Vandai Daugirdaitei, iki 1923-05-26

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, iki 1923-05-26

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 668. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal kalendorių (prieš Sekmines – 1923-05-27), turinį („šeštadienį rytą 745 važiuoju į Saalfeldą“), Vandos Sruogienės pastabą („1923. V. prieš pat susitikimą Tiuringijoje, Saalfelde – iš Miuncheno į Berlyną“). Rašyta dvigubame 14,2 × 22,5 cm gelstelėjusio, laiškinio popieriaus pailgais langeliais lapuose (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). Plėšta. Dėmėta. Yra pirštų atspaudų žymių. Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 280–282 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, l. 20–21, KC PENN, l. 25–26 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: iki 1923-05-26: Variantas 1 - Genetinis
  • Witness a2: iki 1923-05-26: Variantas 2 - Diplomatinis
  • Witness a3: iki 1923-05-26: Variantas 3 - Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: autorinį rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinio užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-05-26, l. 1r–v, 2r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_05_26_iki_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinio rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas autorinio rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste autoriaus taisyta vieta pakomentuojama pažyma c („critical note“), o lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Vakar vakarą gavau tavo
laišką laiškus .
laiškus.
1
Vakar vakarą gavau tavo
laišką laiškus .
c
Critical note: laiškus ] cor pro laišką, cor fl -us pro -ą
laiškus.
2
Vienas toks
liūdnas –
liūdnas
liūdnas. Ir toks
3
gražus. Gal tu man dar pirmą sykį
4
tokį liūdną ir
Tokį
tokį
gražų laišką
5
rašei. Ir man rodos, nuo to laiko,
6
kaip mums patiems
„paaiškėjo“ –
„paaiškėjo“,
7
kaž kokia
kažkokia
siena tarp mūsų sugriu-
8
vo, ir
kaž kaip
kažkaip
mes kits kitą dar
9
arčiau pajautėm, dar giliau
10
supratom. Ir naujos gelmės
11
atsivėrė, ir nauja saulė pražydo.
12
Tik pas mane niekumet nebuvo
13
baimės jausmo. Jei pagalvočiau,
14
k gal
c
Critical note: gal ] cor pro k, cor g pro k
gal
kas panašaus būtų, bet aš
15
negalvoju. Nenoriu galvoti, noriu
16
eiti ten, kur
dušia
dūšia
veda,
17
noriu pilna krūtine alsuoti.
18
Gal prieš kitus aš
bučiau
būčiau
daugiau
19
rūpinęsis, bet dabar
kaž kaip
kažkaip
20
labai ramu dūšioj. Ramu tiek,
21
kad galiu galvoti ir dirbti, kad
22
galiu sėti ir auginti. Tik kam
23
Tau
Taip
taip
liūdna! Tiesa, ir man
kas-
kas
24
vakaras –
vakaras
kaž koks
kažkoks
nerimastis užeina.
25
Ne todel, kad būtų liūdna ar baisu,
26
bet todel, kad ilgu! Aš jau susigy-
27
venau su ta
mintimi,
mintimi
ir negaliu
28
vaizduotis, kad būtų
ar dar kitaip ,
c
Critical note: kitaip ] cor pro vid ar dar
kitaip,
kitaip
ar
29
kad kitaip galėtų būti. Bet juk
30
greit
greit,
Vandukai
Vandukai,
paaiškės, greit
31
žinosim –
žinosim
ir
alsuosim –
alsuosim
dar
32
lengviau!
p
Physical note: [1r] //
lengviau!

Facsimile Image Placeholder

33
Tu klausi del mano kvotimų. Bet jie
34
daugiau priklauso nuo manęs. Buvau
35
manęs laikyti apie Kalėdas. Bet, ma-
36
tyt, reikės atidėti. Bent, kad galėčiau
37
laikyti, šį semestrą padarysiu viską.
38
Vieną
semenaro seminaro
c
Critical note: seminaro ] cor pro semenaro, cor i pro e
seminaro
darbą parašiau – rytoj
39
įduosiu, o kitą – nusuksiu. Bet kvoti-
40
mams rengtis dar nepradėjau ir
41
šiuo reikalu absoliutingai dar
42
nieko
nepadariau.
nepadariau.
n
Note: „Egzaminai buvo paskutinis B. Sruogos studijų etapas, ir vienas nemaloniausių. Laikė tris dalykus: slavų gramatiką (pas E. Bernekerį), vokiečių literatūrą (pas F. Munkerį) ir filosofiją (pas Boimkerį). Ypač baugino pirmasis, kuriam reikėjo aprėpti gausybę medžiagos. Todėl paskutiniaisiais 1923 m. mėnesiais – lapkritį, gruodį ir sausį – B. Sruoga metė visus kitus užsiėmimus ir, sukaupęs valią, dirbo – į pabaigą net iki 14–15 valandų per parą. Paskutinį studijų tašką padėjo 1924 m. vasario 8 d. Egzaminai praėjo lengviau, negu tikėjosi: su senuku filosofu visą valandą „provijo štukas“, su literatūros profesorium pasiginčijo apie mėgstamus S. Georgę, R. Rolaną ir Š. van Lerbergą, šiek tiek kliuvo tik gramatika“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 133).
Filosofijos – nebijau,
43
ją padaryčiau greit, taip pat ir
44
vokiečių
literaturą –
literatūrą,
bet slavistika –
45
biaurus
bjaurus
daiktas, daug laiko reikia,
46
o aš dar visai nieko nežinau.
47
O ir disertacija dar pas profesorių.
48
Reikia gi dar išverst,
perrašyt.
perrašyt.
n
Note: Baliui Sruogai disertaciją, parašytą rusiškai, į vokiečių kalbą 1923 m. rudenį išvertė jo bičiulis Erich Müller-Kamp, kartu lankęs profesoriaus Erich Berneker slavistikos seminarą.
49
Vienas Sekančiam
c
Critical note: Sekančiam ] cor pro Vienas
Sekančiam
semestruį vis-
semestrui vis
50
tiek įsimatrikuliuot dar rei-
51
kės. Tai kvotimus gal teks ati-
52
dėt kiek vėliau. Šį semestrą
53
aš manau daugiau pasidarbuot,
54
kad užsidirbt pinigų, tai yra
55
vieną likusį mėnesį. O padaryt
56
manau šit ką. Dabar
„ sk Naujienoms “
c
Critical note: „Naujienoms“ ] cor pro sk, cor N pro sk
„Naujienoms“
57
rašau didelį
straipsnį
straipsnį
n
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Teatro revoliucija“ (I. Apie europiečius ir amerikiečius, II. Natūralistinis teatras, III. Revoliuciniai bandymai, IV. Maskvos kamerinio teatro pagrindai), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-02, Nr. 181, p. 4, Id., in: Ibid., 1923-08-03, Nr. 182, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, Nr. 183–194, Id., in: Ibid., 1923-08-18, Nr. 195, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-20, 21, 22, Nr. 196–198, p. 4. Dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 87–126.
apie
Tairovo
Tairovo
n
Note: Aleksandr Tairov (1885–1950), rusų teatro režisierius, aktorius.
58
teatrą
teatrą
n
Note: „Maskvos kamerinis teatras buvo įsteigtas 1914 m. (sovietinė valdžia 1949 m. jį uždarė). Jo steigėjas ir vadovas – Aleksandras Tairovas […] buvo linkęs į romantinį, herojinį teatrališkumą, kūrė stilingus, raiškius, spalvingus spektaklius, itin daug dėmesio skyrė aktorių meistriškumui. Pirmosios teatro gastrolės užsienyje, apie kurias straipsnyje užsimena Sruoga, įvyko 1923 m. pavasarį Paryžiuje, vėliau gastroliuota Vokietijos miestuose, tarp jų – Miunchene, kur tada studijavo Sruoga (jam Kamerinis teatras buvo gerai žinomas dar iš 1916–1918). Rodyta „Fedra“, „Salomėja“, „Žiroflė-Žiroflia“, „Adriana Lekuvrer“ ir „Princese Brambila“. Gastrolių Vokietijoje metu buvo išleistas A. Tairovo „Režisieriaus užrašų“ (rusų k. pasirodė 1921) vertimas į vokiečių kalbą (Das entfesselte Theater, Potsdam, 1923). Sruoga šį straipsnį rašė remdamasis Tairovo knyga. Jis atskleidžia režisieriaus teatrinius principus, laisvai perpasakoja jo sceninės patirties epizodus, cituoja B. Coquelino, S. Levy, V. Mejerholdo, V. Briusovo knygų ar straipsnių fragmentus“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 534).
(Tuojau
(tuojau
apie tai rašysiu ir
59
į
„ gaires Gaires “),
c
Critical note: „Gaires“ ] cor pro gaires, cor G pro min
„Gaires“),
„Gaires“),
n
Note: 1923 m. žurnale Gairės spausdintos tik Balio Sruogos eilės ir vertimai, straipsniai apie teatrą nepublikuoti. 1924 m. publikuotas vienas straipsnis apie poeziją: Pad. Kas. [Balys Sruoga], „Keturių vėjų užuvėjoj“, in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 98–105. Spėjama, kad turima galvoje: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kaip žiūrėti meno veikalų“, in: Atspindžiai, Kaunas, 1923, Nr. 5, p. 94–96. Šiame straipsnyje Balys Sruoga, pasiremdamas Miuncheno universiteto profesoriaus Heinrich Wölfflin idėjomis, formaliojo dailės kūrinio analizės metodu, aiškino, kaip suprasti ir sau išaiškinti – įvertinti meno veikalus – paveikslus, skulptūras, architektūros kūrinius.
Paskui
paskui
„Naujienoms“ para-
60
sysiu
šysiu
dar straipsnį apie „Fuchso pro-
61
cesą“,
cesą“,
n
Note: Mucius Scevola [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo, II. Politinės tendencijos, IV. Fuchso planai ir byla), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, 11, 13, Nr. 188–190, p. 4. Straipsnyje minimas Georg Fuchs (1868–1946), „vokiečių režisierius ir teatro kritikas, studijų „Ateities scena“, „Teatro revoliucija“ autorius. Vienas Miuncheno dailės teatro organizatorių, vadovavo jam 1907–1908 m. Buvo natūralistinio teatro priešininkas, orientavosi į elitinę publiką, bandė perkelti į sceną impresionistinės tapybos principus. Pasak jo, teatro paskirtis – kurti grožį“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 535). Straipsnyje rašoma „apie garsų Fuchs'o procesą, įvykusį Miunchene, Bavarijos sostinėje, birželio mėnesio pabaigoj. […] Kaltinamųjų suole atsidūrė žymus profesorius, didysai reformatorius George Fuchs. Ir jis kaltinamas už tai, kad norėjęs Bavarijoj padaryti valstybinį perversmą, atsiskirti nuo Prūsų ir visos kitos Vokietijos, paskelbti monarchiją, pasiduoti prancūzų protektoratui, kad jis rengęs tą planą su prancūzų žinia ir pagalba, kad buvęs prancūzų finansuojamas. // Reikia žinoti, kad bavarčikai ir iki šiai dienai negali kitų vokiečių įtikinti, kad jie yra ištikimi visos vokiečių valstybės idėjai, kad jie nesimpatizuoja prancūzams. Kaip jie tikina, kaip jie bažijas, o vis tik naujas ir naujas skandalas, nauja ir nauja „tėvynės išdavimo“ byla niaukia biurgerinę padangę. Ir antagonizmas, ir barnės tarp Bavarijos ir kitų Vokietijos žemių diena iš dienos auga. Kad bavarčikai nekenčia prūsų kaip žydas kryžiaus senai visiems žinoma“ (Mucius Scevola, [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, Nr. 188, p. 4).
Išversiu
išversiu
į
Lietuvių
lietuvių
kalbą
62
disertaciją,
disertaciją,
n
Note: Balio Sruogos disertacija, parašyta rusų kalba, išversta į vokiečių kalbą, žr. Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede oder Darstellungsmittel des litauischen Volksliede, mašinraštis (I), be datos, in: LLTI BR, f. 53, b. 579, p. 1–330; Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede, mašinraštis (II), [19]24-02-08, in: BVSNM, P 1378 R, p. 1–222. Į lietuvių kalbą visa disertacija išversta nebuvo. Tačiau jos pagrindu vėliau Balys Sruoga paskelbė keletą publikacijų, žr.: Balys Sruoga, „Lietuvju dainu simbolika“, in: Ritums, Ryga, 1925, Nr. 2, p. 130–137, Id., in: Ibid., Nr. 3, p. 219–226 [šią studiją, išspausdintą latviškai, į lietuvių kalbą išvertė Lilija Kudirkienė, žr. „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9II: Tautosakos studijos kitomis kalbomis, 1924–1932, sudarė Donata Linčiuvienė, redagavo Aušrinė Byla, Liucija Citavičiūtė, Lilija Kudirkienė, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 462–486]; Balys Sruoga, Lietuvių dainų poetinės priemonės. Dainų poetikos metmena: Studija, in: Tauta ir žodis, Kaunas, kn. 3, 1925, p. 1–75, Id., in: Ibid., kn. 4, p. 187–231.
išversiu nužymėtas
63
Gobineau
Gobineau
n
Note: Joseph-Arthur de Gobineau (1816–1882), prancūzų diplomatas, rašytojas, etnologas.
apysakas
apysakas
n
Note: Arthur de Gobineau, „Turkmėnų karas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-29–30, Nr. 73–74, p. 2, Id., in: Ibid., 1924-05-01, 03, 04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 20, Nr. 75–89, p. 2.
(„ Panas Paną “
c
Critical note: „Paną“ ] cor pro „Panas“, cor fl -ą pro -as
(„Paną“
(„Paną“
n
Note: Panas – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, padedant Vandai Daugirdaitei, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, Panas, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5II: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos.
šiomis
64
dienomis jau
pasiusiu
pasiųsiu
į
65
Ameriką), „Atspindžiams“
para-
p
Physical note: [1v] //
para-

Facsimile Image Placeholder

66
šysiu apie „Kalnų
Džiaugsmą“,
džiaugsmą“
n
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kalnų džiaugsmas (Iš alpinisto užrašų)“, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 3985, l. 1–3r. Kaune leistame laikraštyje Atspindžiai tekstas neišspausdintas. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie Svanetų šalies ir Lietuvos skirtumus, patirtus kelionės po Kaukazo kalnus metu 1917 m.: „Kartą dievinoj Kaukazo žemės Svanetų šaly vienas senas senužėlis kalnų piemuo, visą savo gražų amželį pragyvenęs kalnų aukštybėse, niekaip negalėjo patikėti, kad mano Tėvynėje nėra kalnų. Kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė, kur saulėtos lygumos tokios plačios, kad eitai šešias, devynias, dvylika dienų ir lygumos galo neprieitai, kad toje lygoje sunkus vasarojus laluoja kaip kalnų ežerėlio bangos ir kad pievos banguoja saulės spinduliuose per neapčiuopiamus plotus ir jokios uolos jų neskriaudžia, ir kad plaukia plačios upės liūliuodamos ir nešniokšdamos, ir kad teka upeliai nedainuodami. Ir kad mėlyna ūkana, paskandinusi lygias dirvas ir pievas, ir saulėtą vasarojų, pasikelia į dangų, susigūžia į debesėlius ir atstoja dangų, o apačioj vėlei lygumos tęsias iki dangaus krašto ir dar toliau. Pasakojau jam mano Tėvynės romumos džiaugsmą ir svaiginamo liūdesio užuomaršą, ir jo – biblijinio karžygio – veidas, apžėlęs plaukais ir samanomis, žili, išdraikyti plaukai ir laukiniai žibančios akys gaubės kažkokia rūstybės skraiste. // – Jei būtų tokia šalis, kaip tu sakai, kaip ten galėtų žmonės gyventi, kaip ten galėtų kukurūza augti, vėjai vaikščioti? O gal ir vėjo pas jus nėra – pasakysi? Jei tavo žemėj nėra kalnų, tai ir tavo šalies žmonės nedori. Kas jiems aukštybę parodys? // Tikėjo senelis, kad yra jūros-marės, kur vaikšto vilnys žilagalvės, kur žuvėdros klykia, kur staugia vėjai kaip kalnuose… Bet kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė – senelis nepatikėjo. // Ir vėlei. Ilgos saulėtos dienos Lietuvos pievose. Sustojame švytavę žvangančiais dalgiais po tviskančius pradalgius – jauni berniokai, gražios mergaitės – pietų poilsiui. Pro skambantį juoką, po nupjautus pievos žiedus pasakojau, kad yra tokių šalių pasauly, kur lygumos nėra nė lašelio, kur mėlynos viršūnės viena už kitą aukštesnė, kur pušys ne aukštyn auga, o tik palei žemę draikos kaip išbraidžiotos viksvos, kur boluoja amžini sniegai ir mėlynuoja nuo amžių pradžios ledynai, kur juodi debesys pakalnėmis slanko… // – Negali būti tokios žemės, kaip tu sakai. Kaipgi ten žmonės gyventų, lauką artų, avižas sėtų? Jeigu jau ir būtų tokia žemė, tai ten žmonės turėtų būti pikti kaip vanagai. Kur jie dainų išmoktų? // Nepatikėjo jauni pjovėjai, kad yra pasauly šalių, kurios mūsų dangaus aukštybių siekia. // Mano kelionės draugas, chemijos profesorius, visuomet susiraukęs ir piktas, organiniai „jokios poezijos nepakeldavo“. Aukštoj Kaukazo ledynų viršūnėj pasakojo: // – Kalnai – tai kaip žmogaus dūšia: čia neapčiuopiama aukštybė, čia neaprėpiama bedugnė. Juo arčiau prisiglaudi, juo giliau įsižvelgi – tarytum kas kartą kažkokią gražybės ir kilnumo paslaptį atidengi. Taip pat ir žmogaus dūšioje… Viena ir ta pati Žemė Motina – ir tiek daug pasaulių!“
67
ir kai kurius smulkius einamuosius
68
straipsnius. Tokiu būdu susidarys
69
mums pakankamai kapitalo. Rezer-
70
ve
turiu –
turiu
šiek tiek dolerių (apie 60–70),
71
parduotą „Rytui“ eilių
knygą,
knygą,
n
Note: Jokūbas Stikliorius leido Balio Sruogos eilių knygą Dievų takais (Klaipėda: Rytas, 1923).
už kurią
72
gausiu
gausiu,
nežinau kiek, bet maždaug
73
100–150–200 dol., ilgas eiles
74
„Gairėms“
„Gairėms“
n
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo, II. Klausykit! Spindulių daina, III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 2, p. 59–61; Balys Sruoga, „Alpių vėjais“, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 3, p. 127–130; Novalis, „Himnai nakčiai“ [I. Kas gyvasai, II. Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?, III. Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…, V. Plačiai paplitusią, VI. Į glėbį požemio giliau], vertė Balys Sruoga [Miunchenas, 1923-12-31], in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89.
(apie 5–8
dol),
dol.),
keletą
75
straipsnių
„skaitymams“
„Skaitymams“
n
Note: B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Aklasmatė „Magaryčios“ [Juozo Pronskaus knygos recenzija]“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 82–89; Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 23, 1923, p. 150–174.
(10–15–25 dol.)
76
ir dar kai kurius mažmožius.
77
Tai manau, kad rudens semestrui
78
susidarys lėšų pakankamai,
79
ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą
80
žiemos semestrą mes ir nieko
81
nedarytumėm. Bet juk aš
82
nenukęsiu nieko
nedaręs,
nedaręs
ir
83
nepaskęsiu gramatikos formu-
84
lose. Atvažiuosiu Lietuvon –
85
vėl daug naujos medžiagos.
86
Tą dalyką aš manau taip išspręsti.
87
Tik, Vandukai, aš dabar su
88
Tavim labai norėčiau pasi-
89
matyt – juk tiek daug mums
90
reikia pasikalbėti,
aplarti,
c
Critical note: aptarti ] vid ex err l pro pri t
aplarti,
aptarti,
91
išaiškinti – laiškais nei parašysi,
92
nei išaiškinsi. Aš manau, jeigu
93
paaiškės, kad mes rudenį „ceremo-
94
nijas“ darysim, tai gali tau tekti
95
iš Berlyno stačiai namo važiuoti,
96
gali projektas su Bavarija
97
neįvykti.
p
Physical note: [2r] //
neįvykti.
neįvykti.
n
Note: „Studijų tęsti Berlyne Vanda Daugirdaitė negalėjo, nes 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, vokiečiai nepratęsė leidimo studijuoti Vokietijos universitetuose tiems lietuvių studentams, kurie buvo išėję mažiau kaip keturis semestrus. Vanda Daugirdaitė buvo išklausiusi tris“ (Vladas Žukas, „Vandos Daugirdaitės-Sruogienės laiškai“, in: VUB RS, f. 141, b. 1248, l. 4). 1923 m. pasibaigus vasaros semestrui, dar buvo vilčių mokslus Vokietijoje tęsti: „dar tikėjomės, kad ir infliacijai pasibaigus galėsim verstis, todėl aš buvau padavus prašymus į keletą universitetų provincijoje, kur būtų pigesnis pragyvenimas, bet niekur nepriėmė. Leido studijuoti Vokietijoje tik tiems, kurie jau pasivarę moksle. Stipendininkai gavo pakeltas stipendijas, galėjo vykti kitur, o aš nebegalėjau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 2r). Vanda Daugirdaitė studijas Berlyne nutraukė nuo 1923 m. rudens semestro, „nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1978-08-10, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 5r). 1923-01-15 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Vokietijos valdžia, kuri anksčiau valdė šią teritoriją, dėl tikslios informacijos stokos iš Vokietijos universitetų pradėjo šalinti kitataučius – prancūzus, belgus ir lietuvius (iš Berlyno universiteto, išklausę po tris semestrus, turėjo pasitraukti Vandos Daugirdaitės ir Balio Sruogos brolis Kazimieras Sruoga): vyko „generalinis valymas lietuvių studentų iš Berlyno universiteto, […] privačiai duodant suprasti, kad tai iš „patriotizmo“ daroma“ (Aklasnebematė [Balys Sruoga], „Laiškas iš Berlyno“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-07-11, Nr. 162, p. 4).

Facsimile Image Placeholder

98
O aš labai norėčiau pasima-
99
tyt ir
pasikalbet.
pasikalbėt.
Ir
kaž kaip
kažkaip
aš
100
jau apsipratau su ta mintimi,
101
kad šeštadienį susitiksim – ir
102
aš laukiu tos dienos. Atvažiuok,
103
Vanduk! Aš
manau
manau,
geriausia
104
būtų
Saalfelde.
Saalfelde.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė Sekmines (1923-05-27) sutiko Tiuringijoje (Saalfeld): „Svarstėm tada, ar mums jau vesti, ar dar laukti. Reikėjo laukti, nes jis jau buvo pradėjęs ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Aš praleidau labai liūdną žiemą Bugiuose… O mudu tada pėsti perėjom gal 100 klm. per gražią gamtą ir liko labai gražių atsiminimų“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1987-04-24, l. 1r, in: LLTI TS).
Jeigu iš Tavęs
105
negausiu jokios žinios, šeštadienį
106
rytą 745 važiuoju į Saalfeldą.
107
Jeigu tu jau jokiu būdu
108
negalėtum atvažiuoti, tuo-
109
met telegrafuok. Bet aš
110
labai labai norėčiau.
111
Juk pereitą kartą mums taip
112
ir neteko pasikalbėti! Būdama
113
Berlyne – ne kažkiek tesueko-
114
nominsi, o mes daug svarbių
115
dalykų aptarsim.
116
Laukiu
tavęs
tavęs,
Vandukai,
117
labai –
labai
labai!
118
Atvažiuok,
Vandukeli!
Vandukėli!
119
Bučiuoju
Bučiuoju.
120
Tav Bol
p
Physical note: [2v] //
Tav Bol
Tavo Bol

Facsimile Image Placeholder

Vakar vakarą gavau tavo
laišką laiškus .
laiškus.
1
Vakar vakarą gavau tavo
laišką laiškus .
c
Critical note: laiškus ] cor pro laišką, cor fl -us pro -ą
laiškus.
2
Vienas toks
liūdnas –
liūdnas
liūdnas. Ir toks
3
gražus. Gal tu man dar pirmą sykį
4
tokį liūdną ir
Tokį
tokį
gražų laišką
5
rašei. Ir man rodos, nuo to laiko,
6
kaip mums patiems
„paaiškėjo“ –
„paaiškėjo“,
7
kaž kokia
kažkokia
siena tarp mūsų sugriu-
8
vo, ir
kaž kaip
kažkaip
mes kits kitą dar
9
arčiau pajautėm, dar giliau
10
supratom. Ir naujos gelmės
11
atsivėrė, ir nauja saulė pražydo.
12
Tik pas mane niekumet nebuvo
13
baimės jausmo. Jei pagalvočiau,
14
k gal
c
Critical note: gal ] cor pro k, cor g pro k
gal
kas panašaus būtų, bet aš
15
negalvoju. Nenoriu galvoti, noriu
16
eiti ten, kur
dušia
dūšia
veda,
17
noriu pilna krūtine alsuoti.
18
Gal prieš kitus aš
bučiau
būčiau
daugiau
19
rūpinęsis, bet dabar
kaž kaip
kažkaip
20
labai ramu dūšioj. Ramu tiek,
21
kad galiu galvoti ir dirbti, kad
22
galiu sėti ir auginti. Tik kam
23
Tau
Taip
taip
liūdna! Tiesa, ir man
kas-
kas
24
vakaras –
vakaras
kaž koks
kažkoks
nerimastis užeina.
25
Ne todel, kad būtų liūdna ar baisu,
26
bet todel, kad ilgu! Aš jau susigy-
27
venau su ta
mintimi,
mintimi
ir negaliu
28
vaizduotis, kad būtų
ar dar kitaip ,
c
Critical note: kitaip ] cor pro vid ar dar
kitaip,
kitaip
ar
29
kad kitaip galėtų būti. Bet juk
30
greit
greit,
Vandukai
Vandukai,
paaiškės, greit
31
žinosim –
žinosim
ir
alsuosim –
alsuosim
dar
32
lengviau!
p
Physical note: [1r] //
lengviau!

Facsimile Image Placeholder

33
Tu klausi del mano kvotimų. Bet jie
34
daugiau priklauso nuo manęs. Buvau
35
manęs laikyti apie Kalėdas. Bet, ma-
36
tyt, reikės atidėti. Bent, kad galėčiau
37
laikyti, šį semestrą padarysiu viską.
38
Vieną
semenaro seminaro
c
Critical note: seminaro ] cor pro semenaro, cor i pro e
seminaro
darbą parašiau – rytoj
39
įduosiu, o kitą – nusuksiu. Bet kvoti-
40
mams rengtis dar nepradėjau ir
41
šiuo reikalu absoliutingai dar
42
nieko
nepadariau.
nepadariau.
n
Note: „Egzaminai buvo paskutinis B. Sruogos studijų etapas, ir vienas nemaloniausių. Laikė tris dalykus: slavų gramatiką (pas E. Bernekerį), vokiečių literatūrą (pas F. Munkerį) ir filosofiją (pas Boimkerį). Ypač baugino pirmasis, kuriam reikėjo aprėpti gausybę medžiagos. Todėl paskutiniaisiais 1923 m. mėnesiais – lapkritį, gruodį ir sausį – B. Sruoga metė visus kitus užsiėmimus ir, sukaupęs valią, dirbo – į pabaigą net iki 14–15 valandų per parą. Paskutinį studijų tašką padėjo 1924 m. vasario 8 d. Egzaminai praėjo lengviau, negu tikėjosi: su senuku filosofu visą valandą „provijo štukas“, su literatūros profesorium pasiginčijo apie mėgstamus S. Georgę, R. Rolaną ir Š. van Lerbergą, šiek tiek kliuvo tik gramatika“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 133).
Filosofijos – nebijau,
43
ją padaryčiau greit, taip pat ir
44
vokiečių
literaturą –
literatūrą,
bet slavistika –
45
biaurus
bjaurus
daiktas, daug laiko reikia,
46
o aš dar visai nieko nežinau.
47
O ir disertacija dar pas profesorių.
48
Reikia gi dar išverst,
perrašyt.
perrašyt.
n
Note: Baliui Sruogai disertaciją, parašytą rusiškai, į vokiečių kalbą 1923 m. rudenį išvertė jo bičiulis Erich Müller-Kamp, kartu lankęs profesoriaus Erich Berneker slavistikos seminarą.
49
Vienas Sekančiam
c
Critical note: Sekančiam ] cor pro Vienas
Sekančiam
semestruį vis-
semestrui vis
50
tiek įsimatrikuliuot dar rei-
51
kės. Tai kvotimus gal teks ati-
52
dėt kiek vėliau. Šį semestrą
53
aš manau daugiau pasidarbuot,
54
kad užsidirbt pinigų, tai yra
55
vieną likusį mėnesį. O padaryt
56
manau šit ką. Dabar
„ sk Naujienoms “
c
Critical note: „Naujienoms“ ] cor pro sk, cor N pro sk
„Naujienoms“
57
rašau didelį
straipsnį
straipsnį
n
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Teatro revoliucija“ (I. Apie europiečius ir amerikiečius, II. Natūralistinis teatras, III. Revoliuciniai bandymai, IV. Maskvos kamerinio teatro pagrindai), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-02, Nr. 181, p. 4, Id., in: Ibid., 1923-08-03, Nr. 182, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, Nr. 183–194, Id., in: Ibid., 1923-08-18, Nr. 195, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-20, 21, 22, Nr. 196–198, p. 4. Dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 87–126.
apie
Tairovo
Tairovo
n
Note: Aleksandr Tairov (1885–1950), rusų teatro režisierius, aktorius.
58
teatrą
teatrą
n
Note: „Maskvos kamerinis teatras buvo įsteigtas 1914 m. (sovietinė valdžia 1949 m. jį uždarė). Jo steigėjas ir vadovas – Aleksandras Tairovas […] buvo linkęs į romantinį, herojinį teatrališkumą, kūrė stilingus, raiškius, spalvingus spektaklius, itin daug dėmesio skyrė aktorių meistriškumui. Pirmosios teatro gastrolės užsienyje, apie kurias straipsnyje užsimena Sruoga, įvyko 1923 m. pavasarį Paryžiuje, vėliau gastroliuota Vokietijos miestuose, tarp jų – Miunchene, kur tada studijavo Sruoga (jam Kamerinis teatras buvo gerai žinomas dar iš 1916–1918). Rodyta „Fedra“, „Salomėja“, „Žiroflė-Žiroflia“, „Adriana Lekuvrer“ ir „Princese Brambila“. Gastrolių Vokietijoje metu buvo išleistas A. Tairovo „Režisieriaus užrašų“ (rusų k. pasirodė 1921) vertimas į vokiečių kalbą (Das entfesselte Theater, Potsdam, 1923). Sruoga šį straipsnį rašė remdamasis Tairovo knyga. Jis atskleidžia režisieriaus teatrinius principus, laisvai perpasakoja jo sceninės patirties epizodus, cituoja B. Coquelino, S. Levy, V. Mejerholdo, V. Briusovo knygų ar straipsnių fragmentus“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 534).
(Tuojau
(tuojau
apie tai rašysiu ir
59
į
„ gaires Gaires “),
c
Critical note: „Gaires“ ] cor pro gaires, cor G pro min
„Gaires“),
„Gaires“),
n
Note: 1923 m. žurnale Gairės spausdintos tik Balio Sruogos eilės ir vertimai, straipsniai apie teatrą nepublikuoti. 1924 m. publikuotas vienas straipsnis apie poeziją: Pad. Kas. [Balys Sruoga], „Keturių vėjų užuvėjoj“, in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 98–105. Spėjama, kad turima galvoje: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kaip žiūrėti meno veikalų“, in: Atspindžiai, Kaunas, 1923, Nr. 5, p. 94–96. Šiame straipsnyje Balys Sruoga, pasiremdamas Miuncheno universiteto profesoriaus Heinrich Wölfflin idėjomis, formaliojo dailės kūrinio analizės metodu, aiškino, kaip suprasti ir sau išaiškinti – įvertinti meno veikalus – paveikslus, skulptūras, architektūros kūrinius.
Paskui
paskui
„Naujienoms“ para-
60
sysiu
šysiu
dar straipsnį apie „Fuchso pro-
61
cesą“,
cesą“,
n
Note: Mucius Scevola [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo, II. Politinės tendencijos, IV. Fuchso planai ir byla), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, 11, 13, Nr. 188–190, p. 4. Straipsnyje minimas Georg Fuchs (1868–1946), „vokiečių režisierius ir teatro kritikas, studijų „Ateities scena“, „Teatro revoliucija“ autorius. Vienas Miuncheno dailės teatro organizatorių, vadovavo jam 1907–1908 m. Buvo natūralistinio teatro priešininkas, orientavosi į elitinę publiką, bandė perkelti į sceną impresionistinės tapybos principus. Pasak jo, teatro paskirtis – kurti grožį“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 535). Straipsnyje rašoma „apie garsų Fuchs'o procesą, įvykusį Miunchene, Bavarijos sostinėje, birželio mėnesio pabaigoj. […] Kaltinamųjų suole atsidūrė žymus profesorius, didysai reformatorius George Fuchs. Ir jis kaltinamas už tai, kad norėjęs Bavarijoj padaryti valstybinį perversmą, atsiskirti nuo Prūsų ir visos kitos Vokietijos, paskelbti monarchiją, pasiduoti prancūzų protektoratui, kad jis rengęs tą planą su prancūzų žinia ir pagalba, kad buvęs prancūzų finansuojamas. // Reikia žinoti, kad bavarčikai ir iki šiai dienai negali kitų vokiečių įtikinti, kad jie yra ištikimi visos vokiečių valstybės idėjai, kad jie nesimpatizuoja prancūzams. Kaip jie tikina, kaip jie bažijas, o vis tik naujas ir naujas skandalas, nauja ir nauja „tėvynės išdavimo“ byla niaukia biurgerinę padangę. Ir antagonizmas, ir barnės tarp Bavarijos ir kitų Vokietijos žemių diena iš dienos auga. Kad bavarčikai nekenčia prūsų kaip žydas kryžiaus senai visiems žinoma“ (Mucius Scevola, [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, Nr. 188, p. 4).
Išversiu
išversiu
į
Lietuvių
lietuvių
kalbą
62
disertaciją,
disertaciją,
n
Note: Balio Sruogos disertacija, parašyta rusų kalba, išversta į vokiečių kalbą, žr. Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede oder Darstellungsmittel des litauischen Volksliede, mašinraštis (I), be datos, in: LLTI BR, f. 53, b. 579, p. 1–330; Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede, mašinraštis (II), [19]24-02-08, in: BVSNM, P 1378 R, p. 1–222. Į lietuvių kalbą visa disertacija išversta nebuvo. Tačiau jos pagrindu vėliau Balys Sruoga paskelbė keletą publikacijų, žr.: Balys Sruoga, „Lietuvju dainu simbolika“, in: Ritums, Ryga, 1925, Nr. 2, p. 130–137, Id., in: Ibid., Nr. 3, p. 219–226 [šią studiją, išspausdintą latviškai, į lietuvių kalbą išvertė Lilija Kudirkienė, žr. „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9II: Tautosakos studijos kitomis kalbomis, 1924–1932, sudarė Donata Linčiuvienė, redagavo Aušrinė Byla, Liucija Citavičiūtė, Lilija Kudirkienė, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 462–486]; Balys Sruoga, Lietuvių dainų poetinės priemonės. Dainų poetikos metmena: Studija, in: Tauta ir žodis, Kaunas, kn. 3, 1925, p. 1–75, Id., in: Ibid., kn. 4, p. 187–231.
išversiu nužymėtas
63
Gobineau
Gobineau
n
Note: Joseph-Arthur de Gobineau (1816–1882), prancūzų diplomatas, rašytojas, etnologas.
apysakas
apysakas
n
Note: Arthur de Gobineau, „Turkmėnų karas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-29–30, Nr. 73–74, p. 2, Id., in: Ibid., 1924-05-01, 03, 04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 20, Nr. 75–89, p. 2.
(„ Panas Paną “
c
Critical note: „Paną“ ] cor pro „Panas“, cor fl -ą pro -as
(„Paną“
(„Paną“
n
Note: Panas – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, padedant Vandai Daugirdaitei, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, Panas, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5II: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos.
šiomis
64
dienomis jau
pasiusiu
pasiųsiu
į
65
Ameriką), „Atspindžiams“
para-
p
Physical note: [1v] //
para-

Facsimile Image Placeholder

66
šysiu apie „Kalnų
Džiaugsmą“,
džiaugsmą“
n
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kalnų džiaugsmas (Iš alpinisto užrašų)“, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 3985, l. 1–3r. Kaune leistame laikraštyje Atspindžiai tekstas neišspausdintas. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie Svanetų šalies ir Lietuvos skirtumus, patirtus kelionės po Kaukazo kalnus metu 1917 m.: „Kartą dievinoj Kaukazo žemės Svanetų šaly vienas senas senužėlis kalnų piemuo, visą savo gražų amželį pragyvenęs kalnų aukštybėse, niekaip negalėjo patikėti, kad mano Tėvynėje nėra kalnų. Kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė, kur saulėtos lygumos tokios plačios, kad eitai šešias, devynias, dvylika dienų ir lygumos galo neprieitai, kad toje lygoje sunkus vasarojus laluoja kaip kalnų ežerėlio bangos ir kad pievos banguoja saulės spinduliuose per neapčiuopiamus plotus ir jokios uolos jų neskriaudžia, ir kad plaukia plačios upės liūliuodamos ir nešniokšdamos, ir kad teka upeliai nedainuodami. Ir kad mėlyna ūkana, paskandinusi lygias dirvas ir pievas, ir saulėtą vasarojų, pasikelia į dangų, susigūžia į debesėlius ir atstoja dangų, o apačioj vėlei lygumos tęsias iki dangaus krašto ir dar toliau. Pasakojau jam mano Tėvynės romumos džiaugsmą ir svaiginamo liūdesio užuomaršą, ir jo – biblijinio karžygio – veidas, apžėlęs plaukais ir samanomis, žili, išdraikyti plaukai ir laukiniai žibančios akys gaubės kažkokia rūstybės skraiste. // – Jei būtų tokia šalis, kaip tu sakai, kaip ten galėtų žmonės gyventi, kaip ten galėtų kukurūza augti, vėjai vaikščioti? O gal ir vėjo pas jus nėra – pasakysi? Jei tavo žemėj nėra kalnų, tai ir tavo šalies žmonės nedori. Kas jiems aukštybę parodys? // Tikėjo senelis, kad yra jūros-marės, kur vaikšto vilnys žilagalvės, kur žuvėdros klykia, kur staugia vėjai kaip kalnuose… Bet kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė – senelis nepatikėjo. // Ir vėlei. Ilgos saulėtos dienos Lietuvos pievose. Sustojame švytavę žvangančiais dalgiais po tviskančius pradalgius – jauni berniokai, gražios mergaitės – pietų poilsiui. Pro skambantį juoką, po nupjautus pievos žiedus pasakojau, kad yra tokių šalių pasauly, kur lygumos nėra nė lašelio, kur mėlynos viršūnės viena už kitą aukštesnė, kur pušys ne aukštyn auga, o tik palei žemę draikos kaip išbraidžiotos viksvos, kur boluoja amžini sniegai ir mėlynuoja nuo amžių pradžios ledynai, kur juodi debesys pakalnėmis slanko… // – Negali būti tokios žemės, kaip tu sakai. Kaipgi ten žmonės gyventų, lauką artų, avižas sėtų? Jeigu jau ir būtų tokia žemė, tai ten žmonės turėtų būti pikti kaip vanagai. Kur jie dainų išmoktų? // Nepatikėjo jauni pjovėjai, kad yra pasauly šalių, kurios mūsų dangaus aukštybių siekia. // Mano kelionės draugas, chemijos profesorius, visuomet susiraukęs ir piktas, organiniai „jokios poezijos nepakeldavo“. Aukštoj Kaukazo ledynų viršūnėj pasakojo: // – Kalnai – tai kaip žmogaus dūšia: čia neapčiuopiama aukštybė, čia neaprėpiama bedugnė. Juo arčiau prisiglaudi, juo giliau įsižvelgi – tarytum kas kartą kažkokią gražybės ir kilnumo paslaptį atidengi. Taip pat ir žmogaus dūšioje… Viena ir ta pati Žemė Motina – ir tiek daug pasaulių!“
67
ir kai kurius smulkius einamuosius
68
straipsnius. Tokiu būdu susidarys
69
mums pakankamai kapitalo. Rezer-
70
ve
turiu –
turiu
šiek tiek dolerių (apie 60–70),
71
parduotą „Rytui“ eilių
knygą,
knygą,
n
Note: Jokūbas Stikliorius leido Balio Sruogos eilių knygą Dievų takais (Klaipėda: Rytas, 1923).
už kurią
72
gausiu
gausiu,
nežinau kiek, bet maždaug
73
100–150–200 dol., ilgas eiles
74
„Gairėms“
„Gairėms“
n
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo, II. Klausykit! Spindulių daina, III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 2, p. 59–61; Balys Sruoga, „Alpių vėjais“, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 3, p. 127–130; Novalis, „Himnai nakčiai“ [I. Kas gyvasai, II. Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?, III. Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…, V. Plačiai paplitusią, VI. Į glėbį požemio giliau], vertė Balys Sruoga [Miunchenas, 1923-12-31], in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89.
(apie 5–8
dol),
dol.),
keletą
75
straipsnių
„skaitymams“
„Skaitymams“
n
Note: B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Aklasmatė „Magaryčios“ [Juozo Pronskaus knygos recenzija]“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 82–89; Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 23, 1923, p. 150–174.
(10–15–25 dol.)
76
ir dar kai kurius mažmožius.
77
Tai manau, kad rudens semestrui
78
susidarys lėšų pakankamai,
79
ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą
80
žiemos semestrą mes ir nieko
81
nedarytumėm. Bet juk aš
82
nenukęsiu nieko
nedaręs,
nedaręs
ir
83
nepaskęsiu gramatikos formu-
84
lose. Atvažiuosiu Lietuvon –
85
vėl daug naujos medžiagos.
86
Tą dalyką aš manau taip išspręsti.
87
Tik, Vandukai, aš dabar su
88
Tavim labai norėčiau pasi-
89
matyt – juk tiek daug mums
90
reikia pasikalbėti,
aplarti,
c
Critical note: aptarti ] vid ex err l pro pri t
aplarti,
aptarti,
91
išaiškinti – laiškais nei parašysi,
92
nei išaiškinsi. Aš manau, jeigu
93
paaiškės, kad mes rudenį „ceremo-
94
nijas“ darysim, tai gali tau tekti
95
iš Berlyno stačiai namo važiuoti,
96
gali projektas su Bavarija
97
neįvykti.
p
Physical note: [2r] //
neįvykti.
neįvykti.
n
Note: „Studijų tęsti Berlyne Vanda Daugirdaitė negalėjo, nes 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, vokiečiai nepratęsė leidimo studijuoti Vokietijos universitetuose tiems lietuvių studentams, kurie buvo išėję mažiau kaip keturis semestrus. Vanda Daugirdaitė buvo išklausiusi tris“ (Vladas Žukas, „Vandos Daugirdaitės-Sruogienės laiškai“, in: VUB RS, f. 141, b. 1248, l. 4). 1923 m. pasibaigus vasaros semestrui, dar buvo vilčių mokslus Vokietijoje tęsti: „dar tikėjomės, kad ir infliacijai pasibaigus galėsim verstis, todėl aš buvau padavus prašymus į keletą universitetų provincijoje, kur būtų pigesnis pragyvenimas, bet niekur nepriėmė. Leido studijuoti Vokietijoje tik tiems, kurie jau pasivarę moksle. Stipendininkai gavo pakeltas stipendijas, galėjo vykti kitur, o aš nebegalėjau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 2r). Vanda Daugirdaitė studijas Berlyne nutraukė nuo 1923 m. rudens semestro, „nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1978-08-10, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 5r). 1923-01-15 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Vokietijos valdžia, kuri anksčiau valdė šią teritoriją, dėl tikslios informacijos stokos iš Vokietijos universitetų pradėjo šalinti kitataučius – prancūzus, belgus ir lietuvius (iš Berlyno universiteto, išklausę po tris semestrus, turėjo pasitraukti Vandos Daugirdaitės ir Balio Sruogos brolis Kazimieras Sruoga): vyko „generalinis valymas lietuvių studentų iš Berlyno universiteto, […] privačiai duodant suprasti, kad tai iš „patriotizmo“ daroma“ (Aklasnebematė [Balys Sruoga], „Laiškas iš Berlyno“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-07-11, Nr. 162, p. 4).

Facsimile Image Placeholder

98
O aš labai norėčiau pasima-
99
tyt ir
pasikalbet.
pasikalbėt.
Ir
kaž kaip
kažkaip
aš
100
jau apsipratau su ta mintimi,
101
kad šeštadienį susitiksim – ir
102
aš laukiu tos dienos. Atvažiuok,
103
Vanduk! Aš
manau
manau,
geriausia
104
būtų
Saalfelde.
Saalfelde.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė Sekmines (1923-05-27) sutiko Tiuringijoje (Saalfeld): „Svarstėm tada, ar mums jau vesti, ar dar laukti. Reikėjo laukti, nes jis jau buvo pradėjęs ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Aš praleidau labai liūdną žiemą Bugiuose… O mudu tada pėsti perėjom gal 100 klm. per gražią gamtą ir liko labai gražių atsiminimų“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1987-04-24, l. 1r, in: LLTI TS).
Jeigu iš Tavęs
105
negausiu jokios žinios, šeštadienį
106
rytą 745 važiuoju į Saalfeldą.
107
Jeigu tu jau jokiu būdu
108
negalėtum atvažiuoti, tuo-
109
met telegrafuok. Bet aš
110
labai labai norėčiau.
111
Juk pereitą kartą mums taip
112
ir neteko pasikalbėti! Būdama
113
Berlyne – ne kažkiek tesueko-
114
nominsi, o mes daug svarbių
115
dalykų aptarsim.
116
Laukiu
tavęs
tavęs,
Vandukai,
117
labai –
labai
labai!
118
Atvažiuok,
Vandukeli!
Vandukėli!
119
Bučiuoju
Bučiuoju.
120
Tav Bol
p
Physical note: [2v] //
Tav Bol
Tavo Bol

Facsimile Image Placeholder

Vakar vakarą gavau tavo
laišką laiškus .
laiškus.
1
Vakar vakarą gavau tavo
laišką laiškus .
c
Critical note: laiškus ] cor pro laišką, cor fl -us pro -ą
laiškus.
2
Vienas toks
liūdnas –
liūdnas
liūdnas. Ir toks
3
gražus. Gal tu man dar pirmą sykį
4
tokį liūdną ir
Tokį
tokį
gražų laišką
5
rašei. Ir man rodos, nuo to laiko,
6
kaip mums patiems
„paaiškėjo“ –
„paaiškėjo“,
7
kaž kokia
kažkokia
siena tarp mūsų sugriu-
8
vo, ir
kaž kaip
kažkaip
mes kits kitą dar
9
arčiau pajautėm, dar giliau
10
supratom. Ir naujos gelmės
11
atsivėrė, ir nauja saulė pražydo.
12
Tik pas mane niekumet nebuvo
13
baimės jausmo. Jei pagalvočiau,
14
k gal
c
Critical note: gal ] cor pro k, cor g pro k
gal
kas panašaus būtų, bet aš
15
negalvoju. Nenoriu galvoti, noriu
16
eiti ten, kur
dušia
dūšia
veda,
17
noriu pilna krūtine alsuoti.
18
Gal prieš kitus aš
bučiau
būčiau
daugiau
19
rūpinęsis, bet dabar
kaž kaip
kažkaip
20
labai ramu dūšioj. Ramu tiek,
21
kad galiu galvoti ir dirbti, kad
22
galiu sėti ir auginti. Tik kam
23
Tau
Taip
taip
liūdna! Tiesa, ir man
kas-
kas
24
vakaras –
vakaras
kaž koks
kažkoks
nerimastis užeina.
25
Ne todel, kad būtų liūdna ar baisu,
26
bet todel, kad ilgu! Aš jau susigy-
27
venau su ta
mintimi,
mintimi
ir negaliu
28
vaizduotis, kad būtų
ar dar kitaip ,
c
Critical note: kitaip ] cor pro vid ar dar
kitaip,
kitaip
ar
29
kad kitaip galėtų būti. Bet juk
30
greit
greit,
Vandukai
Vandukai,
paaiškės, greit
31
žinosim –
žinosim
ir
alsuosim –
alsuosim
dar
32
lengviau!
p
Physical note: [1r] //
lengviau!

Facsimile Image Placeholder

33
Tu klausi del mano kvotimų. Bet jie
34
daugiau priklauso nuo manęs. Buvau
35
manęs laikyti apie Kalėdas. Bet, ma-
36
tyt, reikės atidėti. Bent, kad galėčiau
37
laikyti, šį semestrą padarysiu viską.
38
Vieną
semenaro seminaro
c
Critical note: seminaro ] cor pro semenaro, cor i pro e
seminaro
darbą parašiau – rytoj
39
įduosiu, o kitą – nusuksiu. Bet kvoti-
40
mams rengtis dar nepradėjau ir
41
šiuo reikalu absoliutingai dar
42
nieko
nepadariau.
nepadariau.
n
Note: „Egzaminai buvo paskutinis B. Sruogos studijų etapas, ir vienas nemaloniausių. Laikė tris dalykus: slavų gramatiką (pas E. Bernekerį), vokiečių literatūrą (pas F. Munkerį) ir filosofiją (pas Boimkerį). Ypač baugino pirmasis, kuriam reikėjo aprėpti gausybę medžiagos. Todėl paskutiniaisiais 1923 m. mėnesiais – lapkritį, gruodį ir sausį – B. Sruoga metė visus kitus užsiėmimus ir, sukaupęs valią, dirbo – į pabaigą net iki 14–15 valandų per parą. Paskutinį studijų tašką padėjo 1924 m. vasario 8 d. Egzaminai praėjo lengviau, negu tikėjosi: su senuku filosofu visą valandą „provijo štukas“, su literatūros profesorium pasiginčijo apie mėgstamus S. Georgę, R. Rolaną ir Š. van Lerbergą, šiek tiek kliuvo tik gramatika“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 133).
Filosofijos – nebijau,
43
ją padaryčiau greit, taip pat ir
44
vokiečių
literaturą –
literatūrą,
bet slavistika –
45
biaurus
bjaurus
daiktas, daug laiko reikia,
46
o aš dar visai nieko nežinau.
47
O ir disertacija dar pas profesorių.
48
Reikia gi dar išverst,
perrašyt.
perrašyt.
n
Note: Baliui Sruogai disertaciją, parašytą rusiškai, į vokiečių kalbą 1923 m. rudenį išvertė jo bičiulis Erich Müller-Kamp, kartu lankęs profesoriaus Erich Berneker slavistikos seminarą.
49
Vienas Sekančiam
c
Critical note: Sekančiam ] cor pro Vienas
Sekančiam
semestruį vis-
semestrui vis
50
tiek įsimatrikuliuot dar rei-
51
kės. Tai kvotimus gal teks ati-
52
dėt kiek vėliau. Šį semestrą
53
aš manau daugiau pasidarbuot,
54
kad užsidirbt pinigų, tai yra
55
vieną likusį mėnesį. O padaryt
56
manau šit ką. Dabar
„ sk Naujienoms “
c
Critical note: „Naujienoms“ ] cor pro sk, cor N pro sk
„Naujienoms“
57
rašau didelį
straipsnį
straipsnį
n
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Teatro revoliucija“ (I. Apie europiečius ir amerikiečius, II. Natūralistinis teatras, III. Revoliuciniai bandymai, IV. Maskvos kamerinio teatro pagrindai), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-02, Nr. 181, p. 4, Id., in: Ibid., 1923-08-03, Nr. 182, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, Nr. 183–194, Id., in: Ibid., 1923-08-18, Nr. 195, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-20, 21, 22, Nr. 196–198, p. 4. Dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 87–126.
apie
Tairovo
Tairovo
n
Note: Aleksandr Tairov (1885–1950), rusų teatro režisierius, aktorius.
58
teatrą
teatrą
n
Note: „Maskvos kamerinis teatras buvo įsteigtas 1914 m. (sovietinė valdžia 1949 m. jį uždarė). Jo steigėjas ir vadovas – Aleksandras Tairovas […] buvo linkęs į romantinį, herojinį teatrališkumą, kūrė stilingus, raiškius, spalvingus spektaklius, itin daug dėmesio skyrė aktorių meistriškumui. Pirmosios teatro gastrolės užsienyje, apie kurias straipsnyje užsimena Sruoga, įvyko 1923 m. pavasarį Paryžiuje, vėliau gastroliuota Vokietijos miestuose, tarp jų – Miunchene, kur tada studijavo Sruoga (jam Kamerinis teatras buvo gerai žinomas dar iš 1916–1918). Rodyta „Fedra“, „Salomėja“, „Žiroflė-Žiroflia“, „Adriana Lekuvrer“ ir „Princese Brambila“. Gastrolių Vokietijoje metu buvo išleistas A. Tairovo „Režisieriaus užrašų“ (rusų k. pasirodė 1921) vertimas į vokiečių kalbą (Das entfesselte Theater, Potsdam, 1923). Sruoga šį straipsnį rašė remdamasis Tairovo knyga. Jis atskleidžia režisieriaus teatrinius principus, laisvai perpasakoja jo sceninės patirties epizodus, cituoja B. Coquelino, S. Levy, V. Mejerholdo, V. Briusovo knygų ar straipsnių fragmentus“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 534).
(Tuojau
(tuojau
apie tai rašysiu ir
59
į
„ gaires Gaires “),
c
Critical note: „Gaires“ ] cor pro gaires, cor G pro min
„Gaires“),
„Gaires“),
n
Note: 1923 m. žurnale Gairės spausdintos tik Balio Sruogos eilės ir vertimai, straipsniai apie teatrą nepublikuoti. 1924 m. publikuotas vienas straipsnis apie poeziją: Pad. Kas. [Balys Sruoga], „Keturių vėjų užuvėjoj“, in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 98–105. Spėjama, kad turima galvoje: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kaip žiūrėti meno veikalų“, in: Atspindžiai, Kaunas, 1923, Nr. 5, p. 94–96. Šiame straipsnyje Balys Sruoga, pasiremdamas Miuncheno universiteto profesoriaus Heinrich Wölfflin idėjomis, formaliojo dailės kūrinio analizės metodu, aiškino, kaip suprasti ir sau išaiškinti – įvertinti meno veikalus – paveikslus, skulptūras, architektūros kūrinius.
Paskui
paskui
„Naujienoms“ para-
60
sysiu
šysiu
dar straipsnį apie „Fuchso pro-
61
cesą“,
cesą“,
n
Note: Mucius Scevola [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo, II. Politinės tendencijos, IV. Fuchso planai ir byla), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, 11, 13, Nr. 188–190, p. 4. Straipsnyje minimas Georg Fuchs (1868–1946), „vokiečių režisierius ir teatro kritikas, studijų „Ateities scena“, „Teatro revoliucija“ autorius. Vienas Miuncheno dailės teatro organizatorių, vadovavo jam 1907–1908 m. Buvo natūralistinio teatro priešininkas, orientavosi į elitinę publiką, bandė perkelti į sceną impresionistinės tapybos principus. Pasak jo, teatro paskirtis – kurti grožį“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 535). Straipsnyje rašoma „apie garsų Fuchs'o procesą, įvykusį Miunchene, Bavarijos sostinėje, birželio mėnesio pabaigoj. […] Kaltinamųjų suole atsidūrė žymus profesorius, didysai reformatorius George Fuchs. Ir jis kaltinamas už tai, kad norėjęs Bavarijoj padaryti valstybinį perversmą, atsiskirti nuo Prūsų ir visos kitos Vokietijos, paskelbti monarchiją, pasiduoti prancūzų protektoratui, kad jis rengęs tą planą su prancūzų žinia ir pagalba, kad buvęs prancūzų finansuojamas. // Reikia žinoti, kad bavarčikai ir iki šiai dienai negali kitų vokiečių įtikinti, kad jie yra ištikimi visos vokiečių valstybės idėjai, kad jie nesimpatizuoja prancūzams. Kaip jie tikina, kaip jie bažijas, o vis tik naujas ir naujas skandalas, nauja ir nauja „tėvynės išdavimo“ byla niaukia biurgerinę padangę. Ir antagonizmas, ir barnės tarp Bavarijos ir kitų Vokietijos žemių diena iš dienos auga. Kad bavarčikai nekenčia prūsų kaip žydas kryžiaus senai visiems žinoma“ (Mucius Scevola, [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, Nr. 188, p. 4).
Išversiu
išversiu
į
Lietuvių
lietuvių
kalbą
62
disertaciją,
disertaciją,
n
Note: Balio Sruogos disertacija, parašyta rusų kalba, išversta į vokiečių kalbą, žr. Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede oder Darstellungsmittel des litauischen Volksliede, mašinraštis (I), be datos, in: LLTI BR, f. 53, b. 579, p. 1–330; Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede, mašinraštis (II), [19]24-02-08, in: BVSNM, P 1378 R, p. 1–222. Į lietuvių kalbą visa disertacija išversta nebuvo. Tačiau jos pagrindu vėliau Balys Sruoga paskelbė keletą publikacijų, žr.: Balys Sruoga, „Lietuvju dainu simbolika“, in: Ritums, Ryga, 1925, Nr. 2, p. 130–137, Id., in: Ibid., Nr. 3, p. 219–226 [šią studiją, išspausdintą latviškai, į lietuvių kalbą išvertė Lilija Kudirkienė, žr. „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9II: Tautosakos studijos kitomis kalbomis, 1924–1932, sudarė Donata Linčiuvienė, redagavo Aušrinė Byla, Liucija Citavičiūtė, Lilija Kudirkienė, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 462–486]; Balys Sruoga, Lietuvių dainų poetinės priemonės. Dainų poetikos metmena: Studija, in: Tauta ir žodis, Kaunas, kn. 3, 1925, p. 1–75, Id., in: Ibid., kn. 4, p. 187–231.
išversiu nužymėtas
63
Gobineau
Gobineau
n
Note: Joseph-Arthur de Gobineau (1816–1882), prancūzų diplomatas, rašytojas, etnologas.
apysakas
apysakas
n
Note: Arthur de Gobineau, „Turkmėnų karas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-29–30, Nr. 73–74, p. 2, Id., in: Ibid., 1924-05-01, 03, 04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 20, Nr. 75–89, p. 2.
(„ Panas Paną “
c
Critical note: „Paną“ ] cor pro „Panas“, cor fl -ą pro -as
(„Paną“
(„Paną“
n
Note: Panas – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, padedant Vandai Daugirdaitei, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, Panas, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5II: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos.
šiomis
64
dienomis jau
pasiusiu
pasiųsiu
į
65
Ameriką), „Atspindžiams“
para-
p
Physical note: [1v] //
para-

Facsimile Image Placeholder

66
šysiu apie „Kalnų
Džiaugsmą“,
džiaugsmą“
n
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kalnų džiaugsmas (Iš alpinisto užrašų)“, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 3985, l. 1–3r. Kaune leistame laikraštyje Atspindžiai tekstas neišspausdintas. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie Svanetų šalies ir Lietuvos skirtumus, patirtus kelionės po Kaukazo kalnus metu 1917 m.: „Kartą dievinoj Kaukazo žemės Svanetų šaly vienas senas senužėlis kalnų piemuo, visą savo gražų amželį pragyvenęs kalnų aukštybėse, niekaip negalėjo patikėti, kad mano Tėvynėje nėra kalnų. Kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė, kur saulėtos lygumos tokios plačios, kad eitai šešias, devynias, dvylika dienų ir lygumos galo neprieitai, kad toje lygoje sunkus vasarojus laluoja kaip kalnų ežerėlio bangos ir kad pievos banguoja saulės spinduliuose per neapčiuopiamus plotus ir jokios uolos jų neskriaudžia, ir kad plaukia plačios upės liūliuodamos ir nešniokšdamos, ir kad teka upeliai nedainuodami. Ir kad mėlyna ūkana, paskandinusi lygias dirvas ir pievas, ir saulėtą vasarojų, pasikelia į dangų, susigūžia į debesėlius ir atstoja dangų, o apačioj vėlei lygumos tęsias iki dangaus krašto ir dar toliau. Pasakojau jam mano Tėvynės romumos džiaugsmą ir svaiginamo liūdesio užuomaršą, ir jo – biblijinio karžygio – veidas, apžėlęs plaukais ir samanomis, žili, išdraikyti plaukai ir laukiniai žibančios akys gaubės kažkokia rūstybės skraiste. // – Jei būtų tokia šalis, kaip tu sakai, kaip ten galėtų žmonės gyventi, kaip ten galėtų kukurūza augti, vėjai vaikščioti? O gal ir vėjo pas jus nėra – pasakysi? Jei tavo žemėj nėra kalnų, tai ir tavo šalies žmonės nedori. Kas jiems aukštybę parodys? // Tikėjo senelis, kad yra jūros-marės, kur vaikšto vilnys žilagalvės, kur žuvėdros klykia, kur staugia vėjai kaip kalnuose… Bet kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė – senelis nepatikėjo. // Ir vėlei. Ilgos saulėtos dienos Lietuvos pievose. Sustojame švytavę žvangančiais dalgiais po tviskančius pradalgius – jauni berniokai, gražios mergaitės – pietų poilsiui. Pro skambantį juoką, po nupjautus pievos žiedus pasakojau, kad yra tokių šalių pasauly, kur lygumos nėra nė lašelio, kur mėlynos viršūnės viena už kitą aukštesnė, kur pušys ne aukštyn auga, o tik palei žemę draikos kaip išbraidžiotos viksvos, kur boluoja amžini sniegai ir mėlynuoja nuo amžių pradžios ledynai, kur juodi debesys pakalnėmis slanko… // – Negali būti tokios žemės, kaip tu sakai. Kaipgi ten žmonės gyventų, lauką artų, avižas sėtų? Jeigu jau ir būtų tokia žemė, tai ten žmonės turėtų būti pikti kaip vanagai. Kur jie dainų išmoktų? // Nepatikėjo jauni pjovėjai, kad yra pasauly šalių, kurios mūsų dangaus aukštybių siekia. // Mano kelionės draugas, chemijos profesorius, visuomet susiraukęs ir piktas, organiniai „jokios poezijos nepakeldavo“. Aukštoj Kaukazo ledynų viršūnėj pasakojo: // – Kalnai – tai kaip žmogaus dūšia: čia neapčiuopiama aukštybė, čia neaprėpiama bedugnė. Juo arčiau prisiglaudi, juo giliau įsižvelgi – tarytum kas kartą kažkokią gražybės ir kilnumo paslaptį atidengi. Taip pat ir žmogaus dūšioje… Viena ir ta pati Žemė Motina – ir tiek daug pasaulių!“
67
ir kai kurius smulkius einamuosius
68
straipsnius. Tokiu būdu susidarys
69
mums pakankamai kapitalo. Rezer-
70
ve
turiu –
turiu
šiek tiek dolerių (apie 60–70),
71
parduotą „Rytui“ eilių
knygą,
knygą,
n
Note: Jokūbas Stikliorius leido Balio Sruogos eilių knygą Dievų takais (Klaipėda: Rytas, 1923).
už kurią
72
gausiu
gausiu,
nežinau kiek, bet maždaug
73
100–150–200 dol., ilgas eiles
74
„Gairėms“
„Gairėms“
n
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo, II. Klausykit! Spindulių daina, III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 2, p. 59–61; Balys Sruoga, „Alpių vėjais“, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 3, p. 127–130; Novalis, „Himnai nakčiai“ [I. Kas gyvasai, II. Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?, III. Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…, V. Plačiai paplitusią, VI. Į glėbį požemio giliau], vertė Balys Sruoga [Miunchenas, 1923-12-31], in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89.
(apie 5–8
dol),
dol.),
keletą
75
straipsnių
„skaitymams“
„Skaitymams“
n
Note: B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Aklasmatė „Magaryčios“ [Juozo Pronskaus knygos recenzija]“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 82–89; Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 23, 1923, p. 150–174.
(10–15–25 dol.)
76
ir dar kai kurius mažmožius.
77
Tai manau, kad rudens semestrui
78
susidarys lėšų pakankamai,
79
ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą
80
žiemos semestrą mes ir nieko
81
nedarytumėm. Bet juk aš
82
nenukęsiu nieko
nedaręs,
nedaręs
ir
83
nepaskęsiu gramatikos formu-
84
lose. Atvažiuosiu Lietuvon –
85
vėl daug naujos medžiagos.
86
Tą dalyką aš manau taip išspręsti.
87
Tik, Vandukai, aš dabar su
88
Tavim labai norėčiau pasi-
89
matyt – juk tiek daug mums
90
reikia pasikalbėti,
aplarti,
c
Critical note: aptarti ] vid ex err l pro pri t
aplarti,
aptarti,
91
išaiškinti – laiškais nei parašysi,
92
nei išaiškinsi. Aš manau, jeigu
93
paaiškės, kad mes rudenį „ceremo-
94
nijas“ darysim, tai gali tau tekti
95
iš Berlyno stačiai namo važiuoti,
96
gali projektas su Bavarija
97
neįvykti.
p
Physical note: [2r] //
neįvykti.
neįvykti.
n
Note: „Studijų tęsti Berlyne Vanda Daugirdaitė negalėjo, nes 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, vokiečiai nepratęsė leidimo studijuoti Vokietijos universitetuose tiems lietuvių studentams, kurie buvo išėję mažiau kaip keturis semestrus. Vanda Daugirdaitė buvo išklausiusi tris“ (Vladas Žukas, „Vandos Daugirdaitės-Sruogienės laiškai“, in: VUB RS, f. 141, b. 1248, l. 4). 1923 m. pasibaigus vasaros semestrui, dar buvo vilčių mokslus Vokietijoje tęsti: „dar tikėjomės, kad ir infliacijai pasibaigus galėsim verstis, todėl aš buvau padavus prašymus į keletą universitetų provincijoje, kur būtų pigesnis pragyvenimas, bet niekur nepriėmė. Leido studijuoti Vokietijoje tik tiems, kurie jau pasivarę moksle. Stipendininkai gavo pakeltas stipendijas, galėjo vykti kitur, o aš nebegalėjau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 2r). Vanda Daugirdaitė studijas Berlyne nutraukė nuo 1923 m. rudens semestro, „nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1978-08-10, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 5r). 1923-01-15 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Vokietijos valdžia, kuri anksčiau valdė šią teritoriją, dėl tikslios informacijos stokos iš Vokietijos universitetų pradėjo šalinti kitataučius – prancūzus, belgus ir lietuvius (iš Berlyno universiteto, išklausę po tris semestrus, turėjo pasitraukti Vandos Daugirdaitės ir Balio Sruogos brolis Kazimieras Sruoga): vyko „generalinis valymas lietuvių studentų iš Berlyno universiteto, […] privačiai duodant suprasti, kad tai iš „patriotizmo“ daroma“ (Aklasnebematė [Balys Sruoga], „Laiškas iš Berlyno“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-07-11, Nr. 162, p. 4).

Facsimile Image Placeholder

98
O aš labai norėčiau pasima-
99
tyt ir
pasikalbet.
pasikalbėt.
Ir
kaž kaip
kažkaip
aš
100
jau apsipratau su ta mintimi,
101
kad šeštadienį susitiksim – ir
102
aš laukiu tos dienos. Atvažiuok,
103
Vanduk! Aš
manau
manau,
geriausia
104
būtų
Saalfelde.
Saalfelde.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė Sekmines (1923-05-27) sutiko Tiuringijoje (Saalfeld): „Svarstėm tada, ar mums jau vesti, ar dar laukti. Reikėjo laukti, nes jis jau buvo pradėjęs ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Aš praleidau labai liūdną žiemą Bugiuose… O mudu tada pėsti perėjom gal 100 klm. per gražią gamtą ir liko labai gražių atsiminimų“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1987-04-24, l. 1r, in: LLTI TS).
Jeigu iš Tavęs
105
negausiu jokios žinios, šeštadienį
106
rytą 745 važiuoju į Saalfeldą.
107
Jeigu tu jau jokiu būdu
108
negalėtum atvažiuoti, tuo-
109
met telegrafuok. Bet aš
110
labai labai norėčiau.
111
Juk pereitą kartą mums taip
112
ir neteko pasikalbėti! Būdama
113
Berlyne – ne kažkiek tesueko-
114
nominsi, o mes daug svarbių
115
dalykų aptarsim.
116
Laukiu
tavęs
tavęs,
Vandukai,
117
labai –
labai
labai!
118
Atvažiuok,
Vandukeli!
Vandukėli!
119
Bučiuoju
Bučiuoju.
120
Tav Bol
p
Physical note: [2v] //
Tav Bol
Tavo Bol
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 1
Critical note: laiškus ] cor pro laišką, cor fl -us pro -ą
a1
Line number 14
Critical note: gal ] cor pro k, cor g pro k
a1
Line number 28
Critical note: kitaip ] cor pro vid ar dar
a1
Line number 32
Physical note: [1r] //
a1
Line number 38
Critical note: seminaro ] cor pro semenaro, cor i pro e
a3
Line number 42
Note: „Egzaminai buvo paskutinis B. Sruogos studijų etapas, ir vienas nemaloniausių. Laikė tris dalykus: slavų gramatiką (pas E. Bernekerį), vokiečių literatūrą (pas F. Munkerį) ir filosofiją (pas Boimkerį). Ypač baugino pirmasis, kuriam reikėjo aprėpti gausybę medžiagos. Todėl paskutiniaisiais 1923 m. mėnesiais – lapkritį, gruodį ir sausį – B. Sruoga metė visus kitus užsiėmimus ir, sukaupęs valią, dirbo – į pabaigą net iki 14–15 valandų per parą. Paskutinį studijų tašką padėjo 1924 m. vasario 8 d. Egzaminai praėjo lengviau, negu tikėjosi: su senuku filosofu visą valandą „provijo štukas“, su literatūros profesorium pasiginčijo apie mėgstamus S. Georgę, R. Rolaną ir Š. van Lerbergą, šiek tiek kliuvo tik gramatika“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 133).
a3
Line number 48
Note: Baliui Sruogai disertaciją, parašytą rusiškai, į vokiečių kalbą 1923 m. rudenį išvertė jo bičiulis Erich Müller-Kamp, kartu lankęs profesoriaus Erich Berneker slavistikos seminarą.
a1
Line number 49
Critical note: Sekančiam ] cor pro Vienas
a1
Line number 56
Critical note: „Naujienoms“ ] cor pro sk, cor N pro sk
a3
Line number 57
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Teatro revoliucija“ (I. Apie europiečius ir amerikiečius, II. Natūralistinis teatras, III. Revoliuciniai bandymai, IV. Maskvos kamerinio teatro pagrindai), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-02, Nr. 181, p. 4, Id., in: Ibid., 1923-08-03, Nr. 182, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, Nr. 183–194, Id., in: Ibid., 1923-08-18, Nr. 195, p. 5, Id., in: Ibid., 1923-08-20, 21, 22, Nr. 196–198, p. 4. Dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 87–126.
a3
Line number 57
Note: Aleksandr Tairov (1885–1950), rusų teatro režisierius, aktorius.
a3
Line number 58
Note: „Maskvos kamerinis teatras buvo įsteigtas 1914 m. (sovietinė valdžia 1949 m. jį uždarė). Jo steigėjas ir vadovas – Aleksandras Tairovas […] buvo linkęs į romantinį, herojinį teatrališkumą, kūrė stilingus, raiškius, spalvingus spektaklius, itin daug dėmesio skyrė aktorių meistriškumui. Pirmosios teatro gastrolės užsienyje, apie kurias straipsnyje užsimena Sruoga, įvyko 1923 m. pavasarį Paryžiuje, vėliau gastroliuota Vokietijos miestuose, tarp jų – Miunchene, kur tada studijavo Sruoga (jam Kamerinis teatras buvo gerai žinomas dar iš 1916–1918). Rodyta „Fedra“, „Salomėja“, „Žiroflė-Žiroflia“, „Adriana Lekuvrer“ ir „Princese Brambila“. Gastrolių Vokietijoje metu buvo išleistas A. Tairovo „Režisieriaus užrašų“ (rusų k. pasirodė 1921) vertimas į vokiečių kalbą (Das entfesselte Theater, Potsdam, 1923). Sruoga šį straipsnį rašė remdamasis Tairovo knyga. Jis atskleidžia režisieriaus teatrinius principus, laisvai perpasakoja jo sceninės patirties epizodus, cituoja B. Coquelino, S. Levy, V. Mejerholdo, V. Briusovo knygų ar straipsnių fragmentus“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 534).
a1
Line number 59
Critical note: „Gaires“ ] cor pro gaires, cor G pro min
a3
Line number 59
Note: 1923 m. žurnale Gairės spausdintos tik Balio Sruogos eilės ir vertimai, straipsniai apie teatrą nepublikuoti. 1924 m. publikuotas vienas straipsnis apie poeziją: Pad. Kas. [Balys Sruoga], „Keturių vėjų užuvėjoj“, in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 98–105. Spėjama, kad turima galvoje: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kaip žiūrėti meno veikalų“, in: Atspindžiai, Kaunas, 1923, Nr. 5, p. 94–96. Šiame straipsnyje Balys Sruoga, pasiremdamas Miuncheno universiteto profesoriaus Heinrich Wölfflin idėjomis, formaliojo dailės kūrinio analizės metodu, aiškino, kaip suprasti ir sau išaiškinti – įvertinti meno veikalus – paveikslus, skulptūras, architektūros kūrinius.
a3
Line number 61
Note: Mucius Scevola [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo, II. Politinės tendencijos, IV. Fuchso planai ir byla), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, 11, 13, Nr. 188–190, p. 4. Straipsnyje minimas Georg Fuchs (1868–1946), „vokiečių režisierius ir teatro kritikas, studijų „Ateities scena“, „Teatro revoliucija“ autorius. Vienas Miuncheno dailės teatro organizatorių, vadovavo jam 1907–1908 m. Buvo natūralistinio teatro priešininkas, orientavosi į elitinę publiką, bandė perkelti į sceną impresionistinės tapybos principus. Pasak jo, teatro paskirtis – kurti grožį“ (Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 535). Straipsnyje rašoma „apie garsų Fuchs'o procesą, įvykusį Miunchene, Bavarijos sostinėje, birželio mėnesio pabaigoj. […] Kaltinamųjų suole atsidūrė žymus profesorius, didysai reformatorius George Fuchs. Ir jis kaltinamas už tai, kad norėjęs Bavarijoj padaryti valstybinį perversmą, atsiskirti nuo Prūsų ir visos kitos Vokietijos, paskelbti monarchiją, pasiduoti prancūzų protektoratui, kad jis rengęs tą planą su prancūzų žinia ir pagalba, kad buvęs prancūzų finansuojamas. // Reikia žinoti, kad bavarčikai ir iki šiai dienai negali kitų vokiečių įtikinti, kad jie yra ištikimi visos vokiečių valstybės idėjai, kad jie nesimpatizuoja prancūzams. Kaip jie tikina, kaip jie bažijas, o vis tik naujas ir naujas skandalas, nauja ir nauja „tėvynės išdavimo“ byla niaukia biurgerinę padangę. Ir antagonizmas, ir barnės tarp Bavarijos ir kitų Vokietijos žemių diena iš dienos auga. Kad bavarčikai nekenčia prūsų kaip žydas kryžiaus senai visiems žinoma“ (Mucius Scevola, [Balys Sruoga], „Laiškai iš Bavarijos“ (I. Istorija ne iš to galo), in: Naujienos, Čikaga, 1923-08-10, Nr. 188, p. 4).
a3
Line number 62
Note: Balio Sruogos disertacija, parašyta rusų kalba, išversta į vokiečių kalbą, žr. Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede oder Darstellungsmittel des litauischen Volksliede, mašinraštis (I), be datos, in: LLTI BR, f. 53, b. 579, p. 1–330; Balys Sruoga, Die Darstellung im litauischen Volksliede, mašinraštis (II), [19]24-02-08, in: BVSNM, P 1378 R, p. 1–222. Į lietuvių kalbą visa disertacija išversta nebuvo. Tačiau jos pagrindu vėliau Balys Sruoga paskelbė keletą publikacijų, žr.: Balys Sruoga, „Lietuvju dainu simbolika“, in: Ritums, Ryga, 1925, Nr. 2, p. 130–137, Id., in: Ibid., Nr. 3, p. 219–226 [šią studiją, išspausdintą latviškai, į lietuvių kalbą išvertė Lilija Kudirkienė, žr. „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9II: Tautosakos studijos kitomis kalbomis, 1924–1932, sudarė Donata Linčiuvienė, redagavo Aušrinė Byla, Liucija Citavičiūtė, Lilija Kudirkienė, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 462–486]; Balys Sruoga, Lietuvių dainų poetinės priemonės. Dainų poetikos metmena: Studija, in: Tauta ir žodis, Kaunas, kn. 3, 1925, p. 1–75, Id., in: Ibid., kn. 4, p. 187–231.
a3
Line number 63
Note: Joseph-Arthur de Gobineau (1816–1882), prancūzų diplomatas, rašytojas, etnologas.
a3
Line number 63
Note: Arthur de Gobineau, „Turkmėnų karas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-29–30, Nr. 73–74, p. 2, Id., in: Ibid., 1924-05-01, 03, 04, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 20, Nr. 75–89, p. 2.
a1
Line number 63
Critical note: „Paną“ ] cor pro „Panas“, cor fl -ą pro -as
a3
Line number 63
Note: Panas – belgų poeto ir dramaturgo Charleso van Lerberghe'o satyrinė komedija, iš prancūzų kalbos, padedant Vandai Daugirdaitei, pradėta versti į lietuvių kalbą 1921 m., baigta ir parengta spaudai 1924 m. Vertimas tuo metu neišleistas (žr. Charle van Lergberghe, Panas, vertė Balys Sruoga, Kaunas, 1924, [spaudai paruoštas mašinraštis, įrištas, Balio Sruogos pataisytas juodu rašalu], in: MLLM, 3951, p. 1–115; išspausdintą vertimą žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5II: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 217–275; apie vertimą plačiau žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 785–787). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti satyros ir humoro laikraštyje Ragutis, vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos.
a1
Line number 65
Physical note: [1v] //
a3
Line number 66
Note: Padegėlis Kasmatė [Balys Sruoga], „Kalnų džiaugsmas (Iš alpinisto užrašų)“, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 3985, l. 1–3r. Kaune leistame laikraštyje Atspindžiai tekstas neišspausdintas. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie Svanetų šalies ir Lietuvos skirtumus, patirtus kelionės po Kaukazo kalnus metu 1917 m.: „Kartą dievinoj Kaukazo žemės Svanetų šaly vienas senas senužėlis kalnų piemuo, visą savo gražų amželį pragyvenęs kalnų aukštybėse, niekaip negalėjo patikėti, kad mano Tėvynėje nėra kalnų. Kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė, kur saulėtos lygumos tokios plačios, kad eitai šešias, devynias, dvylika dienų ir lygumos galo neprieitai, kad toje lygoje sunkus vasarojus laluoja kaip kalnų ežerėlio bangos ir kad pievos banguoja saulės spinduliuose per neapčiuopiamus plotus ir jokios uolos jų neskriaudžia, ir kad plaukia plačios upės liūliuodamos ir nešniokšdamos, ir kad teka upeliai nedainuodami. Ir kad mėlyna ūkana, paskandinusi lygias dirvas ir pievas, ir saulėtą vasarojų, pasikelia į dangų, susigūžia į debesėlius ir atstoja dangų, o apačioj vėlei lygumos tęsias iki dangaus krašto ir dar toliau. Pasakojau jam mano Tėvynės romumos džiaugsmą ir svaiginamo liūdesio užuomaršą, ir jo – biblijinio karžygio – veidas, apžėlęs plaukais ir samanomis, žili, išdraikyti plaukai ir laukiniai žibančios akys gaubės kažkokia rūstybės skraiste. // – Jei būtų tokia šalis, kaip tu sakai, kaip ten galėtų žmonės gyventi, kaip ten galėtų kukurūza augti, vėjai vaikščioti? O gal ir vėjo pas jus nėra – pasakysi? Jei tavo žemėj nėra kalnų, tai ir tavo šalies žmonės nedori. Kas jiems aukštybę parodys? // Tikėjo senelis, kad yra jūros-marės, kur vaikšto vilnys žilagalvės, kur žuvėdros klykia, kur staugia vėjai kaip kalnuose… Bet kad yra tokia žemė, kaip mano Tėvynė – senelis nepatikėjo. // Ir vėlei. Ilgos saulėtos dienos Lietuvos pievose. Sustojame švytavę žvangančiais dalgiais po tviskančius pradalgius – jauni berniokai, gražios mergaitės – pietų poilsiui. Pro skambantį juoką, po nupjautus pievos žiedus pasakojau, kad yra tokių šalių pasauly, kur lygumos nėra nė lašelio, kur mėlynos viršūnės viena už kitą aukštesnė, kur pušys ne aukštyn auga, o tik palei žemę draikos kaip išbraidžiotos viksvos, kur boluoja amžini sniegai ir mėlynuoja nuo amžių pradžios ledynai, kur juodi debesys pakalnėmis slanko… // – Negali būti tokios žemės, kaip tu sakai. Kaipgi ten žmonės gyventų, lauką artų, avižas sėtų? Jeigu jau ir būtų tokia žemė, tai ten žmonės turėtų būti pikti kaip vanagai. Kur jie dainų išmoktų? // Nepatikėjo jauni pjovėjai, kad yra pasauly šalių, kurios mūsų dangaus aukštybių siekia. // Mano kelionės draugas, chemijos profesorius, visuomet susiraukęs ir piktas, organiniai „jokios poezijos nepakeldavo“. Aukštoj Kaukazo ledynų viršūnėj pasakojo: // – Kalnai – tai kaip žmogaus dūšia: čia neapčiuopiama aukštybė, čia neaprėpiama bedugnė. Juo arčiau prisiglaudi, juo giliau įsižvelgi – tarytum kas kartą kažkokią gražybės ir kilnumo paslaptį atidengi. Taip pat ir žmogaus dūšioje… Viena ir ta pati Žemė Motina – ir tiek daug pasaulių!“
a3
Line number 71
Note: Jokūbas Stikliorius leido Balio Sruogos eilių knygą Dievų takais (Klaipėda: Rytas, 1923).
a3
Line number 74
Note: Otokar Bžezina, „Vigilijos“ [I. Sargais mes budim tavo, II. Klausykit! Spindulių daina, III. O Amžino Žodžio Galia!], vertė Balys Sruoga, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 2, p. 59–61; Balys Sruoga, „Alpių vėjais“, in: Gairės, Kaunas, 1923, Nr. 3, p. 127–130; Novalis, „Himnai nakčiai“ [I. Kas gyvasai, II. Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?, III. Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…, V. Plačiai paplitusią, VI. Į glėbį požemio giliau], vertė Balys Sruoga [Miunchenas, 1923-12-31], in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89.
a3
Line number 75
Note: B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Aklasmatė „Magaryčios“ [Juozo Pronskaus knygos recenzija]“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 82–89; Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 23, 1923, p. 150–174.
a1
Line number 90
Critical note: aptarti ] vid ex err l pro pri t
a1
Line number 97
Physical note: [2r] //
a3
Line number 97
Note: „Studijų tęsti Berlyne Vanda Daugirdaitė negalėjo, nes 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, vokiečiai nepratęsė leidimo studijuoti Vokietijos universitetuose tiems lietuvių studentams, kurie buvo išėję mažiau kaip keturis semestrus. Vanda Daugirdaitė buvo išklausiusi tris“ (Vladas Žukas, „Vandos Daugirdaitės-Sruogienės laiškai“, in: VUB RS, f. 141, b. 1248, l. 4). 1923 m. pasibaigus vasaros semestrui, dar buvo vilčių mokslus Vokietijoje tęsti: „dar tikėjomės, kad ir infliacijai pasibaigus galėsim verstis, todėl aš buvau padavus prašymus į keletą universitetų provincijoje, kur būtų pigesnis pragyvenimas, bet niekur nepriėmė. Leido studijuoti Vokietijoje tik tiems, kurie jau pasivarę moksle. Stipendininkai gavo pakeltas stipendijas, galėjo vykti kitur, o aš nebegalėjau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 2r). Vanda Daugirdaitė studijas Berlyne nutraukė nuo 1923 m. rudens semestro, „nes visus lietuvius studentus, neturėjusius daugiau kaip 4 semestrus, vokiečiai išmetė iš universitetų dėl įvykių Klaipėdoje“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1978-08-10, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid., l. 5r). 1923-01-15 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Vokietijos valdžia, kuri anksčiau valdė šią teritoriją, dėl tikslios informacijos stokos iš Vokietijos universitetų pradėjo šalinti kitataučius – prancūzus, belgus ir lietuvius (iš Berlyno universiteto, išklausę po tris semestrus, turėjo pasitraukti Vandos Daugirdaitės ir Balio Sruogos brolis Kazimieras Sruoga): vyko „generalinis valymas lietuvių studentų iš Berlyno universiteto, […] privačiai duodant suprasti, kad tai iš „patriotizmo“ daroma“ (Aklasnebematė [Balys Sruoga], „Laiškas iš Berlyno“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-07-11, Nr. 162, p. 4).
a3
Line number 104
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė Sekmines (1923-05-27) sutiko Tiuringijoje (Saalfeld): „Svarstėm tada, ar mums jau vesti, ar dar laukti. Reikėjo laukti, nes jis jau buvo pradėjęs ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Aš praleidau labai liūdną žiemą Bugiuose… O mudu tada pėsti perėjom gal 100 klm. per gražią gamtą ir liko labai gražių atsiminimų“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1987-04-24, l. 1r, in: LLTI TS).
a1
Line number 120
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_05_26_iki_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_05_26_iki_vd_1v.jpgX (Close panel)
image
1923_05_26_iki_vd_2r.jpgX (Close panel)
image
1923_05_26_iki_vd_2v.jpgX (Close panel)
image