nežinau ] def žin
nežinau.
71
Po mano langu
saule,
saulė,
lauke turbūt taip šilta, tik į mano
72
langelį joks spindulėlis nepatenka… Tai matai, Vanduk,
73
koks aš sausas, negeras, ne toks, kokio Tu nori, palikau.
74
Ir
busiu
būsiu
toks dar du mėnesiu,
sudžiusiu
sudžiūsiu
į šakalį, mano
75
dušia
dūšia
paliks,
paliks
kaip sausas grybas, mano sąmonė – kaip
76
kurmio snukutis… Bet nepyk už tai ant manęs! Kitaip
77
aš negaliu padaryti
To,
to,
kas reikia, o jei dabar tą darbą mes-
78
tau – į jį niekumet nebegrįžtau.
Ir
Ir,
žinau
žinau,
dar nuostabų
79
jausmą dabar jaučiu: man ilgu to darbo. Aš jo imuos tokiu
80
opumu, kaip senas
alkogolikas
alkoholikas
stiklelį… Jeigu kas man
81
atimtų jį – man pasidarytų taip tuščia. Aš nejaučiu,
82
kad jis mane vargintų. Jei rytą nueinu į seminarą
83
išblyškęs, surambėjęs,
nuvargęs,
nuvargęs
– tai vakare išeinu
84
džiaugdamos. Aš tikiu, kad aš jį padarysiu – ir nieko
85
daugiau žinoti nenoriu. – – –
86
Tik ką pas mane buvo šeimininkė – kvietė su ja važiuot
87
už
miesto –
miesto
traukiniu –
traukiniu
pusvalandį –
pusvalandį
ką ten
ką ten,
kiaušinių pirkt ir
tt.
t. t.
88
Šiandie saulė – važiuoju.
Pasišyldysiu
Pasišildysiu
saulėj –
tave
c
Critical note: tave ] def ve
tave
89
padumosiu
padūmosiu
– ar gerai,
Vandukai.
Vandukai?
90
O Tu man
parašyk –
parašyk
ir
padumok
padūmok
del manęs.
91
Kad būtų gera, kad būtų šviesu.
92
Jei
Tevo
Tėvo
geras
upas –
ūpas –
kloniokis nuo manęs jam ir
93
Klimai.
94
Bučiuoju
Tave –
Tave
visa-visa
visą-visą
– tokią mano mielą,
95
mielą! Padūmok
man
man,
Vandukėli.
96
Tav Bol
c
Critical note: Tavo Boliukas ] sign
Tav Bol
Tavo Boliukas
97
Sekmadienis
Sekmadienis,
98
11.
p
Physical note: [1v] //
11.
X (Close panel)Version a2: 1923-03-11: Variantas 2 - Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Mylimas Vandukėli, Tu Lietuvoj, Tu turi saulę, girią, laukus –
1
Mylimas Vandukėli, Tu
Lietuvoj,
Lietuvoj,
n
Note: Vandai Daugirdaitei, Berlyno universitete baigusiai tris kursus, kaip ir kitiems studentams iš Lietuvos, po 1923-01-10 Klaipėdos krašto sukilimo mokytis toliau Berlyno universitete nebeleista, todėl ji vasario pabaigoje iš Vokietijos grįžo į Lietuvą, į Būgius. „Nuo 1923 m. rudens semestro aš į Berlyną negrįžau, nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: LLTI TS, l. 5r).
Tu turi saulę, girią, laukus –
2
o aš – tyliame
prirukytame
prirūkytame
kambary
Ties
ties
folijantais
foliantais
susilenkęs.
3
Rytoj bus lygiai dvi
sąvaitės,
savaitės,
kaip su Tavim buvau, per tą laiką tau
4
nei žodelio
nepariau,
c
Critical note: neparašiau ] vid ex err om aš
nepariau,
neparašiau
ir iš tavęs tegavau tik
porą
pora
paskubos žodelių.
5
Bet aš jaučiu
tave,
tave
ir
kaž kaip
kažkaip
dušioj
dūšioj
Tyliai-tyliai
tyliai-tyliai
gyvenu Tavimi.
6
Tik tu
Toli-toli,
toli-toli
– ir man rodos, kad tu dabar tokia laisva, tokia skaisti,
7
taip plačiai Tavo girių, Tavo laukų
orų
oru
džiaugiesi. Ir aš nors
8
mintimis, nors tolimomis svajonėmis norėtau pasidžiaugt su
9
tavimi! O man dienos dabar nelinksmos. Pradėjau rašyti darbą –
10
ir tiktai „įžangą“
teparašiau.
teparašiau.
n
Note: Balys Sruoga 1923 m. kovo pradžioje pradėjo rusų kalba rašyti disertaciją „Lietuvių liaudies dainos lyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių) dainomis“. 1922 m. vasarą šią temą jam rašyti pasiūlė Miuncheno universiteto profesorius Erich Berneker.
Baisiai pamažėli eina.
Ženksniai
Žengsniai
tokie
11
sunkus.
sunkūs.
Tiek daug laiko išeina medžiagos
tvarkime
tvarkyme
ir jos patikrinime.
12
Bet gal tiktai įžanga buvo
Tokia
tokia
nuobodi – darbas pats savaime bus įdo-
13
mesnis; nuo pirmadienio (rytoj) pradedu rašyti jau patį dalyką.
14
O dabar per dienas sėdžiu
seminare,
seminare
n
Note: Slavistikos seminaras, kurį vedė geriausias to laiko slavistas Erichas Bernekeris. „Didžiulė salė antrajame universiteto aukšte, kuri dar sugriautame pastate buvo išlikusi nepaliesta, virto nedaugeliui slavistikos studentų tikru prieglobsčiu. Ten buvo šilta ir šviesu, galima ramiai kalbėtis. // Mieste audringai buvo ginčijamasi, ir vieniems kitus perrėkiant bangavo įvairios nuomonės politiniais klausimais. Studentai reakcionieriai būrėsi į savo korporacijas ir sąjungas. Menininkų ateliers, rašytojų subuvimuose, darbininkų susirinkimuose virte virė pasipiktinimas valdžiai užgniaužus komunistinį sukilimą ir išvaikius revoliucines grupes. Formavosi pirmieji SS daliniai. Hitleris kalbėjo cirke, triukšmingai pritariant smulkiems miestelėnams, kuriuos į nusiminimą įvarė sunkios taikos sąlygos ir infliacija. Visi šalome ir badavome. Mūsų mintys buvo pilnos prieštaravimų, kaip brūzgynas, per kurį teko sunkiom pastangom plėštis kelią. // Tik seminaras buvo susikaupimo vieta, kur turėjome progą pergalvoti, išstudijuoti įvairias pažiūras ir rasti įžvalgą, ramiai pasikalbėti ir susiartinti“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 91).
ir nieko kito negalvoju, ir nieko
15
kito nematau, ir nieko kito neskaitau. Tiktai porį kartų su
Gyliu
Gyliu
n
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. 1921 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
16
lošėm po 5 val. šachmatais – visas mano poilsis per tas dvi
sąvaiti.
savaiti.
17
O nuo pirmadienio – dar labiau užsidarysiu, susikaupsiu, vienon
18
mintin pasinersiu. Iki
Velykų
Velykų
n
Note: „1923 m. Velykos buvo balandžio 1 d.“ (Vandos Sruogienės pastaba).
noriu
butinai
būtinai
didžiają
didžiąją
darbo pusę
19
padaryti, kad iki geg. 1 d. būtų viskas baigta. Tu tyliai pagalvok
20
apie mane, kad man geriau
sektus
seltųs
dirbti – nes atlikus šį darbą –
21
bus pusę darbo padaryta mano universiteto baigimo. Tiktai
22
su vienu
nebenfachu
nebenfachu
n
Note: Nebenfach vok =šalutinis dalykas.
– kvailas reikalas: gausiu laikyti kvotimą
23
iš logikos ir filosofijos istorijos, o logikai – tenka
Zigvartas Sigvartas
c
Critical note: Sigvartas ] cor S pro Z
Sigvartas
Sigvartas
n
Note: Christoph von Sigwart (1830–1904), vokiečių filosofas. Minimas jo veikalas rusų kalba Logika (t. 1, 1873, t. 2, 1878), iš kurio mokėsi Balys Sruoga.
24
kalti. Bet tai pradėsiu tik
gegužy.
gegužį.
Tat ir pats ankstybasai, pats
25
linksmusai pavasaris
slenka,
slenka
kaip rudenio
dumai,
dūmai
– aš jo
26
nematau, aš jo nejaučiu. Gal tik valandėlei
ištrukęs
ištrūkęs
į sodą
27
pasidžiaugiu, paalsuoju pilna
krutine,
krūtine,
bet
kaž kaip
kažkaip
man
28
tai visa atrodo – „не от
мiра
мира
сего“…
сего“…
n
Note: „Не от мира сего“… rus =ne šio pasaulio…
Kalnuos dabar nevažinėju –
29
iki Velykų nevažiuosiu. Velykoms žadėjo atvažiuoti
Urbšys
Urbšys
n
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1922 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas. Balio Sruogos klasės draugas Panevėžio realinėje mokykloje.
30
ir
Didžiokas,
Didžiokas,
n
Note: Vladas Didžiokas (1889–1942), tapytojas, grafikas. 1923 m. dėstė Kauno meno mokykloje.
ir mes susitarėm Velykas sutikti kur kalnuose,
31
snieguose. Jei atvažiuos – bus gerai, neatvažiuos –
busiu
būsiu
32
vienas,
vienas
kaip pirštas. Žinai,
Juozas
Juozas
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas. Balys Sruoga su broliu ir jo žmona, kurie buvo principingi, įžeidūs, bendravo šaltai, oficialiai, nelabai sutardavo dėl skirtingo būdo, interesų. Juozapas „buvo sausas, principo žmogus, […] Balį traktavo kaip lengvabūdišką, nesubrendusį“ (Vandos Sruogienės laiškas Vladui Žukui, iš Čikagos – į Vilnių, 1980-04-30, in: VUB RS, f. 141, b. 319, l. 5–6r).
baisiai užpyko, kad aš
33
int jį Berlyne neužėjau. Dar atsitiko taip. Man
bunant
būnant
pas
34
Urbšį jo kabinete, jis paskambino
brolienei,
brolienei,
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950), Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona. Laiškai, liudijantys konfliktą, neišliko. Nesutarimas kilo dėl to, kad Balys Sruoga, viešėjęs pas bičiulį Juozą Urbšį Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsuliniame skyriuje, neužėjo pas ten tuo laiku tarnavusius brolį ir brolienę. Toks laisvas, nepareigingas Balio Sruogos elgesys ir nedėmesingumas artimiesiems smarkiai juos papiktino.
kad ateitų į jo kabi-
35
netą, nes aš pas jį esąs. Ji atsisakė ateiti ir prašė, kad aš
36
į jos kambarį užeičiau. Aš į jos kambarį nebuvau užėjęs.
37
Ga Grįžęs
c
Critical note: Grįžęs ] cor pro Ga, cor r pro a
Grįžęs
Miunchenan radau Juozo laišką (rašė dar, kai
nežinojo
nežinojo,
38
kad aš Berlyne), labai piktą. Aš tuojau parašiau jam, atsipra-
39
šydamas už
viską,
viską
ir už
Tai,
tai,
kad nebuvau užėjęs. Gavau
40
baisiai oficialinę atvirutę – ir labai piktą. Tat ir santykiai
41
be galo įtempti. Nei iš
K namų ,
c
Critical note: namų ] cor pro K, cor n pro K
namų,
nei iš Kauno „giminės“
ir gi
irgi
42
nieko nerašo.
Matyt
Matyt,
ir ten „įsižeidę“ dar. Nežinau, ar pavyks
43
nors oficialiniai santykiai palaikyti, ar teks ir jie nu-
44
traukti. Nusibodo man jų
pirkliškai-bezždžioniška
pirkliškai-beždžioniška
ambicija!
45
Žinai, gavau laišką iš
Stiklioriaus
Stiklioriaus
n
Note: Jokūbas Stikliorius (1871–1942), spaustuvininkas, „Ryto“ spaudos akcinės bendrovės direktorius. Jis leido eilių knygą, žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923.
– spausdins mano knygą
46
ir mano sąlygomis (20% brutto) – tai aš jau
biški
biškį
apsiversiu – ir
47
galėsiu kiek ramiau pagyventi. Dabar dar išversiu iki balan-
48
džiui iš vokiečių kalbos vieną dramą
(„Batas“)
(„Batas“)
n
Note: Carl Rössler (1864–1946), austrų dramaturgas, parašęs trijų veiksmų komediją „Batas“, vaidintą Miunchene 1923 m. Balys Sruoga išvertė ją į lietuvių kalbą, iš pradžių siūlė Liudui Girai ir Valstybės teatrui: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus, turinys maždaug toks. Gyvena vienas Ekscelencija, kadaise buvęs ministeris, pas jį gyvena jo kiemininkas su žmona. Po revoliucijai (principe – gal vokiečių, gal rusų, gal Lietuvos Simanauskas) patenka į Seimą, Ekscelencijai namus nusavino, ir Ekscelencija batus siūt mokinos ir t[aip] t[oliau]. Be galo gražiai išvystyta, gyvenimas lengvai parodijuojamas. Figūruoja ir nusmukę džent[e]lmenai, priversti darbą dirbt ir tarnaut, senos ir naujos tvarkos tarnai ir valdininkai, „amerikiečiai“, tai yra Amerikoj pralobę ir grįžę namo su amerikonišku notūru, pirkliai, karo ir revoliucijos metu pralobę su visu savo pirklišku notūru ir t[aip] t[oliau]. Aš esu tikras, kad Lietuvos scenoj eitų didžiausiu pasisekimu ir būtų analoginiai mylima kaip kadaise „Švarkas ir milinė“, tik parašyta kur kas talentingiau (to rašytojo Miunchene eina teatruose ir daugiau veikalų). Autori[u]s – austrijokas, tipingas vienietis, be galo geras žmogus ir talentingas. Jis [su] didžiausiu džiaugsmu sutiko, kad aš verstau. Bet veikalas jau parduota. Aš parašiau Berlynan, nežinau, ką iš ten man pasakys: kokias materialines sąlygas pastatys. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo? Ir paskui kas daryt su sąlygomis, kurių aš dar nežinau, bet kurios man tikrai bus pastatytos?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: BSR, t. 7: Literatūros kritika 1924–1929, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 266–273.
– tai iki
Nauju
Naujų
Metų
metų
49
galėsiu uždarbiu nebesirūpinti. Žinai, kai tu
busi
būsi
Kaune, pa-
50
imk iš
Sutkaus
Sutkaus
n
Note: Antanas Sutkus (1892–1968), satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius.
1 egz.
„Pano“ –
„Pano
n
Note: „Panas“ – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o (1861–1907) satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, talkinant Vandai Daugirdaitei, naudojantis rusišku 1908 m. leidyklos „Skorpion“ išleistu veikalo vertimu, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m., planuota, kad kūrinį išleis akcinė bendrovė „Vaiva“. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, „Panas“, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: BSR 5-II, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Šis komedijos vertimas dažnai minėtas laiškuose: „Del „Pano“ kalbėjau su Šliūpu. Jis mano išleisti nuo „Ragučio“ vardo. Tiktai nori, kad Jomantas su Kalpoku jį iliustruotų. Del mano prakeiktų slogų aš jo negalėjau taisyti. Baisiai durnas ūpas. Ypač kad tik viena akimi trupučiukas tesimato, ir nuolat čiaudu, kosu, spjaudaus kaip senis (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 528, l. 2r)“; „Šiandie parašiau Gugiui „Pano“ reikalu (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-18, in: MLLM GEK 3961/11, MLLM ER1 1750, l. 1v); „… „Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-05-26, in: LLTI BR, f. 5, b. 668, l. 1v); „Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui del „Pano“: arba kad parduotų, arba rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 496. l. 2r). Vanda Sruogienė liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, kuris 1921 m. leistas Kaune (leidėjas ir atsakingasis redaktorius – Kęstutis (Keistutis) Šliūpas), vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis).
ir
atsiusk
atsiųsk
man, aš pabandysiu su
51
Amerikonais
amerikonais
susiderėti – gal išleis – tai ir tau bus geriau.
52
Kitas geras daiktas –
Steponaitis
Steponaitis
n
Note: Vytautas Steponaitis (1893–1957), žurnalistas, bibliografas, dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje.
pasižadėjo surinkt 60 dol.
53
Gerbačiausko
Gerbačiausko
n
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), literatūros kritikas, prozininkas. Jis 1911–1924 m. Jogailos universitete Lenkijoje dėstė lietuvių kalbą. „Juozas Albinas Herbačiauskas per karą buvo atsidūręs Lenkijoje, ir Balys su kitais rūpinosi jo pargabenimu į Lietuvą“ (Vandos Sruogienės pastaba). Balys Sruoga susirašinėjo su Juozapu Albinu Herbačiausku (išliko penki jo laiškai Baliui Sruogai, rašyti 1923–1933 m., o pastarojo persiųsti Vytautui Steponaičiui, kuris juos ir išsaugojo savo archyve (žr. in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 364). Juozapas Albinas Herbačiauskas, vargiai gyvenęs Lenkijoje, Baliui Sruogai laiškuose išsakė mintį, kad grįžtų į Lietuvą, todėl ieškojo pagalbos – norėjo pasiskolinti kelionei trūkstamų pinigų (60 dolerių). Juos išrūpinti pavyko, tarpininkaujant Baliui Sruogai, padedant Juozui Urbšiui, Vytautui Steponaičiui: „Drūts, Urbšys pinigų man nesiunčia, nes jis pasižadėjo juos stačiai Herbačevskiui atprovyti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-05-08, in: LNMMB RKRS, f. 21, b. 135, l. 1v); „Herbačiauskis verkdamas rašo, kad norėtų grįžti į Lietuvą, tiktai tam tikslui jis turi gaut pasiskolint 60 dolerių, nes kitaip jis negali savo reikalų likviduoti (jis algos gauna 2 1/3 dol.). […] Gal galėtum kur kokią knopkę paspausti? Herbačevskį reikia gelbėti, nes jis Krokuvoj jau baigia padūkti. Taip jis ir rašo, kad to vargo, kurį jis dabar kenčia, ilgai kęsti jau nebegalės. Reikia kas nors būtinai daryti. Gauk kur nors jam 60 dolerių paskolinti!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1921-01-21, in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 135, l. 1r–v).
pargabenimui – tai ir čia mano
rupesnis
rūpesnis
54
pasibaigs gerai. Tiktai
Biržiškos
Biržiškos
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas, teisininkas, publicistas. 1920–1925 m. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. 1923–1944 m. buvo Kauno universiteto bibliotekos direktorius. Dėstė Teisių fakultete. Humanitarinių mokslų fakultete skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus. Minimas laiškas neišliko.
laiškas, kur Tu man at-
55
siuntei –
siuntei, –
tai jau labai
piktas!
p
Physical note: [1r] //
piktas!
Facsimile Image Placeholder
56
O tu buvai žadėjus man daug daug parašyti – ir iki šiol
57
dar nieko! Kas atsitiko Berlyne, kas buvo, kad man tokį neramų
58
laiškutį parašei? Kaip
Zosės
Zosės
n
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavo ekonomiką Berlyno universitete.
sveikatą?
sveikata?
Kaip Tavo dalykai
59
Kaune?
Kaune
su
vertimu,
vertimu,
n
Note: Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset vadovėlį Graikų literatūros istorija. Vanda Daugirdaitė kalbos ir stiliaus klausimais konsultavo, vertimą redagavo Balys Sruoga.
su
straipsniu?
straipsniu?
n
Note: Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie vokiečių rašytoją Waldemar Bonsels (1880–1952), jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163. Balys Sruoga, žurnalo Skaitymai redaktoriui Liudui Girai rekomendavo Vandos Daugirdaitės straipsnį priimti ir jį išspausdinti: „Dar vienas dalykas. Ar jau buvo pas Tave, ar dar ateis p[ane]lė Daugirdaitė su straipsniu apie Bonsels[ą]. Būtų gera, kad galėtum jį įdėt. Man pačiam teko jis redaguoti, ir Bonse[l]są a[š] gerai pažįstu: mano nuomone, straipsnis dėtinas. Tiesa, aš į Bonselsą žiūriu visai kitaip ir taip niekuomet apie jį nerašyčiau, kaip ten parašyta, bet galima apie [jį] ir taip rašyt – ir tai turi savo raciją. Jei įdėsi – bus labai stipri materialinė ir moralinė parama pradedančioms studijoms“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 2r).
Pagaliau, kaip dalykai
60
namie? Kokie santykiai su
tėvu?
tėvu,
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), veterinarijos specialistas, miškininkas, Būgių dvaro prie Viekšnių savininkas, Vandos Daugirdaitės tėvas.
su
Klima?
Klima?
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Vandos Daugirdaitės motinos Jadvygos Paulavičiūtės-Daugirdienės globota neturtinga mergina, vėliau ištekėjusi už Kazimiero Daugirdo ir tapusi Vandos Daugirdaitės pamote, vadinta Klima.
Kaip praleidot
61
vasar. 4 d.? Ar tėvas manęs
nekeikia –
nekeikia
ir nesijuokia?
62
Aš labai labai laukiu iš tavęs laiško! Jei Tau nebus sunku –
63
parašyk man
Tuojau-Tuojau.
tuojau-tuojau.
Mano dienos
Tokios
tokios
liūdnos!
64
Šiandie pas mus saulė – parašęs tau laiškelį – eisiu toli už
65
miesto į didelį didelį apleistą sodą pietaut – ir iki vakaro
66
sode palei Izarą prasivalkiosiu – o vakare – vėl
folijan-
folian-
67
tai… Tiktai tiek gerai, kad aš dabar nebegalvoju apie jokį
68
darbo tikslingumą, apie prasmę –
Tik
tik
žinau, kad reikia
69
dirbti, kad dabar – arba niekados. Ir dirbu, sugniaužęs
70
sąžinę ir gyvybės jausmą į saują – ir daugiau nieko
nežinau.
c
Critical note: nežinau ] def žin
nežinau.
71
Po mano langu
saule,
saulė,
lauke turbūt taip šilta, tik į mano
72
langelį joks spindulėlis nepatenka… Tai matai, Vanduk,
73
koks aš sausas, negeras, ne toks, kokio Tu nori, palikau.
74
Ir
busiu
būsiu
toks dar du mėnesiu,
sudžiusiu
sudžiūsiu
į šakalį, mano
75
dušia
dūšia
paliks,
paliks
kaip sausas grybas, mano sąmonė – kaip
76
kurmio snukutis… Bet nepyk už tai ant manęs! Kitaip
77
aš negaliu padaryti
To,
to,
kas reikia, o jei dabar tą darbą mes-
78
tau – į jį niekumet nebegrįžtau.
Ir
Ir,
žinau
žinau,
dar nuostabų
79
jausmą dabar jaučiu: man ilgu to darbo. Aš jo imuos tokiu
80
opumu, kaip senas
alkogolikas
alkoholikas
stiklelį… Jeigu kas man
81
atimtų jį – man pasidarytų taip tuščia. Aš nejaučiu,
82
kad jis mane vargintų. Jei rytą nueinu į seminarą
83
išblyškęs, surambėjęs,
nuvargęs,
nuvargęs
– tai vakare išeinu
84
džiaugdamos. Aš tikiu, kad aš jį padarysiu – ir nieko
85
daugiau žinoti nenoriu. – – –
86
Tik ką pas mane buvo šeimininkė – kvietė su ja važiuot
87
už
miesto –
miesto
traukiniu –
traukiniu
pusvalandį –
pusvalandį
ką ten
ką ten,
kiaušinių pirkt ir
tt.
t. t.
88
Šiandie saulė – važiuoju.
Pasišyldysiu
Pasišildysiu
saulėj –
tave
c
Critical note: tave ] def ve
tave
89
padumosiu
padūmosiu
– ar gerai,
Vandukai.
Vandukai?
90
O Tu man
parašyk –
parašyk
ir
padumok
padūmok
del manęs.
91
Kad būtų gera, kad būtų šviesu.
92
Jei
Tevo
Tėvo
geras
upas –
ūpas –
kloniokis nuo manęs jam ir
93
Klimai.
94
Bučiuoju
Tave –
Tave
visa-visa
visą-visą
– tokią mano mielą,
95
mielą! Padūmok
man
man,
Vandukėli.
96
Tav Bol
c
Critical note: Tavo Boliukas ] sign
Tav Bol
Tavo Boliukas
97
Sekmadienis
Sekmadienis,
98
11.
p
Physical note: [1v] //
11.
X (Close panel)Version a3: 1923-03-11: Variantas 3 - Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Mylimas Vandukėli, Tu Lietuvoj, Tu turi saulę, girią, laukus –
1
Mylimas Vandukėli, Tu
Lietuvoj,
Lietuvoj,
n
Note: Vandai Daugirdaitei, Berlyno universitete baigusiai tris kursus, kaip ir kitiems studentams iš Lietuvos, po 1923-01-10 Klaipėdos krašto sukilimo mokytis toliau Berlyno universitete nebeleista, todėl ji vasario pabaigoje iš Vokietijos grįžo į Lietuvą, į Būgius. „Nuo 1923 m. rudens semestro aš į Berlyną negrįžau, nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: LLTI TS, l. 5r).
Tu turi saulę, girią, laukus –
2
o aš – tyliame
prirukytame
prirūkytame
kambary
Ties
ties
folijantais
foliantais
susilenkęs.
3
Rytoj bus lygiai dvi
sąvaitės,
savaitės,
kaip su Tavim buvau, per tą laiką tau
4
nei žodelio
nepariau,
c
Critical note: neparašiau ] vid ex err om aš
nepariau,
neparašiau
ir iš tavęs tegavau tik
porą
pora
paskubos žodelių.
5
Bet aš jaučiu
tave,
tave
ir
kaž kaip
kažkaip
dušioj
dūšioj
Tyliai-tyliai
tyliai-tyliai
gyvenu Tavimi.
6
Tik tu
Toli-toli,
toli-toli
– ir man rodos, kad tu dabar tokia laisva, tokia skaisti,
7
taip plačiai Tavo girių, Tavo laukų
orų
oru
džiaugiesi. Ir aš nors
8
mintimis, nors tolimomis svajonėmis norėtau pasidžiaugt su
9
tavimi! O man dienos dabar nelinksmos. Pradėjau rašyti darbą –
10
ir tiktai „įžangą“
teparašiau.
teparašiau.
n
Note: Balys Sruoga 1923 m. kovo pradžioje pradėjo rusų kalba rašyti disertaciją „Lietuvių liaudies dainos lyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių) dainomis“. 1922 m. vasarą šią temą jam rašyti pasiūlė Miuncheno universiteto profesorius Erich Berneker.
Baisiai pamažėli eina.
Ženksniai
Žengsniai
tokie
11
sunkus.
sunkūs.
Tiek daug laiko išeina medžiagos
tvarkime
tvarkyme
ir jos patikrinime.
12
Bet gal tiktai įžanga buvo
Tokia
tokia
nuobodi – darbas pats savaime bus įdo-
13
mesnis; nuo pirmadienio (rytoj) pradedu rašyti jau patį dalyką.
14
O dabar per dienas sėdžiu
seminare,
seminare
n
Note: Slavistikos seminaras, kurį vedė geriausias to laiko slavistas Erichas Bernekeris. „Didžiulė salė antrajame universiteto aukšte, kuri dar sugriautame pastate buvo išlikusi nepaliesta, virto nedaugeliui slavistikos studentų tikru prieglobsčiu. Ten buvo šilta ir šviesu, galima ramiai kalbėtis. // Mieste audringai buvo ginčijamasi, ir vieniems kitus perrėkiant bangavo įvairios nuomonės politiniais klausimais. Studentai reakcionieriai būrėsi į savo korporacijas ir sąjungas. Menininkų ateliers, rašytojų subuvimuose, darbininkų susirinkimuose virte virė pasipiktinimas valdžiai užgniaužus komunistinį sukilimą ir išvaikius revoliucines grupes. Formavosi pirmieji SS daliniai. Hitleris kalbėjo cirke, triukšmingai pritariant smulkiems miestelėnams, kuriuos į nusiminimą įvarė sunkios taikos sąlygos ir infliacija. Visi šalome ir badavome. Mūsų mintys buvo pilnos prieštaravimų, kaip brūzgynas, per kurį teko sunkiom pastangom plėštis kelią. // Tik seminaras buvo susikaupimo vieta, kur turėjome progą pergalvoti, išstudijuoti įvairias pažiūras ir rasti įžvalgą, ramiai pasikalbėti ir susiartinti“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 91).
ir nieko kito negalvoju, ir nieko
15
kito nematau, ir nieko kito neskaitau. Tiktai porį kartų su
Gyliu
Gyliu
n
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. 1921 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
16
lošėm po 5 val. šachmatais – visas mano poilsis per tas dvi
sąvaiti.
savaiti.
17
O nuo pirmadienio – dar labiau užsidarysiu, susikaupsiu, vienon
18
mintin pasinersiu. Iki
Velykų
Velykų
n
Note: „1923 m. Velykos buvo balandžio 1 d.“ (Vandos Sruogienės pastaba).
noriu
butinai
būtinai
didžiają
didžiąją
darbo pusę
19
padaryti, kad iki geg. 1 d. būtų viskas baigta. Tu tyliai pagalvok
20
apie mane, kad man geriau
sektus
seltųs
dirbti – nes atlikus šį darbą –
21
bus pusę darbo padaryta mano universiteto baigimo. Tiktai
22
su vienu
nebenfachu
nebenfachu
n
Note: Nebenfach vok =šalutinis dalykas.
– kvailas reikalas: gausiu laikyti kvotimą
23
iš logikos ir filosofijos istorijos, o logikai – tenka
Zigvartas Sigvartas
c
Critical note: Sigvartas ] cor S pro Z
Sigvartas
Sigvartas
n
Note: Christoph von Sigwart (1830–1904), vokiečių filosofas. Minimas jo veikalas rusų kalba Logika (t. 1, 1873, t. 2, 1878), iš kurio mokėsi Balys Sruoga.
24
kalti. Bet tai pradėsiu tik
gegužy.
gegužį.
Tat ir pats ankstybasai, pats
25
linksmusai pavasaris
slenka,
slenka
kaip rudenio
dumai,
dūmai
– aš jo
26
nematau, aš jo nejaučiu. Gal tik valandėlei
ištrukęs
ištrūkęs
į sodą
27
pasidžiaugiu, paalsuoju pilna
krutine,
krūtine,
bet
kaž kaip
kažkaip
man
28
tai visa atrodo – „не от
мiра
мира
сего“…
сего“…
n
Note: „Не от мира сего“… rus =ne šio pasaulio…
Kalnuos dabar nevažinėju –
29
iki Velykų nevažiuosiu. Velykoms žadėjo atvažiuoti
Urbšys
Urbšys
n
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1922 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas. Balio Sruogos klasės draugas Panevėžio realinėje mokykloje.
30
ir
Didžiokas,
Didžiokas,
n
Note: Vladas Didžiokas (1889–1942), tapytojas, grafikas. 1923 m. dėstė Kauno meno mokykloje.
ir mes susitarėm Velykas sutikti kur kalnuose,
31
snieguose. Jei atvažiuos – bus gerai, neatvažiuos –
busiu
būsiu
32
vienas,
vienas
kaip pirštas. Žinai,
Juozas
Juozas
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas. Balys Sruoga su broliu ir jo žmona, kurie buvo principingi, įžeidūs, bendravo šaltai, oficialiai, nelabai sutardavo dėl skirtingo būdo, interesų. Juozapas „buvo sausas, principo žmogus, […] Balį traktavo kaip lengvabūdišką, nesubrendusį“ (Vandos Sruogienės laiškas Vladui Žukui, iš Čikagos – į Vilnių, 1980-04-30, in: VUB RS, f. 141, b. 319, l. 5–6r).
baisiai užpyko, kad aš
33
int jį Berlyne neužėjau. Dar atsitiko taip. Man
bunant
būnant
pas
34
Urbšį jo kabinete, jis paskambino
brolienei,
brolienei,
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950), Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona. Laiškai, liudijantys konfliktą, neišliko. Nesutarimas kilo dėl to, kad Balys Sruoga, viešėjęs pas bičiulį Juozą Urbšį Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsuliniame skyriuje, neužėjo pas ten tuo laiku tarnavusius brolį ir brolienę. Toks laisvas, nepareigingas Balio Sruogos elgesys ir nedėmesingumas artimiesiems smarkiai juos papiktino.
kad ateitų į jo kabi-
35
netą, nes aš pas jį esąs. Ji atsisakė ateiti ir prašė, kad aš
36
į jos kambarį užeičiau. Aš į jos kambarį nebuvau užėjęs.
37
Ga Grįžęs
c
Critical note: Grįžęs ] cor pro Ga, cor r pro a
Grįžęs
Miunchenan radau Juozo laišką (rašė dar, kai
nežinojo
nežinojo,
38
kad aš Berlyne), labai piktą. Aš tuojau parašiau jam, atsipra-
39
šydamas už
viską,
viską
ir už
Tai,
tai,
kad nebuvau užėjęs. Gavau
40
baisiai oficialinę atvirutę – ir labai piktą. Tat ir santykiai
41
be galo įtempti. Nei iš
K namų ,
c
Critical note: namų ] cor pro K, cor n pro K
namų,
nei iš Kauno „giminės“
ir gi
irgi
42
nieko nerašo.
Matyt
Matyt,
ir ten „įsižeidę“ dar. Nežinau, ar pavyks
43
nors oficialiniai santykiai palaikyti, ar teks ir jie nu-
44
traukti. Nusibodo man jų
pirkliškai-bezždžioniška
pirkliškai-beždžioniška
ambicija!
45
Žinai, gavau laišką iš
Stiklioriaus
Stiklioriaus
n
Note: Jokūbas Stikliorius (1871–1942), spaustuvininkas, „Ryto“ spaudos akcinės bendrovės direktorius. Jis leido eilių knygą, žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923.
– spausdins mano knygą
46
ir mano sąlygomis (20% brutto) – tai aš jau
biški
biškį
apsiversiu – ir
47
galėsiu kiek ramiau pagyventi. Dabar dar išversiu iki balan-
48
džiui iš vokiečių kalbos vieną dramą
(„Batas“)
(„Batas“)
n
Note: Carl Rössler (1864–1946), austrų dramaturgas, parašęs trijų veiksmų komediją „Batas“, vaidintą Miunchene 1923 m. Balys Sruoga išvertė ją į lietuvių kalbą, iš pradžių siūlė Liudui Girai ir Valstybės teatrui: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus, turinys maždaug toks. Gyvena vienas Ekscelencija, kadaise buvęs ministeris, pas jį gyvena jo kiemininkas su žmona. Po revoliucijai (principe – gal vokiečių, gal rusų, gal Lietuvos Simanauskas) patenka į Seimą, Ekscelencijai namus nusavino, ir Ekscelencija batus siūt mokinos ir t[aip] t[oliau]. Be galo gražiai išvystyta, gyvenimas lengvai parodijuojamas. Figūruoja ir nusmukę džent[e]lmenai, priversti darbą dirbt ir tarnaut, senos ir naujos tvarkos tarnai ir valdininkai, „amerikiečiai“, tai yra Amerikoj pralobę ir grįžę namo su amerikonišku notūru, pirkliai, karo ir revoliucijos metu pralobę su visu savo pirklišku notūru ir t[aip] t[oliau]. Aš esu tikras, kad Lietuvos scenoj eitų didžiausiu pasisekimu ir būtų analoginiai mylima kaip kadaise „Švarkas ir milinė“, tik parašyta kur kas talentingiau (to rašytojo Miunchene eina teatruose ir daugiau veikalų). Autori[u]s – austrijokas, tipingas vienietis, be galo geras žmogus ir talentingas. Jis [su] didžiausiu džiaugsmu sutiko, kad aš verstau. Bet veikalas jau parduota. Aš parašiau Berlynan, nežinau, ką iš ten man pasakys: kokias materialines sąlygas pastatys. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo? Ir paskui kas daryt su sąlygomis, kurių aš dar nežinau, bet kurios man tikrai bus pastatytos?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: BSR, t. 7: Literatūros kritika 1924–1929, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 266–273.
– tai iki
Nauju
Naujų
Metų
metų
49
galėsiu uždarbiu nebesirūpinti. Žinai, kai tu
busi
būsi
Kaune, pa-
50
imk iš
Sutkaus
Sutkaus
n
Note: Antanas Sutkus (1892–1968), satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius.
1 egz.
„Pano“ –
„Pano
n
Note: „Panas“ – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o (1861–1907) satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, talkinant Vandai Daugirdaitei, naudojantis rusišku 1908 m. leidyklos „Skorpion“ išleistu veikalo vertimu, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m., planuota, kad kūrinį išleis akcinė bendrovė „Vaiva“. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, „Panas“, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: BSR 5-II, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Šis komedijos vertimas dažnai minėtas laiškuose: „Del „Pano“ kalbėjau su Šliūpu. Jis mano išleisti nuo „Ragučio“ vardo. Tiktai nori, kad Jomantas su Kalpoku jį iliustruotų. Del mano prakeiktų slogų aš jo negalėjau taisyti. Baisiai durnas ūpas. Ypač kad tik viena akimi trupučiukas tesimato, ir nuolat čiaudu, kosu, spjaudaus kaip senis (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 528, l. 2r)“; „Šiandie parašiau Gugiui „Pano“ reikalu (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-18, in: MLLM GEK 3961/11, MLLM ER1 1750, l. 1v); „… „Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-05-26, in: LLTI BR, f. 5, b. 668, l. 1v); „Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui del „Pano“: arba kad parduotų, arba rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 496. l. 2r). Vanda Sruogienė liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, kuris 1921 m. leistas Kaune (leidėjas ir atsakingasis redaktorius – Kęstutis (Keistutis) Šliūpas), vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis).
ir
atsiusk
atsiųsk
man, aš pabandysiu su
51
Amerikonais
amerikonais
susiderėti – gal išleis – tai ir tau bus geriau.
52
Kitas geras daiktas –
Steponaitis
Steponaitis
n
Note: Vytautas Steponaitis (1893–1957), žurnalistas, bibliografas, dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje.
pasižadėjo surinkt 60 dol.
53
Gerbačiausko
Gerbačiausko
n
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), literatūros kritikas, prozininkas. Jis 1911–1924 m. Jogailos universitete Lenkijoje dėstė lietuvių kalbą. „Juozas Albinas Herbačiauskas per karą buvo atsidūręs Lenkijoje, ir Balys su kitais rūpinosi jo pargabenimu į Lietuvą“ (Vandos Sruogienės pastaba). Balys Sruoga susirašinėjo su Juozapu Albinu Herbačiausku (išliko penki jo laiškai Baliui Sruogai, rašyti 1923–1933 m., o pastarojo persiųsti Vytautui Steponaičiui, kuris juos ir išsaugojo savo archyve (žr. in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 364). Juozapas Albinas Herbačiauskas, vargiai gyvenęs Lenkijoje, Baliui Sruogai laiškuose išsakė mintį, kad grįžtų į Lietuvą, todėl ieškojo pagalbos – norėjo pasiskolinti kelionei trūkstamų pinigų (60 dolerių). Juos išrūpinti pavyko, tarpininkaujant Baliui Sruogai, padedant Juozui Urbšiui, Vytautui Steponaičiui: „Drūts, Urbšys pinigų man nesiunčia, nes jis pasižadėjo juos stačiai Herbačevskiui atprovyti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-05-08, in: LNMMB RKRS, f. 21, b. 135, l. 1v); „Herbačiauskis verkdamas rašo, kad norėtų grįžti į Lietuvą, tiktai tam tikslui jis turi gaut pasiskolint 60 dolerių, nes kitaip jis negali savo reikalų likviduoti (jis algos gauna 2 1/3 dol.). […] Gal galėtum kur kokią knopkę paspausti? Herbačevskį reikia gelbėti, nes jis Krokuvoj jau baigia padūkti. Taip jis ir rašo, kad to vargo, kurį jis dabar kenčia, ilgai kęsti jau nebegalės. Reikia kas nors būtinai daryti. Gauk kur nors jam 60 dolerių paskolinti!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1921-01-21, in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 135, l. 1r–v).
pargabenimui – tai ir čia mano
rupesnis
rūpesnis
54
pasibaigs gerai. Tiktai
Biržiškos
Biržiškos
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas, teisininkas, publicistas. 1920–1925 m. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. 1923–1944 m. buvo Kauno universiteto bibliotekos direktorius. Dėstė Teisių fakultete. Humanitarinių mokslų fakultete skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus. Minimas laiškas neišliko.
laiškas, kur Tu man at-
55
siuntei –
siuntei, –
tai jau labai
piktas!
p
Physical note: [1r] //
piktas!
Facsimile Image Placeholder
56
O tu buvai žadėjus man daug daug parašyti – ir iki šiol
57
dar nieko! Kas atsitiko Berlyne, kas buvo, kad man tokį neramų
58
laiškutį parašei? Kaip
Zosės
Zosės
n
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavo ekonomiką Berlyno universitete.
sveikatą?
sveikata?
Kaip Tavo dalykai
59
Kaune?
Kaune
su
vertimu,
vertimu,
n
Note: Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset vadovėlį Graikų literatūros istorija. Vanda Daugirdaitė kalbos ir stiliaus klausimais konsultavo, vertimą redagavo Balys Sruoga.
su
straipsniu?
straipsniu?
n
Note: Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie vokiečių rašytoją Waldemar Bonsels (1880–1952), jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163. Balys Sruoga, žurnalo Skaitymai redaktoriui Liudui Girai rekomendavo Vandos Daugirdaitės straipsnį priimti ir jį išspausdinti: „Dar vienas dalykas. Ar jau buvo pas Tave, ar dar ateis p[ane]lė Daugirdaitė su straipsniu apie Bonsels[ą]. Būtų gera, kad galėtum jį įdėt. Man pačiam teko jis redaguoti, ir Bonse[l]są a[š] gerai pažįstu: mano nuomone, straipsnis dėtinas. Tiesa, aš į Bonselsą žiūriu visai kitaip ir taip niekuomet apie jį nerašyčiau, kaip ten parašyta, bet galima apie [jį] ir taip rašyt – ir tai turi savo raciją. Jei įdėsi – bus labai stipri materialinė ir moralinė parama pradedančioms studijoms“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 2r).
Pagaliau, kaip dalykai
60
namie? Kokie santykiai su
tėvu?
tėvu,
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), veterinarijos specialistas, miškininkas, Būgių dvaro prie Viekšnių savininkas, Vandos Daugirdaitės tėvas.
su
Klima?
Klima?
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Vandos Daugirdaitės motinos Jadvygos Paulavičiūtės-Daugirdienės globota neturtinga mergina, vėliau ištekėjusi už Kazimiero Daugirdo ir tapusi Vandos Daugirdaitės pamote, vadinta Klima.
Kaip praleidot
61
vasar. 4 d.? Ar tėvas manęs
nekeikia –
nekeikia
ir nesijuokia?
62
Aš labai labai laukiu iš tavęs laiško! Jei Tau nebus sunku –
63
parašyk man
Tuojau-Tuojau.
tuojau-tuojau.
Mano dienos
Tokios
tokios
liūdnos!
64
Šiandie pas mus saulė – parašęs tau laiškelį – eisiu toli už
65
miesto į didelį didelį apleistą sodą pietaut – ir iki vakaro
66
sode palei Izarą prasivalkiosiu – o vakare – vėl
folijan-
folian-
67
tai… Tiktai tiek gerai, kad aš dabar nebegalvoju apie jokį
68
darbo tikslingumą, apie prasmę –
Tik
tik
žinau, kad reikia
69
dirbti, kad dabar – arba niekados. Ir dirbu, sugniaužęs
70
sąžinę ir gyvybės jausmą į saują – ir daugiau nieko
nežinau.
c
Critical note: nežinau ] def žin
nežinau.
71
Po mano langu
saule,
saulė,
lauke turbūt taip šilta, tik į mano
72
langelį joks spindulėlis nepatenka… Tai matai, Vanduk,
73
koks aš sausas, negeras, ne toks, kokio Tu nori, palikau.
74
Ir
busiu
būsiu
toks dar du mėnesiu,
sudžiusiu
sudžiūsiu
į šakalį, mano
75
dušia
dūšia
paliks,
paliks
kaip sausas grybas, mano sąmonė – kaip
76
kurmio snukutis… Bet nepyk už tai ant manęs! Kitaip
77
aš negaliu padaryti
To,
to,
kas reikia, o jei dabar tą darbą mes-
78
tau – į jį niekumet nebegrįžtau.
Ir
Ir,
žinau
žinau,
dar nuostabų
79
jausmą dabar jaučiu: man ilgu to darbo. Aš jo imuos tokiu
80
opumu, kaip senas
alkogolikas
alkoholikas
stiklelį… Jeigu kas man
81
atimtų jį – man pasidarytų taip tuščia. Aš nejaučiu,
82
kad jis mane vargintų. Jei rytą nueinu į seminarą
83
išblyškęs, surambėjęs,
nuvargęs,
nuvargęs
– tai vakare išeinu
84
džiaugdamos. Aš tikiu, kad aš jį padarysiu – ir nieko
85
daugiau žinoti nenoriu. – – –
86
Tik ką pas mane buvo šeimininkė – kvietė su ja važiuot
87
už
miesto –
miesto
traukiniu –
traukiniu
pusvalandį –
pusvalandį
ką ten
ką ten,
kiaušinių pirkt ir
tt.
t. t.
88
Šiandie saulė – važiuoju.
Pasišyldysiu
Pasišildysiu
saulėj –
tave
c
Critical note: tave ] def ve
tave
89
padumosiu
padūmosiu
– ar gerai,
Vandukai.
Vandukai?
90
O Tu man
parašyk –
parašyk
ir
padumok
padūmok
del manęs.
91
Kad būtų gera, kad būtų šviesu.
92
Jei
Tevo
Tėvo
geras
upas –
ūpas –
kloniokis nuo manęs jam ir
93
Klimai.
94
Bučiuoju
Tave –
Tave
visa-visa
visą-visą
– tokią mano mielą,
95
mielą! Padūmok
man
man,
Vandukėli.
96
Tav Bol
c
Critical note: Tavo Boliukas ] sign
Tav Bol
Tavo Boliukas
97
Sekmadienis
Sekmadienis,
98
11.
p
Physical note: [1v] //
11.
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 1
Note: Vandai Daugirdaitei, Berlyno universitete baigusiai tris kursus, kaip ir kitiems studentams iš Lietuvos, po 1923-01-10 Klaipėdos krašto sukilimo mokytis toliau Berlyno universitete nebeleista, todėl ji vasario pabaigoje iš Vokietijos grįžo į Lietuvą, į Būgius. „Nuo 1923 m. rudens semestro aš į Berlyną negrįžau, nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: LLTI TS, l. 5r).
a1
Line number 4
Critical note: neparašiau ] vid ex err om aš
a3
Line number 10
Note: Balys Sruoga 1923 m. kovo pradžioje pradėjo rusų kalba rašyti disertaciją „Lietuvių liaudies dainos lyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių) dainomis“. 1922 m. vasarą šią temą jam rašyti pasiūlė Miuncheno universiteto profesorius Erich Berneker.
a3
Line number 14
Note: Slavistikos seminaras, kurį vedė geriausias to laiko slavistas Erichas Bernekeris. „Didžiulė salė antrajame universiteto aukšte, kuri dar sugriautame pastate buvo išlikusi nepaliesta, virto nedaugeliui slavistikos studentų tikru prieglobsčiu. Ten buvo šilta ir šviesu, galima ramiai kalbėtis. // Mieste audringai buvo ginčijamasi, ir vieniems kitus perrėkiant bangavo įvairios nuomonės politiniais klausimais. Studentai reakcionieriai būrėsi į savo korporacijas ir sąjungas. Menininkų ateliers, rašytojų subuvimuose, darbininkų susirinkimuose virte virė pasipiktinimas valdžiai užgniaužus komunistinį sukilimą ir išvaikius revoliucines grupes. Formavosi pirmieji SS daliniai. Hitleris kalbėjo cirke, triukšmingai pritariant smulkiems miestelėnams, kuriuos į nusiminimą įvarė sunkios taikos sąlygos ir infliacija. Visi šalome ir badavome. Mūsų mintys buvo pilnos prieštaravimų, kaip brūzgynas, per kurį teko sunkiom pastangom plėštis kelią. // Tik seminaras buvo susikaupimo vieta, kur turėjome progą pergalvoti, išstudijuoti įvairias pažiūras ir rasti įžvalgą, ramiai pasikalbėti ir susiartinti“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 91).
a3
Line number 15
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. 1921 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
a3
Line number 18
Note: „1923 m. Velykos buvo balandžio 1 d.“ (Vandos Sruogienės pastaba).
a3
Line number 22
Note: Nebenfach vok =šalutinis dalykas.
a1
Line number 23
Critical note: Sigvartas ] cor S pro Z
a3
Line number 23
Note: Christoph von Sigwart (1830–1904), vokiečių filosofas. Minimas jo veikalas rusų kalba Logika (t. 1, 1873, t. 2, 1878), iš kurio mokėsi Balys Sruoga.
a3
Line number 28
Note: „Не от мира сего“… rus =ne šio pasaulio…
a3
Line number 29
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1922 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas. Balio Sruogos klasės draugas Panevėžio realinėje mokykloje.
a3
Line number 30
Note: Vladas Didžiokas (1889–1942), tapytojas, grafikas. 1923 m. dėstė Kauno meno mokykloje.
a3
Line number 32
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas. Balys Sruoga su broliu ir jo žmona, kurie buvo principingi, įžeidūs, bendravo šaltai, oficialiai, nelabai sutardavo dėl skirtingo būdo, interesų. Juozapas „buvo sausas, principo žmogus, […] Balį traktavo kaip lengvabūdišką, nesubrendusį“ (Vandos Sruogienės laiškas Vladui Žukui, iš Čikagos – į Vilnių, 1980-04-30, in: VUB RS, f. 141, b. 319, l. 5–6r).
a3
Line number 34
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950), Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona. Laiškai, liudijantys konfliktą, neišliko. Nesutarimas kilo dėl to, kad Balys Sruoga, viešėjęs pas bičiulį Juozą Urbšį Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsuliniame skyriuje, neužėjo pas ten tuo laiku tarnavusius brolį ir brolienę. Toks laisvas, nepareigingas Balio Sruogos elgesys ir nedėmesingumas artimiesiems smarkiai juos papiktino.
a1
Line number 37
Critical note: Grįžęs ] cor pro Ga, cor r pro a
a1
Line number 41
Critical note: namų ] cor pro K, cor n pro K
a3
Line number 45
Note: Jokūbas Stikliorius (1871–1942), spaustuvininkas, „Ryto“ spaudos akcinės bendrovės direktorius. Jis leido eilių knygą, žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923.
a3
Line number 48
Note: Carl Rössler (1864–1946), austrų dramaturgas, parašęs trijų veiksmų komediją „Batas“, vaidintą Miunchene 1923 m. Balys Sruoga išvertė ją į lietuvių kalbą, iš pradžių siūlė Liudui Girai ir Valstybės teatrui: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus, turinys maždaug toks. Gyvena vienas Ekscelencija, kadaise buvęs ministeris, pas jį gyvena jo kiemininkas su žmona. Po revoliucijai (principe – gal vokiečių, gal rusų, gal Lietuvos Simanauskas) patenka į Seimą, Ekscelencijai namus nusavino, ir Ekscelencija batus siūt mokinos ir t[aip] t[oliau]. Be galo gražiai išvystyta, gyvenimas lengvai parodijuojamas. Figūruoja ir nusmukę džent[e]lmenai, priversti darbą dirbt ir tarnaut, senos ir naujos tvarkos tarnai ir valdininkai, „amerikiečiai“, tai yra Amerikoj pralobę ir grįžę namo su amerikonišku notūru, pirkliai, karo ir revoliucijos metu pralobę su visu savo pirklišku notūru ir t[aip] t[oliau]. Aš esu tikras, kad Lietuvos scenoj eitų didžiausiu pasisekimu ir būtų analoginiai mylima kaip kadaise „Švarkas ir milinė“, tik parašyta kur kas talentingiau (to rašytojo Miunchene eina teatruose ir daugiau veikalų). Autori[u]s – austrijokas, tipingas vienietis, be galo geras žmogus ir talentingas. Jis [su] didžiausiu džiaugsmu sutiko, kad aš verstau. Bet veikalas jau parduota. Aš parašiau Berlynan, nežinau, ką iš ten man pasakys: kokias materialines sąlygas pastatys. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo? Ir paskui kas daryt su sąlygomis, kurių aš dar nežinau, bet kurios man tikrai bus pastatytos?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: BSR, t. 7: Literatūros kritika 1924–1929, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 266–273.
a3
Line number 50
Note: Antanas Sutkus (1892–1968), satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius.
a3
Line number 50
Note: „Panas“ – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o (1861–1907) satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, talkinant Vandai Daugirdaitei, naudojantis rusišku 1908 m. leidyklos „Skorpion“ išleistu veikalo vertimu, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m., planuota, kad kūrinį išleis akcinė bendrovė „Vaiva“. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, „Panas“, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: BSR 5-II, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Šis komedijos vertimas dažnai minėtas laiškuose: „Del „Pano“ kalbėjau su Šliūpu. Jis mano išleisti nuo „Ragučio“ vardo. Tiktai nori, kad Jomantas su Kalpoku jį iliustruotų. Del mano prakeiktų slogų aš jo negalėjau taisyti. Baisiai durnas ūpas. Ypač kad tik viena akimi trupučiukas tesimato, ir nuolat čiaudu, kosu, spjaudaus kaip senis (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 528, l. 2r)“; „Šiandie parašiau Gugiui „Pano“ reikalu (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-18, in: MLLM GEK 3961/11, MLLM ER1 1750, l. 1v); „… „Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-05-26, in: LLTI BR, f. 5, b. 668, l. 1v); „Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui del „Pano“: arba kad parduotų, arba rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 496. l. 2r). Vanda Sruogienė liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, kuris 1921 m. leistas Kaune (leidėjas ir atsakingasis redaktorius – Kęstutis (Keistutis) Šliūpas), vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis).
a3
Line number 52
Note: Vytautas Steponaitis (1893–1957), žurnalistas, bibliografas, dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje.
a3
Line number 53
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), literatūros kritikas, prozininkas. Jis 1911–1924 m. Jogailos universitete Lenkijoje dėstė lietuvių kalbą. „Juozas Albinas Herbačiauskas per karą buvo atsidūręs Lenkijoje, ir Balys su kitais rūpinosi jo pargabenimu į Lietuvą“ (Vandos Sruogienės pastaba). Balys Sruoga susirašinėjo su Juozapu Albinu Herbačiausku (išliko penki jo laiškai Baliui Sruogai, rašyti 1923–1933 m., o pastarojo persiųsti Vytautui Steponaičiui, kuris juos ir išsaugojo savo archyve (žr. in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 364). Juozapas Albinas Herbačiauskas, vargiai gyvenęs Lenkijoje, Baliui Sruogai laiškuose išsakė mintį, kad grįžtų į Lietuvą, todėl ieškojo pagalbos – norėjo pasiskolinti kelionei trūkstamų pinigų (60 dolerių). Juos išrūpinti pavyko, tarpininkaujant Baliui Sruogai, padedant Juozui Urbšiui, Vytautui Steponaičiui: „Drūts, Urbšys pinigų man nesiunčia, nes jis pasižadėjo juos stačiai Herbačevskiui atprovyti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-05-08, in: LNMMB RKRS, f. 21, b. 135, l. 1v); „Herbačiauskis verkdamas rašo, kad norėtų grįžti į Lietuvą, tiktai tam tikslui jis turi gaut pasiskolint 60 dolerių, nes kitaip jis negali savo reikalų likviduoti (jis algos gauna 2 1/3 dol.). […] Gal galėtum kur kokią knopkę paspausti? Herbačevskį reikia gelbėti, nes jis Krokuvoj jau baigia padūkti. Taip jis ir rašo, kad to vargo, kurį jis dabar kenčia, ilgai kęsti jau nebegalės. Reikia kas nors būtinai daryti. Gauk kur nors jam 60 dolerių paskolinti!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1921-01-21, in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 135, l. 1r–v).
a3
Line number 54
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas, teisininkas, publicistas. 1920–1925 m. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. 1923–1944 m. buvo Kauno universiteto bibliotekos direktorius. Dėstė Teisių fakultete. Humanitarinių mokslų fakultete skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus. Minimas laiškas neišliko.
a1
Line number 55
Physical note: [1r] //
a3
Line number 58
Note: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavo ekonomiką Berlyno universitete.
a3
Line number 59
Note: Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset vadovėlį Graikų literatūros istorija. Vanda Daugirdaitė kalbos ir stiliaus klausimais konsultavo, vertimą redagavo Balys Sruoga.
a3
Line number 59
Note: Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie vokiečių rašytoją Waldemar Bonsels (1880–1952), jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163. Balys Sruoga, žurnalo Skaitymai redaktoriui Liudui Girai rekomendavo Vandos Daugirdaitės straipsnį priimti ir jį išspausdinti: „Dar vienas dalykas. Ar jau buvo pas Tave, ar dar ateis p[ane]lė Daugirdaitė su straipsniu apie Bonsels[ą]. Būtų gera, kad galėtum jį įdėt. Man pačiam teko jis redaguoti, ir Bonse[l]są a[š] gerai pažįstu: mano nuomone, straipsnis dėtinas. Tiesa, aš į Bonselsą žiūriu visai kitaip ir taip niekuomet apie jį nerašyčiau, kaip ten parašyta, bet galima apie [jį] ir taip rašyt – ir tai turi savo raciją. Jei įdėsi – bus labai stipri materialinė ir moralinė parama pradedančioms studijoms“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 2r).
a3
Line number 60
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), veterinarijos specialistas, miškininkas, Būgių dvaro prie Viekšnių savininkas, Vandos Daugirdaitės tėvas.
a3
Line number 60
Note: Klementina Kopystinskaitė, Vandos Daugirdaitės motinos Jadvygos Paulavičiūtės-Daugirdienės globota neturtinga mergina, vėliau ištekėjusi už Kazimiero Daugirdo ir tapusi Vandos Daugirdaitės pamote, vadinta Klima.
a1
Line number 70
Critical note: nežinau ] def žin
a1
Line number 88
Critical note: tave ] def ve
a1
Line number 96
Critical note: Tavo Boliukas ] sign
a1
Line number 98
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_03_11_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_03_11_vd_1v.jpgX (Close panel)
image