Vytautui Bičiūnui, 1923-03-21

X (Close panel) Bibliographic Information

Vytautui Bičiūnui, 1923-03-21

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: VUB RS, f. 1, b. 262. Laiškas. Be vietos. Lokalizuota pagal turinį. Rašyta 22,1×14,1 cm plono, peršviečiamo, gelstelėjusio popieriaus lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Popierius su vandenženkliu (užrašas DAKOTA BOND / M /; 10 horizontalių juostų). Kelis kartus lenkta (dvi lenkimo linijos). Yra įplyšimų. Numeruota pieštuku kita ranka. Įklijuota į Vytauto Bičiūno laiškų rinkinį. Be voko. Mašinraštis (nuorašas): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 269. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1923-03-21: Variantas 1 - Genetinis
  • Witness a2: 1923-03-21: Variantas 2 - Diplomatinis
  • Witness a3: 1922-03-21: Variantas 3 - Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: autorinį rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinio užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Vizualiai parodomi trys tekstų variantai: genetinis, diplomatinis ir redaguotas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus (VUB RS) leidimą (tel.: (8 5) 268 7127, Universiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, el. paštas: mb@mb.vu.lt; inga.liepaite@mb.vu.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vytautui Bičiūnui, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-03-21, parengė Neringa Markevičienė, l. 1r–v, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_03_21_vb.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesą parodo pažymos „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (vėliausias autorinio užrašo sluoksnis parodomas pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas autorinio rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai, paaiškinantys autorinio rašymo procesą: taisyta vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1923-03-21: Variantas 1 - Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Pons,
1
Pons,
2
Siunčiu
kolkas
kol kas
vertimą iš čekų
3
Originalo
originalo
–
Bžezinos
Bžezinos
n
Note: Otokaras Bžezina (1868–1929), čekų poetas simbolistas, turėjęs didelę įtaką Čekijos poezijos raidai. Jo kūryba Balys Sruoga susidomėjo 1922 m. vasarą, ketino išsamiai analizuoti: „Gavau čekų kalba Otokar Bžezina raštus ir turiu juos, ir vokiečių kalba skaitau – rašysiu studiją: įstabus dalykas!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-08, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 664, l. 1v).
eilių.
eilių.
n
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo], [II. Klausykit! Spindulių daina], [III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, 1923, Nr. 2, p. 1–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 137–141. Vertimo istoriją žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 789–790. Tekstas, kurį mini Balys Sruoga, čekų kalba: Otokar Bžezina, Básnické spisy, Praha, 1920, p. 123–126.
Nor
4
aš nei iš vieno, nei iš antro laiško
5
neturiu jokio supratimo apie
6
„Gairių“ uždavinį ir apie jų fizi-
7
onomijos
perspektivas,
perspektyvas,
nei apie
8
pagrindus, tačiau manau, kad
9
ne pro šalį būtų ir mums Bžezi-
10
nos dvasia
pasiugėti.
pasiūgėti.
11
Dėlei straipsnių – man iki šiol
12
neaišku, kuo aš galėtau
prisidėti,
prisidėti
13
ir ką aš turėtau daryti. Aš nemanau,
14
kad
jus
jūs,
pradėję darbus,
nežinotumet,
c
Critical note: nežinotumėt ] ill sec t
nežinotumet,
nežinotumėt,
15
ko
jus
jūs
norit. O jeigu taip, tai
16
kviečiant bendradarbius tektų
17
apie tai painformuoti. Katės
18
maiše nieks neperka. Gal
isejus
išėjus
19
pirmam numeriui galėsiu kiek
20
susioriejentuoti.
c
Critical note: susiorientuoti ] vid ex err susioriejentuoti, vid ex err add je
susioriejentuoti.
susiorientuoti.
A Juk
c
Critical note: Juk ] cor pro A, cor J pro A
Juk
aš
gi senai
c
Critical note: senai ] cor pro gi, cor se pro gi
senai
21
bėsu Lietuvoj buvęs, tuo labiau
22
Kauniške
kauniške
ideologija gyvenęs.
Facsimile Image Placeholder
23
Delei
Dėlei
Vilniaus numerio.
24
Gal aš padarysiu ką. O šiuo
25
tarpu pasiūlytau: kiek seniau
26
aš esu pasiuntęs
„Skaitymams“
„Skaitymams“
n
Note: Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune.
27
straipsnį
„ Apie Laiškai
c
Critical note: Laiškai ] cor pro Apie, cor Lai pro Apie
„Laiškai
apie
kulturą
kultūrą
28
ir
sąmonė“
sąmonę“
n
Note: Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79–105. Balys Sruoga apie šį straipsnį daug rašė studijų Rusijoje bičiulei Valerijai Čiurlionytei: „Su mano kariškaisiais dalykais dar nieko nepaaiškėjo ir aš juos vėlei užmiršau. Susigalvojau dabar apie gyvenimo simboliką ir visi tie „keblumai“ dūšios nebesmaugia. Baigiu rašyti straipsnį vieną – apie kultūrą ir sąmonę. Su kiekvienu straipsniu vis aš atsižadu daugiau neberašyti, nes atima per daug ir laiko ir energijos, bet vis tiktai paskui vėlei pagunda ima. O su šiuo inlindau in filosofijos sritį, kur dar niekuomet nebuvojau – tat kažin ar nepražūsiu“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, apie 1916-06-18, iš Petrogrado – į Lipecką, in: LLTI BR, f. 53, b. 87, l. 2r). „Ką tu rašei apie supratimą savęs ir kitų – tu galvoji gan teisingai, aš su tavimi, matai, sutinku, tik dabar aš in tąjį dalyką žiūriu plačiau. Žmogaus dūšioj aiškios dvi lėkštumos. Viena – tai dvasinė lytis (psichologinė forma), o antra – dvasinis turinys. Pirmoji – pradas pastovus, o antroji – mainomasai. Pirmoji pastovi ne tik pas atskirus žmones kaipo vienatą, bet ir pas visą tauta. Joje ir glūdo tautinė savybė. Dvasinis turinys žmoguje kasdien keičiasi. Ir, be abejonės, sulig savojo pergyvento turinio artimo turinį gali pajusti kur kas pilniau (nors tai jau bus nebe „pajutimas del pajutimo“). Bet žmogus daugiau privalo kreipti domos in dvasinę lytį. Pavyzdžiui, aš nežinau, kartais kaip tu apie tą ar kitą dalyką manai, bet aš žinau, kaip tu prie tojo dalyko prieini, jaučiu tavo minčių eigastį, tavo pajautimų santarą, o užtat aš Tave ir galiu justi. Juk tai pamatas tavo būdo, ir kaipgi žmogus gali pamato savo būdo nepažinti. Jeigu, rodos, kad kurią valandą savęs nesupranti žmogus – nesupranti tik savo turininės santaros, o delei dvasinės lyties – kiekvienas pilną sau atskaitą duoda, apie tat aš neabejoju. Tu sakai, kad pas mane dabar daugiau proto negu pajautimo. Nežinau, gal ir tiesa. Mat bedirbdamas su Varnu užsikrėčiau manija filosofuoti. Tat ir filosofuoju dabar daugel apie tautos dvasią, apie tautos kultūros pamatus, apie žmogaus dvasines savybes ir t. t. Net Šilingas iškišęs liežuvį klausia, iš kur aš toks teoretikas filosofas palikau. Bet matai, aš kažkaip galvoju viską staiga, viską improvizuoju. Rašau kokį straipsnį – būtinai turiu baigti per vieną naktį, kitaip nieko nebus. Ir aš kažkaip užsimiršęs tai darau, aš nežinau, kas tai veikia – ar protas, ar jausmai, aš nežinau, kas ir kur kaip dedas, tik juntu, kad viduje eina bruzdėjimas. Ir tada valandą aš visas atsidavęs tam, ką aš darau, ir, man rodos, per tat gal aš ir esu nuoširdus. Jei protas pas mane veikia – tai jis tik formuoja, o viską gimdo tik pajautimas. Tik tiek, kad aš dabar gana daug stengiuos dirbti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 63, l. 1v, 2r). Balys Sruoga ketino šį straipsnį publikuoti 1917 m. gegužės mėn. Petrograde pradėtame leisti laikraščio Santara literatūros ir meno priede Pradalgiai: „Eis jaunuomenės laikraštis, vadinsis „Pradalgiai“, motto bus: „Valio, dalgele, po pradalgėlę“, bus jaunas, bus inkvėptas, bus Saulėtas! Ir kaip nesidžiaugti, kad jaunoji karto stojo in gyvenimą, vėliavą aukštai iškėlę ir tarė skardžiu tvirtu balsu: „Mes gyvi ir norim gyventi, mes esame Sau-žmonės. // Juk tat taip gerai, taip gerai! // Pirmame numeryj bus mano straipsnis „Apie Kultūrą ir Sąmonę“. Ir aš noriu but jaunas, noriu drauge su jaunaisiais žydėti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 68, l. 1r). Straipsnis laikraštyje Pradalgiai nebuvo išspausdintas.
– „Skaitymų“
dušiai
dūšiai
jis
29
yra pikta
pagunda.
pagunda.
n
Note: Balys Sruoga straipsnį „Laiškai apie kultūrą“, rašytą studijų laikotarpiu (pradėtą 1916 m. Petrapilyje, baigtą 1922-02-02 Miunchene), lydi redakcijos prierašas: „Dėdami žemiau gerb. mūsų bendradarbio B. Sruogos šį jo rašinį turime pasisakyti, kad su daugeliu jo mintijimo dėsnių ir išvadų nesutinkame ir moralės atsakomybės, todėl už jas nesiimame, tačiau mielai duodame jam vietos jau dėl to, kad tikrai gyvus klausimus ir gyvai bei įdomiai jisai čia liečia“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
Gal geriau
30
tiktų „Gairėms“. Jeigu jis pozi-
31
tingai ir nėra tobulas ar labai
32
mandras,
mandras,
n
Note: Straipsnį lydi Balio Sruogos prierašas: „Šis straipsnis pradėtas rašyti dar 1916 metais Petrapily, bendradarbiaujant su Adomu Varnu, kada mes reiškėme mūsų bendrą mintį. Laikui bėgant aš nuo bendrų tuomet mums pagrindų kai kur nutolau. Tada, pavyzdžiui, jam buvo pavykę mane įtikinti dėl inertumo dėsnio tikrenybės. Dabar aš taip nemanau, ir todėl ir ta medžiaga, kurią mes tada buvom bendrai nustatę, dabar įgijo kitoniškos spalvos. Tikiuos, atleis man šią nuodėmę mano dvasios draugas“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
bet jame yra pakan-
33
kamai medžiagos, kad mūsų
34
publicistikoj pradėt skandalą
35
ir smegenų pažaliavusią koše-
36
leną piktais pipirais pabarstyti.
37
Todel pasiūlau atsiimt tą straipsnį
38
iš „Skaitymų“
(Girai
(Girai
n
Note: Liudas Gira (1884–1946), poetas, kritikas, 1923 m. redagavęs žurnalą Skaitymai.
pranešiau,
39
kad išduot) –
but
būt
gerai, kad
40
bent dalis antroj knygoj
41
tilptų.
42
Labai ačiū už
metrašti
metraštį.
43
Balys Sruoga
44
III 21/23
X (Close panel)Version a2: 1923-03-21: Variantas 2 - Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Pons,
1
Pons,
2
Siunčiu
kolkas
kol kas
vertimą iš čekų
3
Originalo
originalo
–
Bžezinos
Bžezinos
n
Note: Otokaras Bžezina (1868–1929), čekų poetas simbolistas, turėjęs didelę įtaką Čekijos poezijos raidai. Jo kūryba Balys Sruoga susidomėjo 1922 m. vasarą, ketino išsamiai analizuoti: „Gavau čekų kalba Otokar Bžezina raštus ir turiu juos, ir vokiečių kalba skaitau – rašysiu studiją: įstabus dalykas!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-08, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 664, l. 1v).
eilių.
eilių.
n
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo], [II. Klausykit! Spindulių daina], [III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, 1923, Nr. 2, p. 1–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 137–141. Vertimo istoriją žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 789–790. Tekstas, kurį mini Balys Sruoga, čekų kalba: Otokar Bžezina, Básnické spisy, Praha, 1920, p. 123–126.
Nor
4
aš nei iš vieno, nei iš antro laiško
5
neturiu jokio supratimo apie
6
„Gairių“ uždavinį ir apie jų fizi-
7
onomijos
perspektivas,
perspektyvas,
nei apie
8
pagrindus, tačiau manau, kad
9
ne pro šalį būtų ir mums Bžezi-
10
nos dvasia
pasiugėti.
pasiūgėti.
11
Dėlei straipsnių – man iki šiol
12
neaišku, kuo aš galėtau
prisidėti,
prisidėti
13
ir ką aš turėtau daryti. Aš nemanau,
14
kad
jus
jūs,
pradėję darbus,
nežinotumet,
c
Critical note: nežinotumėt ] ill sec t
nežinotumet,
nežinotumėt,
15
ko
jus
jūs
norit. O jeigu taip, tai
16
kviečiant bendradarbius tektų
17
apie tai painformuoti. Katės
18
maiše nieks neperka. Gal
isejus
išėjus
19
pirmam numeriui galėsiu kiek
20
susioriejentuoti.
c
Critical note: susiorientuoti ] vid ex err susioriejentuoti, vid ex err add je
susioriejentuoti.
susiorientuoti.
A Juk
c
Critical note: Juk ] cor pro A, cor J pro A
Juk
aš
gi senai
c
Critical note: senai ] cor pro gi, cor se pro gi
senai
21
bėsu Lietuvoj buvęs, tuo labiau
22
Kauniške
kauniške
ideologija gyvenęs.
Facsimile Image Placeholder
23
Delei
Dėlei
Vilniaus numerio.
24
Gal aš padarysiu ką. O šiuo
25
tarpu pasiūlytau: kiek seniau
26
aš esu pasiuntęs
„Skaitymams“
„Skaitymams“
n
Note: Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune.
27
straipsnį
„ Apie Laiškai
c
Critical note: Laiškai ] cor pro Apie, cor Lai pro Apie
„Laiškai
apie
kulturą
kultūrą
28
ir
sąmonė“
sąmonę“
n
Note: Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79–105. Balys Sruoga apie šį straipsnį daug rašė studijų Rusijoje bičiulei Valerijai Čiurlionytei: „Su mano kariškaisiais dalykais dar nieko nepaaiškėjo ir aš juos vėlei užmiršau. Susigalvojau dabar apie gyvenimo simboliką ir visi tie „keblumai“ dūšios nebesmaugia. Baigiu rašyti straipsnį vieną – apie kultūrą ir sąmonę. Su kiekvienu straipsniu vis aš atsižadu daugiau neberašyti, nes atima per daug ir laiko ir energijos, bet vis tiktai paskui vėlei pagunda ima. O su šiuo inlindau in filosofijos sritį, kur dar niekuomet nebuvojau – tat kažin ar nepražūsiu“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, apie 1916-06-18, iš Petrogrado – į Lipecką, in: LLTI BR, f. 53, b. 87, l. 2r). „Ką tu rašei apie supratimą savęs ir kitų – tu galvoji gan teisingai, aš su tavimi, matai, sutinku, tik dabar aš in tąjį dalyką žiūriu plačiau. Žmogaus dūšioj aiškios dvi lėkštumos. Viena – tai dvasinė lytis (psichologinė forma), o antra – dvasinis turinys. Pirmoji – pradas pastovus, o antroji – mainomasai. Pirmoji pastovi ne tik pas atskirus žmones kaipo vienatą, bet ir pas visą tauta. Joje ir glūdo tautinė savybė. Dvasinis turinys žmoguje kasdien keičiasi. Ir, be abejonės, sulig savojo pergyvento turinio artimo turinį gali pajusti kur kas pilniau (nors tai jau bus nebe „pajutimas del pajutimo“). Bet žmogus daugiau privalo kreipti domos in dvasinę lytį. Pavyzdžiui, aš nežinau, kartais kaip tu apie tą ar kitą dalyką manai, bet aš žinau, kaip tu prie tojo dalyko prieini, jaučiu tavo minčių eigastį, tavo pajautimų santarą, o užtat aš Tave ir galiu justi. Juk tai pamatas tavo būdo, ir kaipgi žmogus gali pamato savo būdo nepažinti. Jeigu, rodos, kad kurią valandą savęs nesupranti žmogus – nesupranti tik savo turininės santaros, o delei dvasinės lyties – kiekvienas pilną sau atskaitą duoda, apie tat aš neabejoju. Tu sakai, kad pas mane dabar daugiau proto negu pajautimo. Nežinau, gal ir tiesa. Mat bedirbdamas su Varnu užsikrėčiau manija filosofuoti. Tat ir filosofuoju dabar daugel apie tautos dvasią, apie tautos kultūros pamatus, apie žmogaus dvasines savybes ir t. t. Net Šilingas iškišęs liežuvį klausia, iš kur aš toks teoretikas filosofas palikau. Bet matai, aš kažkaip galvoju viską staiga, viską improvizuoju. Rašau kokį straipsnį – būtinai turiu baigti per vieną naktį, kitaip nieko nebus. Ir aš kažkaip užsimiršęs tai darau, aš nežinau, kas tai veikia – ar protas, ar jausmai, aš nežinau, kas ir kur kaip dedas, tik juntu, kad viduje eina bruzdėjimas. Ir tada valandą aš visas atsidavęs tam, ką aš darau, ir, man rodos, per tat gal aš ir esu nuoširdus. Jei protas pas mane veikia – tai jis tik formuoja, o viską gimdo tik pajautimas. Tik tiek, kad aš dabar gana daug stengiuos dirbti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 63, l. 1v, 2r). Balys Sruoga ketino šį straipsnį publikuoti 1917 m. gegužės mėn. Petrograde pradėtame leisti laikraščio Santara literatūros ir meno priede Pradalgiai: „Eis jaunuomenės laikraštis, vadinsis „Pradalgiai“, motto bus: „Valio, dalgele, po pradalgėlę“, bus jaunas, bus inkvėptas, bus Saulėtas! Ir kaip nesidžiaugti, kad jaunoji karto stojo in gyvenimą, vėliavą aukštai iškėlę ir tarė skardžiu tvirtu balsu: „Mes gyvi ir norim gyventi, mes esame Sau-žmonės. // Juk tat taip gerai, taip gerai! // Pirmame numeryj bus mano straipsnis „Apie Kultūrą ir Sąmonę“. Ir aš noriu but jaunas, noriu drauge su jaunaisiais žydėti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 68, l. 1r). Straipsnis laikraštyje Pradalgiai nebuvo išspausdintas.
– „Skaitymų“
dušiai
dūšiai
jis
29
yra pikta
pagunda.
pagunda.
n
Note: Balys Sruoga straipsnį „Laiškai apie kultūrą“, rašytą studijų laikotarpiu (pradėtą 1916 m. Petrapilyje, baigtą 1922-02-02 Miunchene), lydi redakcijos prierašas: „Dėdami žemiau gerb. mūsų bendradarbio B. Sruogos šį jo rašinį turime pasisakyti, kad su daugeliu jo mintijimo dėsnių ir išvadų nesutinkame ir moralės atsakomybės, todėl už jas nesiimame, tačiau mielai duodame jam vietos jau dėl to, kad tikrai gyvus klausimus ir gyvai bei įdomiai jisai čia liečia“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
Gal geriau
30
tiktų „Gairėms“. Jeigu jis pozi-
31
tingai ir nėra tobulas ar labai
32
mandras,
mandras,
n
Note: Straipsnį lydi Balio Sruogos prierašas: „Šis straipsnis pradėtas rašyti dar 1916 metais Petrapily, bendradarbiaujant su Adomu Varnu, kada mes reiškėme mūsų bendrą mintį. Laikui bėgant aš nuo bendrų tuomet mums pagrindų kai kur nutolau. Tada, pavyzdžiui, jam buvo pavykę mane įtikinti dėl inertumo dėsnio tikrenybės. Dabar aš taip nemanau, ir todėl ir ta medžiaga, kurią mes tada buvom bendrai nustatę, dabar įgijo kitoniškos spalvos. Tikiuos, atleis man šią nuodėmę mano dvasios draugas“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
bet jame yra pakan-
33
kamai medžiagos, kad mūsų
34
publicistikoj pradėt skandalą
35
ir smegenų pažaliavusią koše-
36
leną piktais pipirais pabarstyti.
37
Todel pasiūlau atsiimt tą straipsnį
38
iš „Skaitymų“
(Girai
(Girai
n
Note: Liudas Gira (1884–1946), poetas, kritikas, 1923 m. redagavęs žurnalą Skaitymai.
pranešiau,
39
kad išduot) –
but
būt
gerai, kad
40
bent dalis antroj knygoj
41
tilptų.
42
Labai ačiū už
metrašti
metraštį.
43
Balys Sruoga
44
III 21/23
X (Close panel)Version a3: 1922-03-21: Variantas 3 - Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Pons,
1
Pons,
2
Siunčiu
kolkas
kol kas
vertimą iš čekų
3
Originalo
originalo
–
Bžezinos
Bžezinos
n
Note: Otokaras Bžezina (1868–1929), čekų poetas simbolistas, turėjęs didelę įtaką Čekijos poezijos raidai. Jo kūryba Balys Sruoga susidomėjo 1922 m. vasarą, ketino išsamiai analizuoti: „Gavau čekų kalba Otokar Bžezina raštus ir turiu juos, ir vokiečių kalba skaitau – rašysiu studiją: įstabus dalykas!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-08, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 664, l. 1v).
eilių.
eilių.
n
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo], [II. Klausykit! Spindulių daina], [III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, 1923, Nr. 2, p. 1–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 137–141. Vertimo istoriją žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 789–790. Tekstas, kurį mini Balys Sruoga, čekų kalba: Otokar Bžezina, Básnické spisy, Praha, 1920, p. 123–126.
Nor
4
aš nei iš vieno, nei iš antro laiško
5
neturiu jokio supratimo apie
6
„Gairių“ uždavinį ir apie jų fizi-
7
onomijos
perspektivas,
perspektyvas,
nei apie
8
pagrindus, tačiau manau, kad
9
ne pro šalį būtų ir mums Bžezi-
10
nos dvasia
pasiugėti.
pasiūgėti.
11
Dėlei straipsnių – man iki šiol
12
neaišku, kuo aš galėtau
prisidėti,
prisidėti
13
ir ką aš turėtau daryti. Aš nemanau,
14
kad
jus
jūs,
pradėję darbus,
nežinotumet,
c
Critical note: nežinotumėt ] ill sec t
nežinotumet,
nežinotumėt,
15
ko
jus
jūs
norit. O jeigu taip, tai
16
kviečiant bendradarbius tektų
17
apie tai painformuoti. Katės
18
maiše nieks neperka. Gal
isejus
išėjus
19
pirmam numeriui galėsiu kiek
20
susioriejentuoti.
c
Critical note: susiorientuoti ] vid ex err susioriejentuoti, vid ex err add je
susioriejentuoti.
susiorientuoti.
A Juk
c
Critical note: Juk ] cor pro A, cor J pro A
Juk
aš
gi senai
c
Critical note: senai ] cor pro gi, cor se pro gi
senai
21
bėsu Lietuvoj buvęs, tuo labiau
22
Kauniške
kauniške
ideologija gyvenęs.
Facsimile Image Placeholder
23
Delei
Dėlei
Vilniaus numerio.
24
Gal aš padarysiu ką. O šiuo
25
tarpu pasiūlytau: kiek seniau
26
aš esu pasiuntęs
„Skaitymams“
„Skaitymams“
n
Note: Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune.
27
straipsnį
„ Apie Laiškai
c
Critical note: Laiškai ] cor pro Apie, cor Lai pro Apie
„Laiškai
apie
kulturą
kultūrą
28
ir
sąmonė“
sąmonę“
n
Note: Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79–105. Balys Sruoga apie šį straipsnį daug rašė studijų Rusijoje bičiulei Valerijai Čiurlionytei: „Su mano kariškaisiais dalykais dar nieko nepaaiškėjo ir aš juos vėlei užmiršau. Susigalvojau dabar apie gyvenimo simboliką ir visi tie „keblumai“ dūšios nebesmaugia. Baigiu rašyti straipsnį vieną – apie kultūrą ir sąmonę. Su kiekvienu straipsniu vis aš atsižadu daugiau neberašyti, nes atima per daug ir laiko ir energijos, bet vis tiktai paskui vėlei pagunda ima. O su šiuo inlindau in filosofijos sritį, kur dar niekuomet nebuvojau – tat kažin ar nepražūsiu“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, apie 1916-06-18, iš Petrogrado – į Lipecką, in: LLTI BR, f. 53, b. 87, l. 2r). „Ką tu rašei apie supratimą savęs ir kitų – tu galvoji gan teisingai, aš su tavimi, matai, sutinku, tik dabar aš in tąjį dalyką žiūriu plačiau. Žmogaus dūšioj aiškios dvi lėkštumos. Viena – tai dvasinė lytis (psichologinė forma), o antra – dvasinis turinys. Pirmoji – pradas pastovus, o antroji – mainomasai. Pirmoji pastovi ne tik pas atskirus žmones kaipo vienatą, bet ir pas visą tauta. Joje ir glūdo tautinė savybė. Dvasinis turinys žmoguje kasdien keičiasi. Ir, be abejonės, sulig savojo pergyvento turinio artimo turinį gali pajusti kur kas pilniau (nors tai jau bus nebe „pajutimas del pajutimo“). Bet žmogus daugiau privalo kreipti domos in dvasinę lytį. Pavyzdžiui, aš nežinau, kartais kaip tu apie tą ar kitą dalyką manai, bet aš žinau, kaip tu prie tojo dalyko prieini, jaučiu tavo minčių eigastį, tavo pajautimų santarą, o užtat aš Tave ir galiu justi. Juk tai pamatas tavo būdo, ir kaipgi žmogus gali pamato savo būdo nepažinti. Jeigu, rodos, kad kurią valandą savęs nesupranti žmogus – nesupranti tik savo turininės santaros, o delei dvasinės lyties – kiekvienas pilną sau atskaitą duoda, apie tat aš neabejoju. Tu sakai, kad pas mane dabar daugiau proto negu pajautimo. Nežinau, gal ir tiesa. Mat bedirbdamas su Varnu užsikrėčiau manija filosofuoti. Tat ir filosofuoju dabar daugel apie tautos dvasią, apie tautos kultūros pamatus, apie žmogaus dvasines savybes ir t. t. Net Šilingas iškišęs liežuvį klausia, iš kur aš toks teoretikas filosofas palikau. Bet matai, aš kažkaip galvoju viską staiga, viską improvizuoju. Rašau kokį straipsnį – būtinai turiu baigti per vieną naktį, kitaip nieko nebus. Ir aš kažkaip užsimiršęs tai darau, aš nežinau, kas tai veikia – ar protas, ar jausmai, aš nežinau, kas ir kur kaip dedas, tik juntu, kad viduje eina bruzdėjimas. Ir tada valandą aš visas atsidavęs tam, ką aš darau, ir, man rodos, per tat gal aš ir esu nuoširdus. Jei protas pas mane veikia – tai jis tik formuoja, o viską gimdo tik pajautimas. Tik tiek, kad aš dabar gana daug stengiuos dirbti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 63, l. 1v, 2r). Balys Sruoga ketino šį straipsnį publikuoti 1917 m. gegužės mėn. Petrograde pradėtame leisti laikraščio Santara literatūros ir meno priede Pradalgiai: „Eis jaunuomenės laikraštis, vadinsis „Pradalgiai“, motto bus: „Valio, dalgele, po pradalgėlę“, bus jaunas, bus inkvėptas, bus Saulėtas! Ir kaip nesidžiaugti, kad jaunoji karto stojo in gyvenimą, vėliavą aukštai iškėlę ir tarė skardžiu tvirtu balsu: „Mes gyvi ir norim gyventi, mes esame Sau-žmonės. // Juk tat taip gerai, taip gerai! // Pirmame numeryj bus mano straipsnis „Apie Kultūrą ir Sąmonę“. Ir aš noriu but jaunas, noriu drauge su jaunaisiais žydėti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 68, l. 1r). Straipsnis laikraštyje Pradalgiai nebuvo išspausdintas.
– „Skaitymų“
dušiai
dūšiai
jis
29
yra pikta
pagunda.
pagunda.
n
Note: Balys Sruoga straipsnį „Laiškai apie kultūrą“, rašytą studijų laikotarpiu (pradėtą 1916 m. Petrapilyje, baigtą 1922-02-02 Miunchene), lydi redakcijos prierašas: „Dėdami žemiau gerb. mūsų bendradarbio B. Sruogos šį jo rašinį turime pasisakyti, kad su daugeliu jo mintijimo dėsnių ir išvadų nesutinkame ir moralės atsakomybės, todėl už jas nesiimame, tačiau mielai duodame jam vietos jau dėl to, kad tikrai gyvus klausimus ir gyvai bei įdomiai jisai čia liečia“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
Gal geriau
30
tiktų „Gairėms“. Jeigu jis pozi-
31
tingai ir nėra tobulas ar labai
32
mandras,
mandras,
n
Note: Straipsnį lydi Balio Sruogos prierašas: „Šis straipsnis pradėtas rašyti dar 1916 metais Petrapily, bendradarbiaujant su Adomu Varnu, kada mes reiškėme mūsų bendrą mintį. Laikui bėgant aš nuo bendrų tuomet mums pagrindų kai kur nutolau. Tada, pavyzdžiui, jam buvo pavykę mane įtikinti dėl inertumo dėsnio tikrenybės. Dabar aš taip nemanau, ir todėl ir ta medžiaga, kurią mes tada buvom bendrai nustatę, dabar įgijo kitoniškos spalvos. Tikiuos, atleis man šią nuodėmę mano dvasios draugas“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
bet jame yra pakan-
33
kamai medžiagos, kad mūsų
34
publicistikoj pradėt skandalą
35
ir smegenų pažaliavusią koše-
36
leną piktais pipirais pabarstyti.
37
Todel pasiūlau atsiimt tą straipsnį
38
iš „Skaitymų“
(Girai
(Girai
n
Note: Liudas Gira (1884–1946), poetas, kritikas, 1923 m. redagavęs žurnalą Skaitymai.
pranešiau,
39
kad išduot) –
but
būt
gerai, kad
40
bent dalis antroj knygoj
41
tilptų.
42
Labai ačiū už
metrašti
metraštį.
43
Balys Sruoga
44
III 21/23
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 3
Note: Otokaras Bžezina (1868–1929), čekų poetas simbolistas, turėjęs didelę įtaką Čekijos poezijos raidai. Jo kūryba Balys Sruoga susidomėjo 1922 m. vasarą, ketino išsamiai analizuoti: „Gavau čekų kalba Otokar Bžezina raštus ir turiu juos, ir vokiečių kalba skaitau – rašysiu studiją: įstabus dalykas!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-08, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 664, l. 1v).
a3
Line number 3
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo], [II. Klausykit! Spindulių daina], [III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, 1923, Nr. 2, p. 1–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 137–141. Vertimo istoriją žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 789–790. Tekstas, kurį mini Balys Sruoga, čekų kalba: Otokar Bžezina, Básnické spisy, Praha, 1920, p. 123–126.
a1
Line number 14
Critical note: nežinotumėt ] ill sec t
a1
Line number 20
Critical note: susiorientuoti ] vid ex err susioriejentuoti, vid ex err add je
a1
Line number 20
Critical note: Juk ] cor pro A, cor J pro A
a1
Line number 20
Critical note: senai ] cor pro gi, cor se pro gi
a3
Line number 26
Note: Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune.
a1
Line number 27
Critical note: Laiškai ] cor pro Apie, cor Lai pro Apie
a3
Line number 28
Note: Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79–105. Balys Sruoga apie šį straipsnį daug rašė studijų Rusijoje bičiulei Valerijai Čiurlionytei: „Su mano kariškaisiais dalykais dar nieko nepaaiškėjo ir aš juos vėlei užmiršau. Susigalvojau dabar apie gyvenimo simboliką ir visi tie „keblumai“ dūšios nebesmaugia. Baigiu rašyti straipsnį vieną – apie kultūrą ir sąmonę. Su kiekvienu straipsniu vis aš atsižadu daugiau neberašyti, nes atima per daug ir laiko ir energijos, bet vis tiktai paskui vėlei pagunda ima. O su šiuo inlindau in filosofijos sritį, kur dar niekuomet nebuvojau – tat kažin ar nepražūsiu“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, apie 1916-06-18, iš Petrogrado – į Lipecką, in: LLTI BR, f. 53, b. 87, l. 2r). „Ką tu rašei apie supratimą savęs ir kitų – tu galvoji gan teisingai, aš su tavimi, matai, sutinku, tik dabar aš in tąjį dalyką žiūriu plačiau. Žmogaus dūšioj aiškios dvi lėkštumos. Viena – tai dvasinė lytis (psichologinė forma), o antra – dvasinis turinys. Pirmoji – pradas pastovus, o antroji – mainomasai. Pirmoji pastovi ne tik pas atskirus žmones kaipo vienatą, bet ir pas visą tauta. Joje ir glūdo tautinė savybė. Dvasinis turinys žmoguje kasdien keičiasi. Ir, be abejonės, sulig savojo pergyvento turinio artimo turinį gali pajusti kur kas pilniau (nors tai jau bus nebe „pajutimas del pajutimo“). Bet žmogus daugiau privalo kreipti domos in dvasinę lytį. Pavyzdžiui, aš nežinau, kartais kaip tu apie tą ar kitą dalyką manai, bet aš žinau, kaip tu prie tojo dalyko prieini, jaučiu tavo minčių eigastį, tavo pajautimų santarą, o užtat aš Tave ir galiu justi. Juk tai pamatas tavo būdo, ir kaipgi žmogus gali pamato savo būdo nepažinti. Jeigu, rodos, kad kurią valandą savęs nesupranti žmogus – nesupranti tik savo turininės santaros, o delei dvasinės lyties – kiekvienas pilną sau atskaitą duoda, apie tat aš neabejoju. Tu sakai, kad pas mane dabar daugiau proto negu pajautimo. Nežinau, gal ir tiesa. Mat bedirbdamas su Varnu užsikrėčiau manija filosofuoti. Tat ir filosofuoju dabar daugel apie tautos dvasią, apie tautos kultūros pamatus, apie žmogaus dvasines savybes ir t. t. Net Šilingas iškišęs liežuvį klausia, iš kur aš toks teoretikas filosofas palikau. Bet matai, aš kažkaip galvoju viską staiga, viską improvizuoju. Rašau kokį straipsnį – būtinai turiu baigti per vieną naktį, kitaip nieko nebus. Ir aš kažkaip užsimiršęs tai darau, aš nežinau, kas tai veikia – ar protas, ar jausmai, aš nežinau, kas ir kur kaip dedas, tik juntu, kad viduje eina bruzdėjimas. Ir tada valandą aš visas atsidavęs tam, ką aš darau, ir, man rodos, per tat gal aš ir esu nuoširdus. Jei protas pas mane veikia – tai jis tik formuoja, o viską gimdo tik pajautimas. Tik tiek, kad aš dabar gana daug stengiuos dirbti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 63, l. 1v, 2r). Balys Sruoga ketino šį straipsnį publikuoti 1917 m. gegužės mėn. Petrograde pradėtame leisti laikraščio Santara literatūros ir meno priede Pradalgiai: „Eis jaunuomenės laikraštis, vadinsis „Pradalgiai“, motto bus: „Valio, dalgele, po pradalgėlę“, bus jaunas, bus inkvėptas, bus Saulėtas! Ir kaip nesidžiaugti, kad jaunoji karto stojo in gyvenimą, vėliavą aukštai iškėlę ir tarė skardžiu tvirtu balsu: „Mes gyvi ir norim gyventi, mes esame Sau-žmonės. // Juk tat taip gerai, taip gerai! // Pirmame numeryj bus mano straipsnis „Apie Kultūrą ir Sąmonę“. Ir aš noriu but jaunas, noriu drauge su jaunaisiais žydėti“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iki 1916-07-25, Petrogradas, in: LLTI BR, f. 53, b. 68, l. 1r). Straipsnis laikraštyje Pradalgiai nebuvo išspausdintas.
a3
Line number 29
Note: Balys Sruoga straipsnį „Laiškai apie kultūrą“, rašytą studijų laikotarpiu (pradėtą 1916 m. Petrapilyje, baigtą 1922-02-02 Miunchene), lydi redakcijos prierašas: „Dėdami žemiau gerb. mūsų bendradarbio B. Sruogos šį jo rašinį turime pasisakyti, kad su daugeliu jo mintijimo dėsnių ir išvadų nesutinkame ir moralės atsakomybės, todėl už jas nesiimame, tačiau mielai duodame jam vietos jau dėl to, kad tikrai gyvus klausimus ir gyvai bei įdomiai jisai čia liečia“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
a3
Line number 32
Note: Straipsnį lydi Balio Sruogos prierašas: „Šis straipsnis pradėtas rašyti dar 1916 metais Petrapily, bendradarbiaujant su Adomu Varnu, kada mes reiškėme mūsų bendrą mintį. Laikui bėgant aš nuo bendrų tuomet mums pagrindų kai kur nutolau. Tada, pavyzdžiui, jam buvo pavykę mane įtikinti dėl inertumo dėsnio tikrenybės. Dabar aš taip nemanau, ir todėl ir ta medžiaga, kurią mes tada buvom bendrai nustatę, dabar įgijo kitoniškos spalvos. Tikiuos, atleis man šią nuodėmę mano dvasios draugas“ (Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, kn. 22, Kaunas, 1923, p. 79).
a3
Line number 38
Note: Liudas Gira (1884–1946), poetas, kritikas, 1923 m. redagavęs žurnalą Skaitymai.
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_03_21_vb_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_03_21_vb_1v.jpgX (Close panel)
image