Vandai Daugirdaitei, 1923-07-30

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1923-07-30

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 666_2. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1923 m. kalendorių (1923-07-30), turinį („Pirmadienis, / 30“), Vandos Sruogienės pastabą („1923 m. liepos mėn. / pirmadienį, 30. / Iš Miuncheno į Bugius“). Rašyta dvigubame 14,2 × 18,9 cm gelstelėjusio, lygaus, drobės faktūros, laiškinio popieriaus su vandenženkliu („Römerturm Leinen“) lape (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). Dėmėta. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 292–293 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 28–28a, KC PENN, l. 30–31 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1923-07-30: Variantas 1 - Genetinis
  • Witness a2: 1923-07-30: Variantas 2 - Diplomatinis
  • Witness a3: 1923-07-30: Variantas 3 - Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinio užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-07-30, l. 1r, 1v–2r, 2v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_07_30_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste autoriaus taisyta vieta pakomentuojama pažyma c („critical note“), o lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1923-07-30: Variantas 1 - Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Mielas Vandukai, tu jau toli,
1
Mielas Vandukai, tu jau toli,
2
toli, o aš dabar stebėtiną norą
3
igavau
įgavau
dirbti. Keliuos
kasdieną
kas dieną
4
pusę šeštos rytą ir dirbu.
Po piet
Popiet
5
kiek pamiegu – ir vėl.
Veččiu Verčiu
c
Critical note: Verčiu ] cor r pro č
Verčiu
6
Rösslerio
Rösslerio
n
Note: Carl Rössler (1864–1948), austrų dramaturgas, trijų veiksmų komedijos „Batas“, vaidintos Miunchene 1923 m., autorius. Bays Sruoga, apibūdindamas populiarią menininkų susitikimų vietą „Brennessel“, kur lankydavosi ir įvairiuose Miuncheno teatruose dirbęs Carl Rössler, apie jį rašė: „Kambarin įeina beveik biblėjinė figūra: aukštas, kiek linktelėjęs vyriškis ilgomis, žilomis garbanomis, pro kurias vaiskiai prasimuša pliko pakaušio blizgėjimas. Jei būt neplikas ir su barzda – sakytum Sokratas. // Rössler anksčiaus pusės vienuoliktos niekuomet neateina: jis reikalingas Müncheno teatruose. Vienur jo pjesę vaidina, ir jis kontroliuoja vaidybos darbą, kitur jis diriguoja kurio savo kolegos pjesos pastatymą. Jis – gilus teatralinio darbo žinovas; jis kuo geriausia pažįsta publikos psichologiją, dar geriau jis pažįsta sceną, sceniškosios kūrybos savybes ir uždavinius. Jo sprendimai, jo patarimai teatro darbe yra be apeliacijų. Ir dar niekas nėra pasigailėjęs jo patarimo paklausęs. Režisūra jisai neužsiiminėja, jis yra dramaturgas. Tačiau jis savo pjesų nespausdina: jis mano, kad pjesa yra gyva tik scenoj, jis tiki, kad tiktai teatrui tepriklauso pjesa, todėl jis ir nenori, kad jo pjesą skaitytų, nelyginant kokį romaną. // Iš jo daugybės sukurtų ir daugely vokiečių teatrų vaidintų pjesų nė vienos negali pirkti pasiskaityti. Nespausdina, nelyginant Šekspyro laikų dramaturgas… // Tat Rösslerį tegalima pažinti tiktai betarpiškai su juo susidūrus darbe arba betarpiškai džiaugiantis jo darbo vaisiais. Ne veltui jį taip gerbia ir brangina ir jo pasirodymą džiaugsmingai sveikina ne tiktai jaunieji, bet ir pasaulinį vardą įgiję kūrėjai. // Carl Rössler – gimęs austrijokas. Jame yra daug tokių savybių, kuriomis pasižymi gražiausieji Vienos (Wien) atstovai: Strauss, Hoffmannsthal ar net nabašninkas „Austrijos Šekspyras“ – Joseph Stranitzky. Tačiau gyvenimas nuvedė Rösslerį toli už Vienos sienų. Senatvėj pamėgo jis Pietų Vokietiją, Bavariją, Müncheną. Tipiška vieniečio prigimtis daugeriopai praturtina gausiu gyvenimo patyrimu. Nūn jame nemaža rastume ir Šiaurės Vokietijos bruožų. Kitos jo savybės gal tektų lyginti su Paryžiaus gyventojų charakteriu. Kai kuriomis savybėmis jis ir su Romain Rolland'u giminingas. // „Ach, Krieg, immer Krieg! [vok =„Ach, karas, visada karas!“] O kūrybos gyvenimas toks trumpas“, – gavęs paaiškinimą apie „Kriegszustandą“ [vok =„karo padėtį“] tarp Lietuvos ir Lenkijos, linksi savo sidabrinę galvą senukas ir jo akyse – tiek liūdesio ir meilės! // Sudėtingas, įvairiaspalvis charakteris, ir kokia raiški individybė! Gal todėl ir jo dramaturgija taip griežtai išsiskiria iš dabartinės vokiečių dramatinės literatūros. Jis ypatingu būdu sujungė savo dramaturgijoj į meno organišką vienumą – ir vieniečių rašytojų graciją, bavariečių lengvumą, paryžiečių sąmoju ir spalvingumu nuskaidrintą, ir šiaurės vokiečių rašytojų rimtį“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 268–269).
„Der Stiefel“.
„Der Stiefel“.
n
Note: Balys Sruoga iš vokiečių kalbos vertė Carl Rössler komediją „Batas“ į lietuvių kalbą. Jos leidimo galimybėmis prašė pasidomėti Liudą Girą, buvo įsitikinęs, kad pjesę būtų galima statyti Valstybės teatre: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus […]. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Balys Sruoga stengėsi įtikinti, kad pjesė originali, talentingai parašyta, o jos medžiaga unikali ir vertinga: „Tat žiūrint į komediją „Batas“ autoriaus akimis, kaip į spektaklio scenarijų, negalima nepastebėti jos reikšmingųjų savybių, – lygiai medžiagos (kūrybos objekto) parinkime, lygiai tos medžiagos naudojime. // Rössler – prisiekęs teatralas. Jis eina tuo pačiu dramaturgijos keliu, kurį taip garbingai pateisino Moljeras, Ostrovskis, Ibsenas. Jis gerai žino, kad teatro menas tol yra gyvas, kol jis yra suprantamas plačiajai publikai, kol yra naudojamos žmogiškos, gyvenimiškos priemonės, – tokios priemonės, kurios žiūrovams yra ir suprantamos, ir priimtinos. Rössler žino, kad žiūrovams yra priimtinos tokios priemonės, kurios betarpiškai yra surištos su realiais galimumais tos gadynės, kurią žiūrovas gyvena. Jis savo pjesų fabulą ir stengias taip komponuoti, kad ji atrodytų gyvenimiškai teisinga. […] Rösslerio pjesų gyvenimiškumas remias anaiptol ne ištikimybe gyvenimui. Jam gyvenimas tėra tiktai premisa. Iš gyvenimo jis ima savo personažų formą, tuo būdu ir fabulos dalis jau yra gyvenimiška. Personažai galvoja ir veikia taip, kaip gali galvoti ir veikti XX amžiaus žmonės, mūsų geri pažįstami. Čia Rössler – ištikimas gyvenimui ar, teisingiau pasakius, žmogiškoms formoms. Tačiau antroji pjesos fabulos dalis, – intriga, normuojanti personažų žygius ir veiksmus, – jau nebėra gyvenimiška, ji yra jau teatrališka. Personažų konstravimas, jų tarpusavio santykiavimas, atskirų bruožų utriravimas, detalių sumezgimas su visuma, konfliktų supynimas, intrigos rutuliojimas, – visa tai yra jau kažkuris idealus gyvenimas, visa tai paremta ne empiriškos, bet logiškos tikimybės dėsniais. Vadinas, dramaturgas idealų gyvenimą įvelka į žemiškojo gyvenimo drabužius. // „Bate“, pavyzdžiui, Rössler paliečia labai opius gyvenimo reikalus. Išvesta bene apie dvidešimt personažų. Visi jie – giliai realūs, gal net empiriškai. Pokariniai laikai, porevoliuciniai. Visuomenės santykiai plačiu mastu skersai apsivertę. Visuomenės viršūnes gyvenimas nubloškė į apačią, visuomenės apačios lipa į viršūnes, spjaudo nuo balkono į praeinančią publiką. Buvęs ministerijos tarnas stato savo kandidatūrą į parlamentą, nori būti finansų ministeris ir pyškina kalbas apie politiką, nelyginant Lietuvos Steigiamajame Seime Simanauskas, naudodamas tokius žodžius, kurių jis pats nei ištarti, nei suprasti nemoka. Čia figūruoja ir karo metu praturtėję piliečiai (nouveau riche, Neureich), ir Amerikonai biznieriai, kilę iš Europos miestelio, ir amerikonė kvakerė, ir daugumas kitų šios gadynės psichologinių tipų. Tema labai opi. Nes naudojant tokią gyvą medžiagą itin sunku yra išlaikyti kūrinio meniškumą, itin sunku nepakęsti šiokios dienos interesuose ir tendencijose, itin sunku iškilti aukščiau momento realiųjų uždavinių – pro gyvenimiškus uždavinius pažvelgti į amžinastį. Rössler savo uždavinį meistriškai nugalėjo. // Žinoma, nėra abejonės, kad daugelis mūsų publikos Rösslerio pjesoj pamatys tiktai gyvenimiškus elementus, ims juos lyginti su Lietuvos gyvenimo daviniais ir ras scenoj ne vieną seną gerą pažįstamą ar net giminę. Nelyginant kaip kad „Vilkolaky“ savuosius pažindavo. […] // Analogiška padėtis ir Rösslerio „Batas“. Mes visi dar per daug gyvai jaučiame pokarinę, porevoliucinę psichologiją – ir ją Rössler meistriškai užfiksavo. Mes nejučiomis imame daryti aliuzijų su mūsų šiokia diena. Bet praeis dar viena kita metų dešimtis, gyvenamoji psichika atitinkamai pasikeis, evoliucionuos, ir Rösslerio personažai, nustoję ryšių su einamuoju momentu, išties savo ranką amžiams, kaip ją tiesia didieji pirmtakūnai – Hamletas, Tartiufas, Šykštuolis, Venecijos pirklys… // Rössler – gilus menininkas. Jis nieko nemoko, jis nieko nesmerkia. Jis vienoda meile formuoja visas savo figūras, vienodu džiaugsmu džiaugias kiekviena gyva esybe. Duodamas mūsų laikų psichologinius personažus, galų gale jis atriša jų ryšius su gyvenamąja tikrove. Šiuo žvilgsniu yra labai paveikslinga jo pjesos kompozicija. Pirmu du pjesos veiksmu yra nepaprastai gyvu – žiūrovui seka siurprizas po siurprizo, padėtis paini ir įdomi, išpainiojimas – dar įdomesnis, – įvykiai bręsta ypatingu nuosakumu. Rössler intrigos toks meisteris. Bet trečiame veiksme įvykių painiava apsistoja. Nebėra pirmo ir antro veiksmo linksmybės, nebėra spalvingumo, nebėra komiško lakumo. Čia Rössler sąmoningai prasižengia prieš amžinąjį komedijų šabloną. Jis neduoda veiksmo mechaniško išsisprendimo, lygiai kaip neduoda ir veiksmo krizio momento. Niekas per visą komediją ypatingo veiksminio tikslo nesiekė, nėra reikalo ir komedijos pabaigoj veikusias jėgas išjungti. Vietoj mechaniškojo veiksmo išsprendimo Rössler duoda vidujį išsisprendimą. Komiškoji kova su naujomis gyvenimo aplinkybėmis pareina į tragišką. Kietos dvasios vyras, dar neseniai buvęs ministeris, dabar pasidaręs kurpium, susitinka su savo pavainikiu sūnumi, užaugusiu Amerikoj. Tėvas ir sūnus vienodai atkaklūs, nelyginant tryliktojo amžiaus lietuviai, vienodai išdidūs, vienodai vienas kitą myli ir dar labiau neapkenčia. Vyksta skaudi jų susidūrimo scena, tai dedas avanscenoj, o gilumoj – fone: eina jaunatvė, susižiedavimai, jungtuvės ir visa kita, kas paprastai komedijų trečiame akte dedas. // Sūnus bekūnės kovos su tėvu nepakelia, pasiduoda, bet ir tėvui laimėjimas nepakeliamas, – jis savo stipriąja valia supančiodamas savo jausmus, laukujai pasilieka ištikimas… fasonui: ir bato, kurį jis kala, ir gyvenimo. // Šis amžinasis indoeuropiečių epo motyvas apie tėvo kovą su sūnumi, naujoviškai nušviestas Rösslerio kūrybinėj prizmoj, galų gale ir iškelia komedijos gyvenimiškąją medžiagą iš tam tikros istorinės gadynės rėmų. Ir Rössler trečiajame veiksme, vietoj tradicinio komedijos išbaigimo sudaręs ypatingą rimties ūpą ir privertęs žiūrovą, per visą komediją besijuokus, giliai susdūmoti, neklydo“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 269–272). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 266–273.
Jau 2/3 išver-
7
čiau – rašau stačiai mašinėle,
8
kad net pirštai atspuro. Man
9
baisiai patinka tas veikalas. Žino-
10
ma, jis senos mokyklos,
natura-
natūra-
11
listinis,
realistinis,
realistinis
ar kaip
ji
jį
ten
12
pavadinti. Bet koks jis
tobūlas!
tobulas!
13
Kaip daug iš jo pasimokinti
14
galima! Ir aš mokinuos! Aš
15
nėsu skaitęs veikalo, kuris taip
16
pagautų gyvenimo siūlą, kaip
17
jis. Ir aš jau
n senai
c
Critical note: senai ] cor s pro n
senai
neturėjau
18
tokio darbo džiaugsmo, kaip
19
kad dabar! Kiekvieną
sakinį,
p
Physical note: [1r] //
sakinį,
Facsimile Image Placeholder
20
Kiekvieną
kiekvieną
žodį pergyvenu tokiu
21
smaguriavimo džiaugsmu, kaip tai
22
tik įsivaizduoti galima! Ir kaip
23
gaila, kad jau rytoj atvažiuoja
24
brolis, reikės nutraukt darbas ir
25
eit į kalnus! Man rodos, kad aš
26
Rössleriui – tam vargšui
seneliui,
seneliui
–
27
paadaviau pardaviau
c
Critical note: pardaviau ] cor pro paadaviau, cor r pro a
pardaviau
dušią!
dūšią!
28
Gavau iš tavęs porį laiškučių –
29
ir tai, ką juose siuntei, gavau.
30
Tik tu
bereikalo
be reikalo
rupiniesi
rūpiniesi
mani-
31
mi – aš
nepražusiu!
nepražūsiu!
Visų pirma,
32
šiuo tarpu aš nėsu toks biednas,
33
o antra, aš jau pratęs prie
34
visokių perturbacijų, o
či trečia ,
c
Critical note: trečia ] cor tr pro či
trečia,
35
padėtis greitu laiku turi būti
36
dar geresnė. Bet poryt aš
37
jau einu į kalnus. Labai gaila,
38
kad
Vicia
Vicia
n
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo Berlyno universitete. Balys Sruoga planavo ją pasikviesti į kalnų išvyką: „O aš baisiai noriu į kalnus pasikelti. Tikrai iš Berlyno atvažiuos brolis Juozas. Atvažiuok ir „Jis“ [taip Balys Sruoga kreipėsi į adresatę], būsim trys, – o tai visai gana padoriai ekskursijai. Nėra reikalo daugiau išglebėlių po Berlyno karčiamas rankioti. // Maršrutas toks: Herzogstand – Heimgarten, Ohlstandt (nakvynė), traukiniu iki Garmisch ir tą pačią dieną iki Kreuzeck. Iš ten į Alpspitze. Iš ten vieni (smarkesni) eis į Zugspitzą per Höllental (gana pavojinga) ir kiti (ne taip smarkūs) eis į Zugspitzą pro Anger ir Knorrhütte (be jokio pavojaus). Nuo Zugspitzo visi kartu verčiamės į Austriją, persismaugę per eilę kalnelių ir pakalnėlių draskomės į Perseierspitze (aukščiausią mūsų kelionėj – 3 030 m.). Iš ten per Mädele ir Mädelgabel verčiamės atgal į Bavariją. Sunkiausias kelias – į Perseierspitze, bet užtat ir gražiausias. Iki tam laikui jau būsim gerai išsitreniravę. // Aš norėčiau turėti gerą kompanioną vyrą (brolis Juozas – moteriškas ėjikas). // Būtų nebloga, kad koks fotografas prisidėtų. Bet jeigu nieks neprisidės – ganės ir mūsų trijų. // Terminas – išeit iš Miuncheno 1 arba vėliausiai 2 rugp.“ (Balio Sruogos laiškas Viktorijai Gravrogkaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-07-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 700, l. 1r–v, 2r).
neatvažiuos.
Dabar
p
Physical note: [1v] //
Dabar
Facsimile Image Placeholder
39
aš noriu, kad atvažiuotų tik
40
vienas
Juozas,
Juozas,
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis, teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 1923 m. kartu su žmona dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje.
tuomet būtų
kur-
kur
41
kas geriau ir laisviau. 29 pra-
42
ėjo ramiai ir tvarkingai. Tiesa,
43
aš visą sutką išsėdėjau
kambarį,
kambary,
44
bet nei mieste, nei Vokietijoj
45
nieko neatsitiko – be reikalo
46
tik ir tu, ir Juozas mane gąsdino.
47
O aš jau laukiau – buvau prisi-
48
rengęs apie tai ilgą straipsnį
49
rašyti, uždirbti, bet dabar
50
nieko neišeis. Tiek to.
51
Šiandie kalbėjau su
Gyliu
Gyliu
n
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. Jis turėjo pažįstamų valdžioje. Balys Sruoga ir Antanas Gylys nesėkmingai įvairiais būdais stengėsi, kad Viktorijai Gravrogkaitei, kaip ir Vandai Daugirdaitei, būtų leista Berlyne pradėtas studijas tęsti Miuncheno universitete: „Šiandie teko kalbėtis universiteto kanceliarijoj. Vieno valdininko nuomone, tu galėsi būti įmatrikuliuota ir bus užskaityta Berlyno semestrai. Tik jis klausė, kodel tu nebuvai įmatrikuliuota Berlyne. Tik tas valdininkas „мелкий пешка“ [rus =nežymus pėstininkas]. Ketvirtadienį grįžta iš atostogų specialinis regierungsrat [vok =valdančiosios tarybos atstovas], nuo kurio šie reikalai daug priklauso. Tai ketvirtadienį-penktadienį galima bus jau aiškiai sužinoti. Paskui d-ras Gylys pažįstamas su valdininku ministerijoj, per kurį eina tie prašymai del priėmimo ir nuo kurio daugiausia priklauso. Aš padariau vieną žengsnį, kad Gyliui, mano žvilgsniu, gerą ūpą sudaryti, tai aš manau, jei būtų reikalas, jis neatsisakytų padaryti protekciją. Gal tik tektų jam ir valdininkui gerus pietus užfundyti. Man rodos, kad pavyks tave čia įmatrikuliuoti ir Tavo semestrus užuskaityti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-06-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 484, l. 1r–v).
52
del Vicės. Jis žadėjo šią
sąvai-
savai-
53
tę ministerijoje pasikalbėti.
54
Nežinia, ar reikės
vakarienės
vakarienės,
55
ar ne – gal ir be jos apsieis.
56
Aš manau,
ką kad
c
Critical note: kad ] cor pro ką, cor ad pro ą
kad
ją tikrai čia
57
Imatrikuliuos.
įmatrikuliuos.
Seniau, kai aš kas
58
semestras paduodavau prašymus,
59
tesdavos
tęsdavos
2–3
sąvaitės,
savaitės,
o
šiemet
p
Physical note: [2r] //
šiemet
Facsimile Image Placeholder
60
dabar man atsakė į antrą dieną,
61
kad priimtas. Nežinau, iš kur tas
62
mandagumas.
63
O tu namie, tu vėl tėvynėje, o
64
aš Tave dažnai sapnuoju. Kaž-
65
kokie beprotingi sapnai
mans mane
c
Critical note: mane ] cor fl -e pro vid s
mane
66
smaugia. Turbūt todel, kad
67
dabar labai daug sėdžiu.
68
O kiek pas mane dabar sumanytų
69
darbu!
darbų!
Busiu
Būsiu
ir
kalnuos,
kalnuos,
n
Note: Balys Sruoga su broliu Juozapu Sruoga ir bičiuliu Juozu Pronckumi buvo suplanavę ekskursiją į Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze).
ir
rugpiu-
rugpjū-
70
čio mėnesį padarysiu tris didelius
71
darbus, kad galėčiau iki kvotimų
72
mokinties, apie duoną negal-
73
vodamas! O tu būk gera – ir
74
iš kalnų tau rašysiu.
75
Kloniokis
tėvui,
tėvui
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, ūkininkas Būgiuose, Medemrodės girininkas.
ir
Klimai
Klimai,
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė, šeimininkė Būgiuose, vadinta Klima.
76
O tave labai, labai myliu
77
ir bučiuoju.
Tavo
c
Critical note: Tavo ] ill fl -o
Tavo
78
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
79
Pirmadienis,
80
30.
X (Close panel)Version a2: 1923-07-30: Variantas 2 - Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Mielas Vandukai, tu jau toli,
1
Mielas Vandukai, tu jau toli,
2
toli, o aš dabar stebėtiną norą
3
igavau
įgavau
dirbti. Keliuos
kasdieną
kas dieną
4
pusę šeštos rytą ir dirbu.
Po piet
Popiet
5
kiek pamiegu – ir vėl.
Veččiu Verčiu
c
Critical note: Verčiu ] cor r pro č
Verčiu
6
Rösslerio
Rösslerio
n
Note: Carl Rössler (1864–1948), austrų dramaturgas, trijų veiksmų komedijos „Batas“, vaidintos Miunchene 1923 m., autorius. Bays Sruoga, apibūdindamas populiarią menininkų susitikimų vietą „Brennessel“, kur lankydavosi ir įvairiuose Miuncheno teatruose dirbęs Carl Rössler, apie jį rašė: „Kambarin įeina beveik biblėjinė figūra: aukštas, kiek linktelėjęs vyriškis ilgomis, žilomis garbanomis, pro kurias vaiskiai prasimuša pliko pakaušio blizgėjimas. Jei būt neplikas ir su barzda – sakytum Sokratas. // Rössler anksčiaus pusės vienuoliktos niekuomet neateina: jis reikalingas Müncheno teatruose. Vienur jo pjesę vaidina, ir jis kontroliuoja vaidybos darbą, kitur jis diriguoja kurio savo kolegos pjesos pastatymą. Jis – gilus teatralinio darbo žinovas; jis kuo geriausia pažįsta publikos psichologiją, dar geriau jis pažįsta sceną, sceniškosios kūrybos savybes ir uždavinius. Jo sprendimai, jo patarimai teatro darbe yra be apeliacijų. Ir dar niekas nėra pasigailėjęs jo patarimo paklausęs. Režisūra jisai neužsiiminėja, jis yra dramaturgas. Tačiau jis savo pjesų nespausdina: jis mano, kad pjesa yra gyva tik scenoj, jis tiki, kad tiktai teatrui tepriklauso pjesa, todėl jis ir nenori, kad jo pjesą skaitytų, nelyginant kokį romaną. // Iš jo daugybės sukurtų ir daugely vokiečių teatrų vaidintų pjesų nė vienos negali pirkti pasiskaityti. Nespausdina, nelyginant Šekspyro laikų dramaturgas… // Tat Rösslerį tegalima pažinti tiktai betarpiškai su juo susidūrus darbe arba betarpiškai džiaugiantis jo darbo vaisiais. Ne veltui jį taip gerbia ir brangina ir jo pasirodymą džiaugsmingai sveikina ne tiktai jaunieji, bet ir pasaulinį vardą įgiję kūrėjai. // Carl Rössler – gimęs austrijokas. Jame yra daug tokių savybių, kuriomis pasižymi gražiausieji Vienos (Wien) atstovai: Strauss, Hoffmannsthal ar net nabašninkas „Austrijos Šekspyras“ – Joseph Stranitzky. Tačiau gyvenimas nuvedė Rösslerį toli už Vienos sienų. Senatvėj pamėgo jis Pietų Vokietiją, Bavariją, Müncheną. Tipiška vieniečio prigimtis daugeriopai praturtina gausiu gyvenimo patyrimu. Nūn jame nemaža rastume ir Šiaurės Vokietijos bruožų. Kitos jo savybės gal tektų lyginti su Paryžiaus gyventojų charakteriu. Kai kuriomis savybėmis jis ir su Romain Rolland'u giminingas. // „Ach, Krieg, immer Krieg! [vok =„Ach, karas, visada karas!“] O kūrybos gyvenimas toks trumpas“, – gavęs paaiškinimą apie „Kriegszustandą“ [vok =„karo padėtį“] tarp Lietuvos ir Lenkijos, linksi savo sidabrinę galvą senukas ir jo akyse – tiek liūdesio ir meilės! // Sudėtingas, įvairiaspalvis charakteris, ir kokia raiški individybė! Gal todėl ir jo dramaturgija taip griežtai išsiskiria iš dabartinės vokiečių dramatinės literatūros. Jis ypatingu būdu sujungė savo dramaturgijoj į meno organišką vienumą – ir vieniečių rašytojų graciją, bavariečių lengvumą, paryžiečių sąmoju ir spalvingumu nuskaidrintą, ir šiaurės vokiečių rašytojų rimtį“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 268–269).
„Der Stiefel“.
„Der Stiefel“.
n
Note: Balys Sruoga iš vokiečių kalbos vertė Carl Rössler komediją „Batas“ į lietuvių kalbą. Jos leidimo galimybėmis prašė pasidomėti Liudą Girą, buvo įsitikinęs, kad pjesę būtų galima statyti Valstybės teatre: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus […]. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Balys Sruoga stengėsi įtikinti, kad pjesė originali, talentingai parašyta, o jos medžiaga unikali ir vertinga: „Tat žiūrint į komediją „Batas“ autoriaus akimis, kaip į spektaklio scenarijų, negalima nepastebėti jos reikšmingųjų savybių, – lygiai medžiagos (kūrybos objekto) parinkime, lygiai tos medžiagos naudojime. // Rössler – prisiekęs teatralas. Jis eina tuo pačiu dramaturgijos keliu, kurį taip garbingai pateisino Moljeras, Ostrovskis, Ibsenas. Jis gerai žino, kad teatro menas tol yra gyvas, kol jis yra suprantamas plačiajai publikai, kol yra naudojamos žmogiškos, gyvenimiškos priemonės, – tokios priemonės, kurios žiūrovams yra ir suprantamos, ir priimtinos. Rössler žino, kad žiūrovams yra priimtinos tokios priemonės, kurios betarpiškai yra surištos su realiais galimumais tos gadynės, kurią žiūrovas gyvena. Jis savo pjesų fabulą ir stengias taip komponuoti, kad ji atrodytų gyvenimiškai teisinga. […] Rösslerio pjesų gyvenimiškumas remias anaiptol ne ištikimybe gyvenimui. Jam gyvenimas tėra tiktai premisa. Iš gyvenimo jis ima savo personažų formą, tuo būdu ir fabulos dalis jau yra gyvenimiška. Personažai galvoja ir veikia taip, kaip gali galvoti ir veikti XX amžiaus žmonės, mūsų geri pažįstami. Čia Rössler – ištikimas gyvenimui ar, teisingiau pasakius, žmogiškoms formoms. Tačiau antroji pjesos fabulos dalis, – intriga, normuojanti personažų žygius ir veiksmus, – jau nebėra gyvenimiška, ji yra jau teatrališka. Personažų konstravimas, jų tarpusavio santykiavimas, atskirų bruožų utriravimas, detalių sumezgimas su visuma, konfliktų supynimas, intrigos rutuliojimas, – visa tai yra jau kažkuris idealus gyvenimas, visa tai paremta ne empiriškos, bet logiškos tikimybės dėsniais. Vadinas, dramaturgas idealų gyvenimą įvelka į žemiškojo gyvenimo drabužius. // „Bate“, pavyzdžiui, Rössler paliečia labai opius gyvenimo reikalus. Išvesta bene apie dvidešimt personažų. Visi jie – giliai realūs, gal net empiriškai. Pokariniai laikai, porevoliuciniai. Visuomenės santykiai plačiu mastu skersai apsivertę. Visuomenės viršūnes gyvenimas nubloškė į apačią, visuomenės apačios lipa į viršūnes, spjaudo nuo balkono į praeinančią publiką. Buvęs ministerijos tarnas stato savo kandidatūrą į parlamentą, nori būti finansų ministeris ir pyškina kalbas apie politiką, nelyginant Lietuvos Steigiamajame Seime Simanauskas, naudodamas tokius žodžius, kurių jis pats nei ištarti, nei suprasti nemoka. Čia figūruoja ir karo metu praturtėję piliečiai (nouveau riche, Neureich), ir Amerikonai biznieriai, kilę iš Europos miestelio, ir amerikonė kvakerė, ir daugumas kitų šios gadynės psichologinių tipų. Tema labai opi. Nes naudojant tokią gyvą medžiagą itin sunku yra išlaikyti kūrinio meniškumą, itin sunku nepakęsti šiokios dienos interesuose ir tendencijose, itin sunku iškilti aukščiau momento realiųjų uždavinių – pro gyvenimiškus uždavinius pažvelgti į amžinastį. Rössler savo uždavinį meistriškai nugalėjo. // Žinoma, nėra abejonės, kad daugelis mūsų publikos Rösslerio pjesoj pamatys tiktai gyvenimiškus elementus, ims juos lyginti su Lietuvos gyvenimo daviniais ir ras scenoj ne vieną seną gerą pažįstamą ar net giminę. Nelyginant kaip kad „Vilkolaky“ savuosius pažindavo. […] // Analogiška padėtis ir Rösslerio „Batas“. Mes visi dar per daug gyvai jaučiame pokarinę, porevoliucinę psichologiją – ir ją Rössler meistriškai užfiksavo. Mes nejučiomis imame daryti aliuzijų su mūsų šiokia diena. Bet praeis dar viena kita metų dešimtis, gyvenamoji psichika atitinkamai pasikeis, evoliucionuos, ir Rösslerio personažai, nustoję ryšių su einamuoju momentu, išties savo ranką amžiams, kaip ją tiesia didieji pirmtakūnai – Hamletas, Tartiufas, Šykštuolis, Venecijos pirklys… // Rössler – gilus menininkas. Jis nieko nemoko, jis nieko nesmerkia. Jis vienoda meile formuoja visas savo figūras, vienodu džiaugsmu džiaugias kiekviena gyva esybe. Duodamas mūsų laikų psichologinius personažus, galų gale jis atriša jų ryšius su gyvenamąja tikrove. Šiuo žvilgsniu yra labai paveikslinga jo pjesos kompozicija. Pirmu du pjesos veiksmu yra nepaprastai gyvu – žiūrovui seka siurprizas po siurprizo, padėtis paini ir įdomi, išpainiojimas – dar įdomesnis, – įvykiai bręsta ypatingu nuosakumu. Rössler intrigos toks meisteris. Bet trečiame veiksme įvykių painiava apsistoja. Nebėra pirmo ir antro veiksmo linksmybės, nebėra spalvingumo, nebėra komiško lakumo. Čia Rössler sąmoningai prasižengia prieš amžinąjį komedijų šabloną. Jis neduoda veiksmo mechaniško išsisprendimo, lygiai kaip neduoda ir veiksmo krizio momento. Niekas per visą komediją ypatingo veiksminio tikslo nesiekė, nėra reikalo ir komedijos pabaigoj veikusias jėgas išjungti. Vietoj mechaniškojo veiksmo išsprendimo Rössler duoda vidujį išsisprendimą. Komiškoji kova su naujomis gyvenimo aplinkybėmis pareina į tragišką. Kietos dvasios vyras, dar neseniai buvęs ministeris, dabar pasidaręs kurpium, susitinka su savo pavainikiu sūnumi, užaugusiu Amerikoj. Tėvas ir sūnus vienodai atkaklūs, nelyginant tryliktojo amžiaus lietuviai, vienodai išdidūs, vienodai vienas kitą myli ir dar labiau neapkenčia. Vyksta skaudi jų susidūrimo scena, tai dedas avanscenoj, o gilumoj – fone: eina jaunatvė, susižiedavimai, jungtuvės ir visa kita, kas paprastai komedijų trečiame akte dedas. // Sūnus bekūnės kovos su tėvu nepakelia, pasiduoda, bet ir tėvui laimėjimas nepakeliamas, – jis savo stipriąja valia supančiodamas savo jausmus, laukujai pasilieka ištikimas… fasonui: ir bato, kurį jis kala, ir gyvenimo. // Šis amžinasis indoeuropiečių epo motyvas apie tėvo kovą su sūnumi, naujoviškai nušviestas Rösslerio kūrybinėj prizmoj, galų gale ir iškelia komedijos gyvenimiškąją medžiagą iš tam tikros istorinės gadynės rėmų. Ir Rössler trečiajame veiksme, vietoj tradicinio komedijos išbaigimo sudaręs ypatingą rimties ūpą ir privertęs žiūrovą, per visą komediją besijuokus, giliai susdūmoti, neklydo“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 269–272). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 266–273.
Jau 2/3 išver-
7
čiau – rašau stačiai mašinėle,
8
kad net pirštai atspuro. Man
9
baisiai patinka tas veikalas. Žino-
10
ma, jis senos mokyklos,
natura-
natūra-
11
listinis,
realistinis,
realistinis
ar kaip
ji
jį
ten
12
pavadinti. Bet koks jis
tobūlas!
tobulas!
13
Kaip daug iš jo pasimokinti
14
galima! Ir aš mokinuos! Aš
15
nėsu skaitęs veikalo, kuris taip
16
pagautų gyvenimo siūlą, kaip
17
jis. Ir aš jau
n senai
c
Critical note: senai ] cor s pro n
senai
neturėjau
18
tokio darbo džiaugsmo, kaip
19
kad dabar! Kiekvieną
sakinį,
p
Physical note: [1r] //
sakinį,
Facsimile Image Placeholder
20
Kiekvieną
kiekvieną
žodį pergyvenu tokiu
21
smaguriavimo džiaugsmu, kaip tai
22
tik įsivaizduoti galima! Ir kaip
23
gaila, kad jau rytoj atvažiuoja
24
brolis, reikės nutraukt darbas ir
25
eit į kalnus! Man rodos, kad aš
26
Rössleriui – tam vargšui
seneliui,
seneliui
–
27
paadaviau pardaviau
c
Critical note: pardaviau ] cor pro paadaviau, cor r pro a
pardaviau
dušią!
dūšią!
28
Gavau iš tavęs porį laiškučių –
29
ir tai, ką juose siuntei, gavau.
30
Tik tu
bereikalo
be reikalo
rupiniesi
rūpiniesi
mani-
31
mi – aš
nepražusiu!
nepražūsiu!
Visų pirma,
32
šiuo tarpu aš nėsu toks biednas,
33
o antra, aš jau pratęs prie
34
visokių perturbacijų, o
či trečia ,
c
Critical note: trečia ] cor tr pro či
trečia,
35
padėtis greitu laiku turi būti
36
dar geresnė. Bet poryt aš
37
jau einu į kalnus. Labai gaila,
38
kad
Vicia
Vicia
n
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo Berlyno universitete. Balys Sruoga planavo ją pasikviesti į kalnų išvyką: „O aš baisiai noriu į kalnus pasikelti. Tikrai iš Berlyno atvažiuos brolis Juozas. Atvažiuok ir „Jis“ [taip Balys Sruoga kreipėsi į adresatę], būsim trys, – o tai visai gana padoriai ekskursijai. Nėra reikalo daugiau išglebėlių po Berlyno karčiamas rankioti. // Maršrutas toks: Herzogstand – Heimgarten, Ohlstandt (nakvynė), traukiniu iki Garmisch ir tą pačią dieną iki Kreuzeck. Iš ten į Alpspitze. Iš ten vieni (smarkesni) eis į Zugspitzą per Höllental (gana pavojinga) ir kiti (ne taip smarkūs) eis į Zugspitzą pro Anger ir Knorrhütte (be jokio pavojaus). Nuo Zugspitzo visi kartu verčiamės į Austriją, persismaugę per eilę kalnelių ir pakalnėlių draskomės į Perseierspitze (aukščiausią mūsų kelionėj – 3 030 m.). Iš ten per Mädele ir Mädelgabel verčiamės atgal į Bavariją. Sunkiausias kelias – į Perseierspitze, bet užtat ir gražiausias. Iki tam laikui jau būsim gerai išsitreniravę. // Aš norėčiau turėti gerą kompanioną vyrą (brolis Juozas – moteriškas ėjikas). // Būtų nebloga, kad koks fotografas prisidėtų. Bet jeigu nieks neprisidės – ganės ir mūsų trijų. // Terminas – išeit iš Miuncheno 1 arba vėliausiai 2 rugp.“ (Balio Sruogos laiškas Viktorijai Gravrogkaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-07-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 700, l. 1r–v, 2r).
neatvažiuos.
Dabar
p
Physical note: [1v] //
Dabar
Facsimile Image Placeholder
39
aš noriu, kad atvažiuotų tik
40
vienas
Juozas,
Juozas,
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis, teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 1923 m. kartu su žmona dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje.
tuomet būtų
kur-
kur
41
kas geriau ir laisviau. 29 pra-
42
ėjo ramiai ir tvarkingai. Tiesa,
43
aš visą sutką išsėdėjau
kambarį,
kambary,
44
bet nei mieste, nei Vokietijoj
45
nieko neatsitiko – be reikalo
46
tik ir tu, ir Juozas mane gąsdino.
47
O aš jau laukiau – buvau prisi-
48
rengęs apie tai ilgą straipsnį
49
rašyti, uždirbti, bet dabar
50
nieko neišeis. Tiek to.
51
Šiandie kalbėjau su
Gyliu
Gyliu
n
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. Jis turėjo pažįstamų valdžioje. Balys Sruoga ir Antanas Gylys nesėkmingai įvairiais būdais stengėsi, kad Viktorijai Gravrogkaitei, kaip ir Vandai Daugirdaitei, būtų leista Berlyne pradėtas studijas tęsti Miuncheno universitete: „Šiandie teko kalbėtis universiteto kanceliarijoj. Vieno valdininko nuomone, tu galėsi būti įmatrikuliuota ir bus užskaityta Berlyno semestrai. Tik jis klausė, kodel tu nebuvai įmatrikuliuota Berlyne. Tik tas valdininkas „мелкий пешка“ [rus =nežymus pėstininkas]. Ketvirtadienį grįžta iš atostogų specialinis regierungsrat [vok =valdančiosios tarybos atstovas], nuo kurio šie reikalai daug priklauso. Tai ketvirtadienį-penktadienį galima bus jau aiškiai sužinoti. Paskui d-ras Gylys pažįstamas su valdininku ministerijoj, per kurį eina tie prašymai del priėmimo ir nuo kurio daugiausia priklauso. Aš padariau vieną žengsnį, kad Gyliui, mano žvilgsniu, gerą ūpą sudaryti, tai aš manau, jei būtų reikalas, jis neatsisakytų padaryti protekciją. Gal tik tektų jam ir valdininkui gerus pietus užfundyti. Man rodos, kad pavyks tave čia įmatrikuliuoti ir Tavo semestrus užuskaityti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-06-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 484, l. 1r–v).
52
del Vicės. Jis žadėjo šią
sąvai-
savai-
53
tę ministerijoje pasikalbėti.
54
Nežinia, ar reikės
vakarienės
vakarienės,
55
ar ne – gal ir be jos apsieis.
56
Aš manau,
ką kad
c
Critical note: kad ] cor pro ką, cor ad pro ą
kad
ją tikrai čia
57
Imatrikuliuos.
įmatrikuliuos.
Seniau, kai aš kas
58
semestras paduodavau prašymus,
59
tesdavos
tęsdavos
2–3
sąvaitės,
savaitės,
o
šiemet
p
Physical note: [2r] //
šiemet
Facsimile Image Placeholder
60
dabar man atsakė į antrą dieną,
61
kad priimtas. Nežinau, iš kur tas
62
mandagumas.
63
O tu namie, tu vėl tėvynėje, o
64
aš Tave dažnai sapnuoju. Kaž-
65
kokie beprotingi sapnai
mans mane
c
Critical note: mane ] cor fl -e pro vid s
mane
66
smaugia. Turbūt todel, kad
67
dabar labai daug sėdžiu.
68
O kiek pas mane dabar sumanytų
69
darbu!
darbų!
Busiu
Būsiu
ir
kalnuos,
kalnuos,
n
Note: Balys Sruoga su broliu Juozapu Sruoga ir bičiuliu Juozu Pronckumi buvo suplanavę ekskursiją į Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze).
ir
rugpiu-
rugpjū-
70
čio mėnesį padarysiu tris didelius
71
darbus, kad galėčiau iki kvotimų
72
mokinties, apie duoną negal-
73
vodamas! O tu būk gera – ir
74
iš kalnų tau rašysiu.
75
Kloniokis
tėvui,
tėvui
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, ūkininkas Būgiuose, Medemrodės girininkas.
ir
Klimai
Klimai,
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė, šeimininkė Būgiuose, vadinta Klima.
76
O tave labai, labai myliu
77
ir bučiuoju.
Tavo
c
Critical note: Tavo ] ill fl -o
Tavo
78
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
79
Pirmadienis,
80
30.
X (Close panel)Version a3: 1923-07-30: Variantas 3 - Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Mielas Vandukai, tu jau toli,
1
Mielas Vandukai, tu jau toli,
2
toli, o aš dabar stebėtiną norą
3
igavau
įgavau
dirbti. Keliuos
kasdieną
kas dieną
4
pusę šeštos rytą ir dirbu.
Po piet
Popiet
5
kiek pamiegu – ir vėl.
Veččiu Verčiu
c
Critical note: Verčiu ] cor r pro č
Verčiu
6
Rösslerio
Rösslerio
n
Note: Carl Rössler (1864–1948), austrų dramaturgas, trijų veiksmų komedijos „Batas“, vaidintos Miunchene 1923 m., autorius. Bays Sruoga, apibūdindamas populiarią menininkų susitikimų vietą „Brennessel“, kur lankydavosi ir įvairiuose Miuncheno teatruose dirbęs Carl Rössler, apie jį rašė: „Kambarin įeina beveik biblėjinė figūra: aukštas, kiek linktelėjęs vyriškis ilgomis, žilomis garbanomis, pro kurias vaiskiai prasimuša pliko pakaušio blizgėjimas. Jei būt neplikas ir su barzda – sakytum Sokratas. // Rössler anksčiaus pusės vienuoliktos niekuomet neateina: jis reikalingas Müncheno teatruose. Vienur jo pjesę vaidina, ir jis kontroliuoja vaidybos darbą, kitur jis diriguoja kurio savo kolegos pjesos pastatymą. Jis – gilus teatralinio darbo žinovas; jis kuo geriausia pažįsta publikos psichologiją, dar geriau jis pažįsta sceną, sceniškosios kūrybos savybes ir uždavinius. Jo sprendimai, jo patarimai teatro darbe yra be apeliacijų. Ir dar niekas nėra pasigailėjęs jo patarimo paklausęs. Režisūra jisai neužsiiminėja, jis yra dramaturgas. Tačiau jis savo pjesų nespausdina: jis mano, kad pjesa yra gyva tik scenoj, jis tiki, kad tiktai teatrui tepriklauso pjesa, todėl jis ir nenori, kad jo pjesą skaitytų, nelyginant kokį romaną. // Iš jo daugybės sukurtų ir daugely vokiečių teatrų vaidintų pjesų nė vienos negali pirkti pasiskaityti. Nespausdina, nelyginant Šekspyro laikų dramaturgas… // Tat Rösslerį tegalima pažinti tiktai betarpiškai su juo susidūrus darbe arba betarpiškai džiaugiantis jo darbo vaisiais. Ne veltui jį taip gerbia ir brangina ir jo pasirodymą džiaugsmingai sveikina ne tiktai jaunieji, bet ir pasaulinį vardą įgiję kūrėjai. // Carl Rössler – gimęs austrijokas. Jame yra daug tokių savybių, kuriomis pasižymi gražiausieji Vienos (Wien) atstovai: Strauss, Hoffmannsthal ar net nabašninkas „Austrijos Šekspyras“ – Joseph Stranitzky. Tačiau gyvenimas nuvedė Rösslerį toli už Vienos sienų. Senatvėj pamėgo jis Pietų Vokietiją, Bavariją, Müncheną. Tipiška vieniečio prigimtis daugeriopai praturtina gausiu gyvenimo patyrimu. Nūn jame nemaža rastume ir Šiaurės Vokietijos bruožų. Kitos jo savybės gal tektų lyginti su Paryžiaus gyventojų charakteriu. Kai kuriomis savybėmis jis ir su Romain Rolland'u giminingas. // „Ach, Krieg, immer Krieg! [vok =„Ach, karas, visada karas!“] O kūrybos gyvenimas toks trumpas“, – gavęs paaiškinimą apie „Kriegszustandą“ [vok =„karo padėtį“] tarp Lietuvos ir Lenkijos, linksi savo sidabrinę galvą senukas ir jo akyse – tiek liūdesio ir meilės! // Sudėtingas, įvairiaspalvis charakteris, ir kokia raiški individybė! Gal todėl ir jo dramaturgija taip griežtai išsiskiria iš dabartinės vokiečių dramatinės literatūros. Jis ypatingu būdu sujungė savo dramaturgijoj į meno organišką vienumą – ir vieniečių rašytojų graciją, bavariečių lengvumą, paryžiečių sąmoju ir spalvingumu nuskaidrintą, ir šiaurės vokiečių rašytojų rimtį“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 268–269).
„Der Stiefel“.
„Der Stiefel“.
n
Note: Balys Sruoga iš vokiečių kalbos vertė Carl Rössler komediją „Batas“ į lietuvių kalbą. Jos leidimo galimybėmis prašė pasidomėti Liudą Girą, buvo įsitikinęs, kad pjesę būtų galima statyti Valstybės teatre: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus […]. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Balys Sruoga stengėsi įtikinti, kad pjesė originali, talentingai parašyta, o jos medžiaga unikali ir vertinga: „Tat žiūrint į komediją „Batas“ autoriaus akimis, kaip į spektaklio scenarijų, negalima nepastebėti jos reikšmingųjų savybių, – lygiai medžiagos (kūrybos objekto) parinkime, lygiai tos medžiagos naudojime. // Rössler – prisiekęs teatralas. Jis eina tuo pačiu dramaturgijos keliu, kurį taip garbingai pateisino Moljeras, Ostrovskis, Ibsenas. Jis gerai žino, kad teatro menas tol yra gyvas, kol jis yra suprantamas plačiajai publikai, kol yra naudojamos žmogiškos, gyvenimiškos priemonės, – tokios priemonės, kurios žiūrovams yra ir suprantamos, ir priimtinos. Rössler žino, kad žiūrovams yra priimtinos tokios priemonės, kurios betarpiškai yra surištos su realiais galimumais tos gadynės, kurią žiūrovas gyvena. Jis savo pjesų fabulą ir stengias taip komponuoti, kad ji atrodytų gyvenimiškai teisinga. […] Rösslerio pjesų gyvenimiškumas remias anaiptol ne ištikimybe gyvenimui. Jam gyvenimas tėra tiktai premisa. Iš gyvenimo jis ima savo personažų formą, tuo būdu ir fabulos dalis jau yra gyvenimiška. Personažai galvoja ir veikia taip, kaip gali galvoti ir veikti XX amžiaus žmonės, mūsų geri pažįstami. Čia Rössler – ištikimas gyvenimui ar, teisingiau pasakius, žmogiškoms formoms. Tačiau antroji pjesos fabulos dalis, – intriga, normuojanti personažų žygius ir veiksmus, – jau nebėra gyvenimiška, ji yra jau teatrališka. Personažų konstravimas, jų tarpusavio santykiavimas, atskirų bruožų utriravimas, detalių sumezgimas su visuma, konfliktų supynimas, intrigos rutuliojimas, – visa tai yra jau kažkuris idealus gyvenimas, visa tai paremta ne empiriškos, bet logiškos tikimybės dėsniais. Vadinas, dramaturgas idealų gyvenimą įvelka į žemiškojo gyvenimo drabužius. // „Bate“, pavyzdžiui, Rössler paliečia labai opius gyvenimo reikalus. Išvesta bene apie dvidešimt personažų. Visi jie – giliai realūs, gal net empiriškai. Pokariniai laikai, porevoliuciniai. Visuomenės santykiai plačiu mastu skersai apsivertę. Visuomenės viršūnes gyvenimas nubloškė į apačią, visuomenės apačios lipa į viršūnes, spjaudo nuo balkono į praeinančią publiką. Buvęs ministerijos tarnas stato savo kandidatūrą į parlamentą, nori būti finansų ministeris ir pyškina kalbas apie politiką, nelyginant Lietuvos Steigiamajame Seime Simanauskas, naudodamas tokius žodžius, kurių jis pats nei ištarti, nei suprasti nemoka. Čia figūruoja ir karo metu praturtėję piliečiai (nouveau riche, Neureich), ir Amerikonai biznieriai, kilę iš Europos miestelio, ir amerikonė kvakerė, ir daugumas kitų šios gadynės psichologinių tipų. Tema labai opi. Nes naudojant tokią gyvą medžiagą itin sunku yra išlaikyti kūrinio meniškumą, itin sunku nepakęsti šiokios dienos interesuose ir tendencijose, itin sunku iškilti aukščiau momento realiųjų uždavinių – pro gyvenimiškus uždavinius pažvelgti į amžinastį. Rössler savo uždavinį meistriškai nugalėjo. // Žinoma, nėra abejonės, kad daugelis mūsų publikos Rösslerio pjesoj pamatys tiktai gyvenimiškus elementus, ims juos lyginti su Lietuvos gyvenimo daviniais ir ras scenoj ne vieną seną gerą pažįstamą ar net giminę. Nelyginant kaip kad „Vilkolaky“ savuosius pažindavo. […] // Analogiška padėtis ir Rösslerio „Batas“. Mes visi dar per daug gyvai jaučiame pokarinę, porevoliucinę psichologiją – ir ją Rössler meistriškai užfiksavo. Mes nejučiomis imame daryti aliuzijų su mūsų šiokia diena. Bet praeis dar viena kita metų dešimtis, gyvenamoji psichika atitinkamai pasikeis, evoliucionuos, ir Rösslerio personažai, nustoję ryšių su einamuoju momentu, išties savo ranką amžiams, kaip ją tiesia didieji pirmtakūnai – Hamletas, Tartiufas, Šykštuolis, Venecijos pirklys… // Rössler – gilus menininkas. Jis nieko nemoko, jis nieko nesmerkia. Jis vienoda meile formuoja visas savo figūras, vienodu džiaugsmu džiaugias kiekviena gyva esybe. Duodamas mūsų laikų psichologinius personažus, galų gale jis atriša jų ryšius su gyvenamąja tikrove. Šiuo žvilgsniu yra labai paveikslinga jo pjesos kompozicija. Pirmu du pjesos veiksmu yra nepaprastai gyvu – žiūrovui seka siurprizas po siurprizo, padėtis paini ir įdomi, išpainiojimas – dar įdomesnis, – įvykiai bręsta ypatingu nuosakumu. Rössler intrigos toks meisteris. Bet trečiame veiksme įvykių painiava apsistoja. Nebėra pirmo ir antro veiksmo linksmybės, nebėra spalvingumo, nebėra komiško lakumo. Čia Rössler sąmoningai prasižengia prieš amžinąjį komedijų šabloną. Jis neduoda veiksmo mechaniško išsisprendimo, lygiai kaip neduoda ir veiksmo krizio momento. Niekas per visą komediją ypatingo veiksminio tikslo nesiekė, nėra reikalo ir komedijos pabaigoj veikusias jėgas išjungti. Vietoj mechaniškojo veiksmo išsprendimo Rössler duoda vidujį išsisprendimą. Komiškoji kova su naujomis gyvenimo aplinkybėmis pareina į tragišką. Kietos dvasios vyras, dar neseniai buvęs ministeris, dabar pasidaręs kurpium, susitinka su savo pavainikiu sūnumi, užaugusiu Amerikoj. Tėvas ir sūnus vienodai atkaklūs, nelyginant tryliktojo amžiaus lietuviai, vienodai išdidūs, vienodai vienas kitą myli ir dar labiau neapkenčia. Vyksta skaudi jų susidūrimo scena, tai dedas avanscenoj, o gilumoj – fone: eina jaunatvė, susižiedavimai, jungtuvės ir visa kita, kas paprastai komedijų trečiame akte dedas. // Sūnus bekūnės kovos su tėvu nepakelia, pasiduoda, bet ir tėvui laimėjimas nepakeliamas, – jis savo stipriąja valia supančiodamas savo jausmus, laukujai pasilieka ištikimas… fasonui: ir bato, kurį jis kala, ir gyvenimo. // Šis amžinasis indoeuropiečių epo motyvas apie tėvo kovą su sūnumi, naujoviškai nušviestas Rösslerio kūrybinėj prizmoj, galų gale ir iškelia komedijos gyvenimiškąją medžiagą iš tam tikros istorinės gadynės rėmų. Ir Rössler trečiajame veiksme, vietoj tradicinio komedijos išbaigimo sudaręs ypatingą rimties ūpą ir privertęs žiūrovą, per visą komediją besijuokus, giliai susdūmoti, neklydo“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 269–272). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 266–273.
Jau 2/3 išver-
7
čiau – rašau stačiai mašinėle,
8
kad net pirštai atspuro. Man
9
baisiai patinka tas veikalas. Žino-
10
ma, jis senos mokyklos,
natura-
natūra-
11
listinis,
realistinis,
realistinis
ar kaip
ji
jį
ten
12
pavadinti. Bet koks jis
tobūlas!
tobulas!
13
Kaip daug iš jo pasimokinti
14
galima! Ir aš mokinuos! Aš
15
nėsu skaitęs veikalo, kuris taip
16
pagautų gyvenimo siūlą, kaip
17
jis. Ir aš jau
n senai
c
Critical note: senai ] cor s pro n
senai
neturėjau
18
tokio darbo džiaugsmo, kaip
19
kad dabar! Kiekvieną
sakinį,
p
Physical note: [1r] //
sakinį,
Facsimile Image Placeholder
20
Kiekvieną
kiekvieną
žodį pergyvenu tokiu
21
smaguriavimo džiaugsmu, kaip tai
22
tik įsivaizduoti galima! Ir kaip
23
gaila, kad jau rytoj atvažiuoja
24
brolis, reikės nutraukt darbas ir
25
eit į kalnus! Man rodos, kad aš
26
Rössleriui – tam vargšui
seneliui,
seneliui
–
27
paadaviau pardaviau
c
Critical note: pardaviau ] cor pro paadaviau, cor r pro a
pardaviau
dušią!
dūšią!
28
Gavau iš tavęs porį laiškučių –
29
ir tai, ką juose siuntei, gavau.
30
Tik tu
bereikalo
be reikalo
rupiniesi
rūpiniesi
mani-
31
mi – aš
nepražusiu!
nepražūsiu!
Visų pirma,
32
šiuo tarpu aš nėsu toks biednas,
33
o antra, aš jau pratęs prie
34
visokių perturbacijų, o
či trečia ,
c
Critical note: trečia ] cor tr pro či
trečia,
35
padėtis greitu laiku turi būti
36
dar geresnė. Bet poryt aš
37
jau einu į kalnus. Labai gaila,
38
kad
Vicia
Vicia
n
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo Berlyno universitete. Balys Sruoga planavo ją pasikviesti į kalnų išvyką: „O aš baisiai noriu į kalnus pasikelti. Tikrai iš Berlyno atvažiuos brolis Juozas. Atvažiuok ir „Jis“ [taip Balys Sruoga kreipėsi į adresatę], būsim trys, – o tai visai gana padoriai ekskursijai. Nėra reikalo daugiau išglebėlių po Berlyno karčiamas rankioti. // Maršrutas toks: Herzogstand – Heimgarten, Ohlstandt (nakvynė), traukiniu iki Garmisch ir tą pačią dieną iki Kreuzeck. Iš ten į Alpspitze. Iš ten vieni (smarkesni) eis į Zugspitzą per Höllental (gana pavojinga) ir kiti (ne taip smarkūs) eis į Zugspitzą pro Anger ir Knorrhütte (be jokio pavojaus). Nuo Zugspitzo visi kartu verčiamės į Austriją, persismaugę per eilę kalnelių ir pakalnėlių draskomės į Perseierspitze (aukščiausią mūsų kelionėj – 3 030 m.). Iš ten per Mädele ir Mädelgabel verčiamės atgal į Bavariją. Sunkiausias kelias – į Perseierspitze, bet užtat ir gražiausias. Iki tam laikui jau būsim gerai išsitreniravę. // Aš norėčiau turėti gerą kompanioną vyrą (brolis Juozas – moteriškas ėjikas). // Būtų nebloga, kad koks fotografas prisidėtų. Bet jeigu nieks neprisidės – ganės ir mūsų trijų. // Terminas – išeit iš Miuncheno 1 arba vėliausiai 2 rugp.“ (Balio Sruogos laiškas Viktorijai Gravrogkaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-07-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 700, l. 1r–v, 2r).
neatvažiuos.
Dabar
p
Physical note: [1v] //
Dabar
Facsimile Image Placeholder
39
aš noriu, kad atvažiuotų tik
40
vienas
Juozas,
Juozas,
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis, teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 1923 m. kartu su žmona dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje.
tuomet būtų
kur-
kur
41
kas geriau ir laisviau. 29 pra-
42
ėjo ramiai ir tvarkingai. Tiesa,
43
aš visą sutką išsėdėjau
kambarį,
kambary,
44
bet nei mieste, nei Vokietijoj
45
nieko neatsitiko – be reikalo
46
tik ir tu, ir Juozas mane gąsdino.
47
O aš jau laukiau – buvau prisi-
48
rengęs apie tai ilgą straipsnį
49
rašyti, uždirbti, bet dabar
50
nieko neišeis. Tiek to.
51
Šiandie kalbėjau su
Gyliu
Gyliu
n
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. Jis turėjo pažįstamų valdžioje. Balys Sruoga ir Antanas Gylys nesėkmingai įvairiais būdais stengėsi, kad Viktorijai Gravrogkaitei, kaip ir Vandai Daugirdaitei, būtų leista Berlyne pradėtas studijas tęsti Miuncheno universitete: „Šiandie teko kalbėtis universiteto kanceliarijoj. Vieno valdininko nuomone, tu galėsi būti įmatrikuliuota ir bus užskaityta Berlyno semestrai. Tik jis klausė, kodel tu nebuvai įmatrikuliuota Berlyne. Tik tas valdininkas „мелкий пешка“ [rus =nežymus pėstininkas]. Ketvirtadienį grįžta iš atostogų specialinis regierungsrat [vok =valdančiosios tarybos atstovas], nuo kurio šie reikalai daug priklauso. Tai ketvirtadienį-penktadienį galima bus jau aiškiai sužinoti. Paskui d-ras Gylys pažįstamas su valdininku ministerijoj, per kurį eina tie prašymai del priėmimo ir nuo kurio daugiausia priklauso. Aš padariau vieną žengsnį, kad Gyliui, mano žvilgsniu, gerą ūpą sudaryti, tai aš manau, jei būtų reikalas, jis neatsisakytų padaryti protekciją. Gal tik tektų jam ir valdininkui gerus pietus užfundyti. Man rodos, kad pavyks tave čia įmatrikuliuoti ir Tavo semestrus užuskaityti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-06-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 484, l. 1r–v).
52
del Vicės. Jis žadėjo šią
sąvai-
savai-
53
tę ministerijoje pasikalbėti.
54
Nežinia, ar reikės
vakarienės
vakarienės,
55
ar ne – gal ir be jos apsieis.
56
Aš manau,
ką kad
c
Critical note: kad ] cor pro ką, cor ad pro ą
kad
ją tikrai čia
57
Imatrikuliuos.
įmatrikuliuos.
Seniau, kai aš kas
58
semestras paduodavau prašymus,
59
tesdavos
tęsdavos
2–3
sąvaitės,
savaitės,
o
šiemet
p
Physical note: [2r] //
šiemet
Facsimile Image Placeholder
60
dabar man atsakė į antrą dieną,
61
kad priimtas. Nežinau, iš kur tas
62
mandagumas.
63
O tu namie, tu vėl tėvynėje, o
64
aš Tave dažnai sapnuoju. Kaž-
65
kokie beprotingi sapnai
mans mane
c
Critical note: mane ] cor fl -e pro vid s
mane
66
smaugia. Turbūt todel, kad
67
dabar labai daug sėdžiu.
68
O kiek pas mane dabar sumanytų
69
darbu!
darbų!
Busiu
Būsiu
ir
kalnuos,
kalnuos,
n
Note: Balys Sruoga su broliu Juozapu Sruoga ir bičiuliu Juozu Pronckumi buvo suplanavę ekskursiją į Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze).
ir
rugpiu-
rugpjū-
70
čio mėnesį padarysiu tris didelius
71
darbus, kad galėčiau iki kvotimų
72
mokinties, apie duoną negal-
73
vodamas! O tu būk gera – ir
74
iš kalnų tau rašysiu.
75
Kloniokis
tėvui,
tėvui
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, ūkininkas Būgiuose, Medemrodės girininkas.
ir
Klimai
Klimai,
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė, šeimininkė Būgiuose, vadinta Klima.
76
O tave labai, labai myliu
77
ir bučiuoju.
Tavo
c
Critical note: Tavo ] ill fl -o
Tavo
78
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
79
Pirmadienis,
80
30.
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 5
Critical note: Verčiu ] cor r pro č
a3
Line number 6
Note: Carl Rössler (1864–1948), austrų dramaturgas, trijų veiksmų komedijos „Batas“, vaidintos Miunchene 1923 m., autorius. Bays Sruoga, apibūdindamas populiarią menininkų susitikimų vietą „Brennessel“, kur lankydavosi ir įvairiuose Miuncheno teatruose dirbęs Carl Rössler, apie jį rašė: „Kambarin įeina beveik biblėjinė figūra: aukštas, kiek linktelėjęs vyriškis ilgomis, žilomis garbanomis, pro kurias vaiskiai prasimuša pliko pakaušio blizgėjimas. Jei būt neplikas ir su barzda – sakytum Sokratas. // Rössler anksčiaus pusės vienuoliktos niekuomet neateina: jis reikalingas Müncheno teatruose. Vienur jo pjesę vaidina, ir jis kontroliuoja vaidybos darbą, kitur jis diriguoja kurio savo kolegos pjesos pastatymą. Jis – gilus teatralinio darbo žinovas; jis kuo geriausia pažįsta publikos psichologiją, dar geriau jis pažįsta sceną, sceniškosios kūrybos savybes ir uždavinius. Jo sprendimai, jo patarimai teatro darbe yra be apeliacijų. Ir dar niekas nėra pasigailėjęs jo patarimo paklausęs. Režisūra jisai neužsiiminėja, jis yra dramaturgas. Tačiau jis savo pjesų nespausdina: jis mano, kad pjesa yra gyva tik scenoj, jis tiki, kad tiktai teatrui tepriklauso pjesa, todėl jis ir nenori, kad jo pjesą skaitytų, nelyginant kokį romaną. // Iš jo daugybės sukurtų ir daugely vokiečių teatrų vaidintų pjesų nė vienos negali pirkti pasiskaityti. Nespausdina, nelyginant Šekspyro laikų dramaturgas… // Tat Rösslerį tegalima pažinti tiktai betarpiškai su juo susidūrus darbe arba betarpiškai džiaugiantis jo darbo vaisiais. Ne veltui jį taip gerbia ir brangina ir jo pasirodymą džiaugsmingai sveikina ne tiktai jaunieji, bet ir pasaulinį vardą įgiję kūrėjai. // Carl Rössler – gimęs austrijokas. Jame yra daug tokių savybių, kuriomis pasižymi gražiausieji Vienos (Wien) atstovai: Strauss, Hoffmannsthal ar net nabašninkas „Austrijos Šekspyras“ – Joseph Stranitzky. Tačiau gyvenimas nuvedė Rösslerį toli už Vienos sienų. Senatvėj pamėgo jis Pietų Vokietiją, Bavariją, Müncheną. Tipiška vieniečio prigimtis daugeriopai praturtina gausiu gyvenimo patyrimu. Nūn jame nemaža rastume ir Šiaurės Vokietijos bruožų. Kitos jo savybės gal tektų lyginti su Paryžiaus gyventojų charakteriu. Kai kuriomis savybėmis jis ir su Romain Rolland'u giminingas. // „Ach, Krieg, immer Krieg! [vok =„Ach, karas, visada karas!“] O kūrybos gyvenimas toks trumpas“, – gavęs paaiškinimą apie „Kriegszustandą“ [vok =„karo padėtį“] tarp Lietuvos ir Lenkijos, linksi savo sidabrinę galvą senukas ir jo akyse – tiek liūdesio ir meilės! // Sudėtingas, įvairiaspalvis charakteris, ir kokia raiški individybė! Gal todėl ir jo dramaturgija taip griežtai išsiskiria iš dabartinės vokiečių dramatinės literatūros. Jis ypatingu būdu sujungė savo dramaturgijoj į meno organišką vienumą – ir vieniečių rašytojų graciją, bavariečių lengvumą, paryžiečių sąmoju ir spalvingumu nuskaidrintą, ir šiaurės vokiečių rašytojų rimtį“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 268–269).
a3
Line number 6
Note: Balys Sruoga iš vokiečių kalbos vertė Carl Rössler komediją „Batas“ į lietuvių kalbą. Jos leidimo galimybėmis prašė pasidomėti Liudą Girą, buvo įsitikinęs, kad pjesę būtų galima statyti Valstybės teatre: „Antras dalykas: aš verčiu į lietuvių kalbą vieną vokiečių pjesą „Der Stiefel“ – Rössler’io. Ji buvo vaidinama Miunchene, bet dar nespausdinta (bet jau parduota Drei Masken Verlag, Berlyne). Veikalas labai įdomus […]. Aš manau, kad veikalas mūsų teatrui, ypač Glinskio režisūrai, labai tinka, pastatyt lengva. Tat ar negalėtum parūpinti tam veikalui leidėjo?“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 1v, 2r). Balys Sruoga stengėsi įtikinti, kad pjesė originali, talentingai parašyta, o jos medžiaga unikali ir vertinga: „Tat žiūrint į komediją „Batas“ autoriaus akimis, kaip į spektaklio scenarijų, negalima nepastebėti jos reikšmingųjų savybių, – lygiai medžiagos (kūrybos objekto) parinkime, lygiai tos medžiagos naudojime. // Rössler – prisiekęs teatralas. Jis eina tuo pačiu dramaturgijos keliu, kurį taip garbingai pateisino Moljeras, Ostrovskis, Ibsenas. Jis gerai žino, kad teatro menas tol yra gyvas, kol jis yra suprantamas plačiajai publikai, kol yra naudojamos žmogiškos, gyvenimiškos priemonės, – tokios priemonės, kurios žiūrovams yra ir suprantamos, ir priimtinos. Rössler žino, kad žiūrovams yra priimtinos tokios priemonės, kurios betarpiškai yra surištos su realiais galimumais tos gadynės, kurią žiūrovas gyvena. Jis savo pjesų fabulą ir stengias taip komponuoti, kad ji atrodytų gyvenimiškai teisinga. […] Rösslerio pjesų gyvenimiškumas remias anaiptol ne ištikimybe gyvenimui. Jam gyvenimas tėra tiktai premisa. Iš gyvenimo jis ima savo personažų formą, tuo būdu ir fabulos dalis jau yra gyvenimiška. Personažai galvoja ir veikia taip, kaip gali galvoti ir veikti XX amžiaus žmonės, mūsų geri pažįstami. Čia Rössler – ištikimas gyvenimui ar, teisingiau pasakius, žmogiškoms formoms. Tačiau antroji pjesos fabulos dalis, – intriga, normuojanti personažų žygius ir veiksmus, – jau nebėra gyvenimiška, ji yra jau teatrališka. Personažų konstravimas, jų tarpusavio santykiavimas, atskirų bruožų utriravimas, detalių sumezgimas su visuma, konfliktų supynimas, intrigos rutuliojimas, – visa tai yra jau kažkuris idealus gyvenimas, visa tai paremta ne empiriškos, bet logiškos tikimybės dėsniais. Vadinas, dramaturgas idealų gyvenimą įvelka į žemiškojo gyvenimo drabužius. // „Bate“, pavyzdžiui, Rössler paliečia labai opius gyvenimo reikalus. Išvesta bene apie dvidešimt personažų. Visi jie – giliai realūs, gal net empiriškai. Pokariniai laikai, porevoliuciniai. Visuomenės santykiai plačiu mastu skersai apsivertę. Visuomenės viršūnes gyvenimas nubloškė į apačią, visuomenės apačios lipa į viršūnes, spjaudo nuo balkono į praeinančią publiką. Buvęs ministerijos tarnas stato savo kandidatūrą į parlamentą, nori būti finansų ministeris ir pyškina kalbas apie politiką, nelyginant Lietuvos Steigiamajame Seime Simanauskas, naudodamas tokius žodžius, kurių jis pats nei ištarti, nei suprasti nemoka. Čia figūruoja ir karo metu praturtėję piliečiai (nouveau riche, Neureich), ir Amerikonai biznieriai, kilę iš Europos miestelio, ir amerikonė kvakerė, ir daugumas kitų šios gadynės psichologinių tipų. Tema labai opi. Nes naudojant tokią gyvą medžiagą itin sunku yra išlaikyti kūrinio meniškumą, itin sunku nepakęsti šiokios dienos interesuose ir tendencijose, itin sunku iškilti aukščiau momento realiųjų uždavinių – pro gyvenimiškus uždavinius pažvelgti į amžinastį. Rössler savo uždavinį meistriškai nugalėjo. // Žinoma, nėra abejonės, kad daugelis mūsų publikos Rösslerio pjesoj pamatys tiktai gyvenimiškus elementus, ims juos lyginti su Lietuvos gyvenimo daviniais ir ras scenoj ne vieną seną gerą pažįstamą ar net giminę. Nelyginant kaip kad „Vilkolaky“ savuosius pažindavo. […] // Analogiška padėtis ir Rösslerio „Batas“. Mes visi dar per daug gyvai jaučiame pokarinę, porevoliucinę psichologiją – ir ją Rössler meistriškai užfiksavo. Mes nejučiomis imame daryti aliuzijų su mūsų šiokia diena. Bet praeis dar viena kita metų dešimtis, gyvenamoji psichika atitinkamai pasikeis, evoliucionuos, ir Rösslerio personažai, nustoję ryšių su einamuoju momentu, išties savo ranką amžiams, kaip ją tiesia didieji pirmtakūnai – Hamletas, Tartiufas, Šykštuolis, Venecijos pirklys… // Rössler – gilus menininkas. Jis nieko nemoko, jis nieko nesmerkia. Jis vienoda meile formuoja visas savo figūras, vienodu džiaugsmu džiaugias kiekviena gyva esybe. Duodamas mūsų laikų psichologinius personažus, galų gale jis atriša jų ryšius su gyvenamąja tikrove. Šiuo žvilgsniu yra labai paveikslinga jo pjesos kompozicija. Pirmu du pjesos veiksmu yra nepaprastai gyvu – žiūrovui seka siurprizas po siurprizo, padėtis paini ir įdomi, išpainiojimas – dar įdomesnis, – įvykiai bręsta ypatingu nuosakumu. Rössler intrigos toks meisteris. Bet trečiame veiksme įvykių painiava apsistoja. Nebėra pirmo ir antro veiksmo linksmybės, nebėra spalvingumo, nebėra komiško lakumo. Čia Rössler sąmoningai prasižengia prieš amžinąjį komedijų šabloną. Jis neduoda veiksmo mechaniško išsisprendimo, lygiai kaip neduoda ir veiksmo krizio momento. Niekas per visą komediją ypatingo veiksminio tikslo nesiekė, nėra reikalo ir komedijos pabaigoj veikusias jėgas išjungti. Vietoj mechaniškojo veiksmo išsprendimo Rössler duoda vidujį išsisprendimą. Komiškoji kova su naujomis gyvenimo aplinkybėmis pareina į tragišką. Kietos dvasios vyras, dar neseniai buvęs ministeris, dabar pasidaręs kurpium, susitinka su savo pavainikiu sūnumi, užaugusiu Amerikoj. Tėvas ir sūnus vienodai atkaklūs, nelyginant tryliktojo amžiaus lietuviai, vienodai išdidūs, vienodai vienas kitą myli ir dar labiau neapkenčia. Vyksta skaudi jų susidūrimo scena, tai dedas avanscenoj, o gilumoj – fone: eina jaunatvė, susižiedavimai, jungtuvės ir visa kita, kas paprastai komedijų trečiame akte dedas. // Sūnus bekūnės kovos su tėvu nepakelia, pasiduoda, bet ir tėvui laimėjimas nepakeliamas, – jis savo stipriąja valia supančiodamas savo jausmus, laukujai pasilieka ištikimas… fasonui: ir bato, kurį jis kala, ir gyvenimo. // Šis amžinasis indoeuropiečių epo motyvas apie tėvo kovą su sūnumi, naujoviškai nušviestas Rösslerio kūrybinėj prizmoj, galų gale ir iškelia komedijos gyvenimiškąją medžiagą iš tam tikros istorinės gadynės rėmų. Ir Rössler trečiajame veiksme, vietoj tradicinio komedijos išbaigimo sudaręs ypatingą rimties ūpą ir privertęs žiūrovą, per visą komediją besijuokus, giliai susdūmoti, neklydo“ ([Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 269–272). Pjesė pastatyta atgijusiame Antano Sutkaus Tautos teatre, premjera įvyko 1928 m. sausyje, pasisekimo neturėjo. Plačiau apie rašytoją ir pjesę žr.: B. S. [Balys Sruoga], „Rösslerio Batas“, in: Lietuvis, Nr. 6, 1928-01-09, p. 4–5, dar žr. [Balys Sruoga], „Rösslerio „Batas““, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 7: Literatūros kritika, 1924–1929, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 266–273.
a1
Line number 17
Critical note: senai ] cor s pro n
a1
Line number 19
Physical note: [1r] //
a1
Line number 27
Critical note: pardaviau ] cor pro paadaviau, cor r pro a
a1
Line number 34
Critical note: trečia ] cor tr pro či
a3
Line number 38
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo Berlyno universitete. Balys Sruoga planavo ją pasikviesti į kalnų išvyką: „O aš baisiai noriu į kalnus pasikelti. Tikrai iš Berlyno atvažiuos brolis Juozas. Atvažiuok ir „Jis“ [taip Balys Sruoga kreipėsi į adresatę], būsim trys, – o tai visai gana padoriai ekskursijai. Nėra reikalo daugiau išglebėlių po Berlyno karčiamas rankioti. // Maršrutas toks: Herzogstand – Heimgarten, Ohlstandt (nakvynė), traukiniu iki Garmisch ir tą pačią dieną iki Kreuzeck. Iš ten į Alpspitze. Iš ten vieni (smarkesni) eis į Zugspitzą per Höllental (gana pavojinga) ir kiti (ne taip smarkūs) eis į Zugspitzą pro Anger ir Knorrhütte (be jokio pavojaus). Nuo Zugspitzo visi kartu verčiamės į Austriją, persismaugę per eilę kalnelių ir pakalnėlių draskomės į Perseierspitze (aukščiausią mūsų kelionėj – 3 030 m.). Iš ten per Mädele ir Mädelgabel verčiamės atgal į Bavariją. Sunkiausias kelias – į Perseierspitze, bet užtat ir gražiausias. Iki tam laikui jau būsim gerai išsitreniravę. // Aš norėčiau turėti gerą kompanioną vyrą (brolis Juozas – moteriškas ėjikas). // Būtų nebloga, kad koks fotografas prisidėtų. Bet jeigu nieks neprisidės – ganės ir mūsų trijų. // Terminas – išeit iš Miuncheno 1 arba vėliausiai 2 rugp.“ (Balio Sruogos laiškas Viktorijai Gravrogkaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-07-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 700, l. 1r–v, 2r).
a1
Line number 38
Physical note: [1v] //
a3
Line number 40
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis, teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 1923 m. kartu su žmona dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje.
a3
Line number 51
Note: Antanas Gylys (1894–1966), gydytojas psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. Jis turėjo pažįstamų valdžioje. Balys Sruoga ir Antanas Gylys nesėkmingai įvairiais būdais stengėsi, kad Viktorijai Gravrogkaitei, kaip ir Vandai Daugirdaitei, būtų leista Berlyne pradėtas studijas tęsti Miuncheno universitete: „Šiandie teko kalbėtis universiteto kanceliarijoj. Vieno valdininko nuomone, tu galėsi būti įmatrikuliuota ir bus užskaityta Berlyno semestrai. Tik jis klausė, kodel tu nebuvai įmatrikuliuota Berlyne. Tik tas valdininkas „мелкий пешка“ [rus =nežymus pėstininkas]. Ketvirtadienį grįžta iš atostogų specialinis regierungsrat [vok =valdančiosios tarybos atstovas], nuo kurio šie reikalai daug priklauso. Tai ketvirtadienį-penktadienį galima bus jau aiškiai sužinoti. Paskui d-ras Gylys pažįstamas su valdininku ministerijoj, per kurį eina tie prašymai del priėmimo ir nuo kurio daugiausia priklauso. Aš padariau vieną žengsnį, kad Gyliui, mano žvilgsniu, gerą ūpą sudaryti, tai aš manau, jei būtų reikalas, jis neatsisakytų padaryti protekciją. Gal tik tektų jam ir valdininkui gerus pietus užfundyti. Man rodos, kad pavyks tave čia įmatrikuliuoti ir Tavo semestrus užuskaityti“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-06-12, in: LLTI BR, f. 53, b. 484, l. 1r–v).
a1
Line number 56
Critical note: kad ] cor pro ką, cor ad pro ą
a1
Line number 59
Physical note: [2r] //
a1
Line number 65
Critical note: mane ] cor fl -e pro vid s
a3
Line number 69
Note: Balys Sruoga su broliu Juozapu Sruoga ir bičiuliu Juozu Pronckumi buvo suplanavę ekskursiją į Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze).
a3
Line number 75
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, ūkininkas Būgiuose, Medemrodės girininkas.
a3
Line number 75
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė, šeimininkė Būgiuose, vadinta Klima.
a1
Line number 77
Critical note: Tavo ] ill fl -o
a1
Line number 78
Critical note: Bal ] sign
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_07_30_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_07_30_vd_1v.jpgX (Close panel)
image
1923_07_30_vd_2r.jpgX (Close panel)
image
1923_07_30_vd_2v.jpgX (Close panel)
image