Vandai Daugirdaitei, 1923-09-30

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1923-09-30

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 488. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį („Mielas Vandukėli, gavau Tavo laišką, gavau!“), iki 1923-09-30 Vandai Daugirdaitei adresuotą laišką („Laukiau, laukiau iš tavęs laiško…“), Vandos Sruogienės pastabą („1923 m. rudeniop / Iš Miuncheno – į Būgius“). Rašyta 14,3 × 22,5 cm atplėšto, gelstelėjusio, laiškinio popieriaus pailgais langeliais dvilapyje (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus, lankstymo į dvi dalis žymės. Segta, dvi susegimo skylės. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 309–310 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 42 (Vandos Sruogienės mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1923-09-30: Genetinis
  • Witness a2: 1923-09-30: Diplomatinis
  • Witness a3: 1923-09-30: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-09-30, l. 1r, 1v–2r, 2v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_09_30_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste autoriaus taisyta vieta pakomentuojama pažyma c („critical note“), o lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1923-09-30: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Mylimas
Vandukeli,
Vandukėli,
gavau Tavo
1
Mylimas
Vandukeli,
Vandukėli,
gavau Tavo
2
laišką, gavau! Ir
n vaizdelį
c
Critical note: vaizdelį ] cor pro n, cor v pro n
vaizdelį
vaizdelį,
ir
geli-
gėli-
3
kes,
kes
gavau
gavau,
Vandukai! Ir
dušioj
dūšioj
4
taip gera pasidarė, ir linksma
5
ir linksma
c
Critical note: linksma ] cor pro ir, cor li pro ir
linksma!
Ačiū
tau
tau,
Vandukeli,
Vandukėli,
ačiū!
6
Ir Išbučiavau
c
Critical note: Išbučiavau ] cor pro Ir, cor š pro r
Išbučiavau
Tavo paveikslėlį, Tavo
7
gėlikes ir visą ilgą
ilga
ilgą
vakarą
8
džiaugsmo užuomaršoj klajojau
9
po tylų
rūdens
rudens
sodą! Ir tą
10
dieną, kai atėjo Tavo
laiškelis,
laiškelis
11
ir danguj saulė patekėjo, ir
12
nebesys debesys
c
Critical note: debesys ] cor pro nebesys, cor d pro n
debesys
nuslinko, ir pasidarė
13
tylus, tylus auksinis ruduo.
14
Rytą pakeliu galvą – tekanti
15
saulė žiūri pro langą –
16
ir aš pašokstu, ir džiaugiuos,
17
ir dainuoju –
Vandukai
Vandukai,
18
mylimas mano!
19
Šiandie sekmadienis. Toks
20
ramus, toks šiltas, toks saulėtas!
21
Rytą dirbau – nuo pat anksti,
22
paskui sode ant saulelės
23
pagulėjau, paskui vėl dirbau
24
kelias valandas prie stalo
25
prilypęs.
prilipęs.
Perrašinėju disertaciją.
26
O dabar vakaras. Dabar
sedžiu
sėdžiu
27
sode ir Tau dūmoju, ir dūšia
28
skrendu į
tave
tave,
Vandukeli!
p
Physical note: [1r] //
Vandukeli!
Vandukėli!
Facsimile Image Placeholder
29
Pas mus kritingasai revoliu-
30
cijos momentas jau
praėjo.
praėjo.
n
Note: Balys Sruoga rašo apie laikotarpį, likus keliems mėnesiams iki Alaus pučo Miunchene (1923-11-08), kai Vokietijos nacionalsocialistai, vadovaujami Adolfo Hitlerio ir generolo Ericho Ludendorfo, pabandė įvykdyti valstybės perversmą. Tuo metu vyko Vokietijos ir Prancūzijos karinis konfliktas dėl Ruhro regiono, keitėsi ministrų kabinetas (dėl pasyvaus priešinimosi Prancūzijai ir Belgijai, užėmusioms Ruhro kraštą, atsistatydino Vokietijos kancleris Wilhelmas Cuno), padidėjus infliacijai, šalyje kilo darbininkų streikai. Valdžią perėmęs Vokietijos kanclerio Gustavo Stresemanno kabinetas, kurį sudarė socialdemokratai ir centro atstovai, kovoję su komunistais ir monarchistais, siekė susitaikymo su Vakarų sąjungininkais, kuriam laikui situaciją stabilizavo, grėsusi Vokiečių revoliucija tuo metu neįvyko.
Vokietijos gyventojai nebuvo vieningi. Šiaurės ir Centro Vokietija naują valdžią palaikė, o Pietų Vokietija ir Bavarija buvo Cuno kabineto šalininkės, todėl priešinosi. Tarp Bavarijos ir Berlyno kilo konfliktas. Bavarijos ministras pirmininkas Eugenas von Knillingas ignoravo Gustavo Stresemanno ir socialdemokratų bandymus diplomatiškai susitarti. Bavarijos respublikoje veikė monarchistų partija, kursčiusi revoliucijai – kvietė atkurti monarchiją. Ši partija veikė kartu su hitlerininkais ir Vokietijos komunistais. 1923-08-28 įvyko Vokiečių nacionalinės liaudies partijos, opozicinės dabartinei valdžiai, centrinio komiteto posėdis, kuriame suformuluota kovos programa, skatinanti įvesti diktatūrą. Vokietijoje dėl infliacijos (krutusios markės vertės) kilo alkanų darbininkų maištai, vyko mitingai, kuriais siekta nuversti valdžią, sumušti centro atstovus ir socialdemokratus.
Apie sudėtingą besikeičiančią politinę padėtį Balys Sruoga rašė Amerikos dienraščiui Naujienos: „Esant tokiam nusistatymui Štrezemanno padėtis nelengva: krašte vienybės nėra! Bet paskutiniuoju laiku padėtis linksta dar blogesnėn pusėn. Monarchistai norėtų daryti monarchistinę revoliuciją, bet tam neturi dar pakankamai jėgų – žmonių, kurie galėtų lipti ant barikadų. Komunistai, tie „revoliucijos sportininkai“, irgi mielu noru darytų savo revoliuciją, bet tam reikalui neturi pakankamai ginklų – ginklai, tai ne auksas, jų taip lengvai į Vokietiją iš Rusijos nepergabensi. Ir štai [Karlui] Radekui ateina į galvą „laiminga“ mintis: o ką, jei Vokietijos komunistams, susijungus su monarchistais, daryti revoliuciją?! Ir Radeko mesta mintis neliko bergždžia. Monarchistai nuėjo į komunistų laikraščius straipsnių rašyt, o komunistai pradėjo lįsti į juodašimčių mitingus prakalbų sakyti, ir jie sutinkami didžiausiomis ovacijomis.
Dar tiek nesenai komunistai rengė Berlyne priešfašistinį smurtą, o šiandien jie jau geriausi prieteliai!“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-27, Nr. 228, p. 4).
„Tokio ūpo, koks vyksta dabar Vokietijoje, man tiktai teko matyti Rusijoje prieš kruvinąją revoliuciją. Dabar visi pažangieji valstybiniai nusistatę elementai jungias apie naują valdžią. Vyksta sunkiausiomis aplinkybėmis arši kova tarp demokratijos iš vienos pusės ir juodosios bei raudonosios reakcijos iš antros pusės. Kas laimės?..“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-28, Nr. 229, p. 5).
31
Turbūt nieko nebebus. Dar gali
32
kiek būti progos Bavarijai atsi-
33
skirti, bet jeigu tai ir bus, tai be
34
didelio kraujo praliejimo. Šiaip
35
smarkumas jau praėjo ir viskas
36
ramu. Tiktai viskas baisiai
37
brangsta.
brangsta.
n
Note: Kaip žinoma, sotus žmogus revoliucijos nekelia. Visų revoliucija istorija rodo, kad revoliucija kyla tiktai tenai, kur vargas ir badas pasiekia aukščiausio laipsnio, kur žmonėms jau nebėra ko rizikuoti ir ko besigailėti, kur žmonėms gyvybė tiek brangi, kiek ir duonos kąsnis. Vis viena kokiais ideologijos vystyklais revoliucijos apaštalus nevystytum, faktas pasiliks faktu, kad be vargo iš bado revoliucijos nėra buvę. Ir jeigu paskutiniąsias Cuno viešpatavimo dienas visą Vokietiją buvo paskandinę didžiausi neramumai, kad visose provincijose, lygiai kaip ir sostinėj Berlyne, prasidėjo streikai, maisto krautuvių daužymas, demonstracijos, peštynės su policija, kad visur girdėjos revoliucijos obalsiai ir kvepėjo revoliucijos parakas, tai šis faktas pats savaime jau labai daug pasako. Iš tikrųjų finansų sistemos katastrofa buvo didžiausio pasipelnymo šaltinis fabrikantams, pirkliams, buržuazijai, bet darbininkams ir smulkiems valdininkams bei tarnautojams – didžiausia kančia. Krintant markei, fabrikantai ir pirkliai kainas sugebėjo tiek pakelti, kad jos visuomet yra keleriopai aukštesnės tikrosios vertybės – kad apsisaugoti nuo nuostolių, kurie gali įvykti toliau markei tebesmunkant. Antra vėl vertus, vokiečių valstybės bankas labai plačiai kreditavo prekybos ir pramonės įstaigas. Ką gi, kuriam laikui praslinkus, kai markė suskumba jau keleriopai nukristi, patriotingi buržujai grąžina pinigus bankui markėmis – tokį pat skaičių, kiek buvo paėmę. Privatiniai spekuliantai kai skolinas pinigus, į mėnesį moka 100% ir džiaugias dar savo naudai uždirbę ne mažiau 200%, o valstybės bankas stambiosios buržuazijos naudai lėšų nesigaili (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-25, Nr. 226, p. 4).
„Šiuo tarpu Vokietijos prekių kainos jau daugeliu atvejų pralenkė pasaulinės rinkos kainas, daugelis jau daiktų Vokietijoj kur kas brangiau, negu užsieny. Pavyzdžiui, angliai atsieina pigiau atvežti iš Anglijos, negu juos kasti Vokietijoj. Poperio pramonė jau paskelbė savo eksporto uždarymą, nes dėlei kainų aukštumo nebegali konkuruoti su užsienio fabrikantais. Tas pat ir metalurgijos pramonėj, ir tekstilinėj, ir t. t. Nėra tos dienos, kad nebūtų skelbiama apie tos ar kitos pramonės bei prekybos įstaigos likvidavimą.
Valiutai krintant, darbininkų ir smulkių tarnautojų algos toli gražu nebuvo keliamos tokiu pat tempu, kaip kainos. Pagaliau imta nustatinėti algas savaitėmis, bet ir tai nieko negelbėjo. Algos nustatoma vis tik mažesnės, negu brangenybė to reikalauja, o į galą savaitės jos dar toliau atsilieka. Darbdaviams iš to pelnas, bet darbininkams ir smulkiems vartotojams – didžiausias skurdas.
Šiandie Vokietijoj du populiariausiu klausimu: kaip doleris stovi ir kada bus revoliucija. Tegu jie daugiausia nesąjoningai skamba, bet jų esimas jau labai daug liudija. Ir tas faktas, kad vokiečių darbininkai iki šiolei taip kantriai kentėjo, dar neliudija, kad jie gali amžius kentėti. […]
Štrezemano kabinetui tenka iš visų pusių sunkiausia problema spręsti. Kaip nors nuraminti įsisiūbavusią šalį – pagerinti ekonominę padėtį, sutvarkyti finansus, iš kurių tik vienas chaosas beliko“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-26, Nr. 227, p. 4).
O žinai,
Vandūk,
Vanduk,
aš
38
gal šiek tiek ir džiaugiuos, kad
ši
šį
39
semestrą tu nusprendei pasilikt
40
Būgiuose ir negyvent Vokietijoje.
41
Vargu, vargu bau būtum išsilai-
42
kius. Jeigu tave šį semestrą
43
Berlynan ir priimtų laisva
44
klausytoja – aš manyčiau, kad
45
vis tik nevažiuok. Darbo – padirbsi
46
visai maža, o tik nustosi
i sveikatos ,
c
Critical note: sveikatos ] cor s pro vid i
sveikatos,
47
išalksi, išbadausi – ir jokios naudos
48
nebus.
nebus.
n
Note: „Kitomis spalvomis netruko atsigręžti ir pats Miunchenas. Ką tik baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, kuris ne tik pakeitė Europos politinę situaciją, bet ir išjudino ar sugriovė daugybę buvusių vertybių, įprastinių sąvokų ir požiūrių. Vokietija buvo pralaimėjusi šalis, gyvenanti jai nepalankios Versalio sutarties ir nuslopintos proletarinės revoliucijos įspūdžiais. Vis stipriau siautė ekonominė krizė; buvo periodų, kada markės kursas krito ne dienom, o valandom, pasiekdamas milijonines sumas už dolerį („Aš nešiojau skrybėlę už 2 milijonus, už valizą mokėjau 4 milijonus!“, – taip prisiminė tuos laikus 1923 m. gale į Miuncheną atvažiavęs V. Mykolaitis-Putinas). Visa tai galutinai paraližavo pramonę ir prekybą, paaštrino politinius, socialinius, religinius susidūrimus šalies viduje. Žmonės gyveno nerimo, nepasitenkinimo, depresijos atmosferoje. Ne kartą visą Vokietiją buvo apėmę neramumai: tiek Berlyne, tiek ir provincijoje vyko streikai ir demonstracijos, susidūrimai su policija. „Ūpas vokiečių masėse visai kaip prieš kokį didelį valstybinį perversmą, toks kaip buvo Rusijoj prieš revoliuciją“, „Lietuvoj aš nesu tokio skurdo matęs, kaip jis kad yra šios dienos Vokietijoj“, „Dabar Vokietijoj gyvenimas toks sunkus ir iširęs, kad vokiečiai patys nežino, ko jie nori ir ką jie daro“, „Gyvenimas kunkuliuoja, jėgos formuojas, vėtra bręsta, išmintis svyruoja. Į ką visa tai išsilies, sunku pasakyti, gal tai ir ne nuo vienų vokiečių priklausys…“ – tai eilutės iš B. Sruogos tuometinių laiškų ir straipsnių.
Miunchenas, be to, buvo opozicijos miestas, kuriame, vietinės valdžios palaikomos ir skatinamos, viršų ėmė ir atvirai veikė Berlyno socialdemokratų vyriausybei priešiškos įvairios reakcinės monarchistinės grupuotės ir partijos, gyvenančios neapykantos 1918 m. revoliucijos dalyviams ir idealams, priešiškumo ir revanšo prancūzams ir net atsiskyrimo nuo „parsidavėliško“ Berlyno nuotaikomis. Šiame mieste ir kaip tik šiuo metu pirmąsyk pakėlė galvą fašizmas, ir B. Sruoga buvo tiesioginis Hitlerio gaujų pirmųjų išpuolių liudytojas.
Atvykėliams iš kitų šalių, arba „auslenderiams“, susidarė ir papildomų sunkumų. Į kiekvieną svetimšalį Vokietijoje buvo žiūrima ne tik kaip į pasipelnymo šaltinį, bet ir kaip į daugelio Vokietijos bėdų kaltininką. Vokietijoje gyvenusiems lietuviams visą laiką buvo opios derybų dėl Klaipėdos krašto peripetijos, ypač 1923 m. pradžia, kada vyko Klaipėdos sukilimas ir – kaip atsakas į jį – lietuvių studentų vijimas iš Vokietijos aukštųjų mokyklų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116–117).
Jeigu tik taip galėsi atva-
49
žiuot į Vokietiją – tai aš Tavęs
50
baisiai lauksiu. Bet Berlyne
51
šiuo šį
c
Critical note: šį ] cor pro šiuo, cor fl -į pro -iuo
šį
semestrą būti – neverta.
52
O darbo – aš turiu baisiai gražų
53
darbą
del
dėl
tavęs, į kurį tu
galė gali
c
Critical note: gali ] cor pro galė, cor fl -i pro -ė
gali
54
įdėti visą savo ilgesį, visą savo
55
nerimastį, visą
sąvo
savo
sielą. Poryt
56
aš gaunu
prancuzų
prancūzų
kalba Rolland'o
57
Colas Breugnón.
Colas Breugnon.
n
Note: Balys Sruoga Vandai Daugirdaitei siūlė versti prancūzų rašytojo Romaino Rollando (1866–1944) romaną Colas Breugnon (Kola Brenjonas), parašytą 1919 m. „Romane […] iškeliamas liaudies menininkas, kurio vitališkumas suvokiamas kaip priešprieša mitologizuotam Žano Kristofo paveikslui. Herojus pasakoja apie gyvenimą liaudiška kalba, linksma, pašaipia intonacija“ (Galina Čepinskienė, „Romain Rolland“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/romain-rolland).
Prancuzų
Prancūzų
kalba.
Ir
p
Physical note: [1v] //
Ir
Facsimile Image Placeholder
58
Tuojau
tuojau
tau
pasiusiu.
pasiųsiu.
Tai gal kiek
59
sunkokas bus vertimas. Bet tu nenusi-
60
gąsk. Visų pirma
ve gražų
c
Critical note: gražų ] cor pro ve, cor gr pro ve
gražų
dalyką versti –
61
begalinis džiaugsmas, pradėjus darbą –
62
taip ir noris dirbti, taip ir
63
traukia. O ties šiuo dalyku dirbsi-
64
me
abudu.
abudu.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė jau turėjo panašų projektą, trukusį porą metų, bet pasibaigusį nesėkme. Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė didelės apimties (58 autorinių lankų) knygą – Graikų literatūros istorijos vadovėlį, vertimą redagavo Balys Sruoga. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, su kuria Balys Sruoga buvo sudaręs sutartį, vertimo nepripažino kokybišku, todėl jo neišleido. Balys Sruoga, nepaisydamas nesėkmės, toliau ieškojo papildomo uždarbio galimybės. Vanda Daugirdaitė, spaudžiama finansinių sunkumų, nebegalėjo toliau studijuoti Berlyne. Vanda Daugirdaitė, prisimindama, koks sudėtingas buvo pirmasis vertimas, kiek daug laiko jis atėmė, kiek pastangų pareikalavo, kaip darbas įvertintas, bendradarbiauti atsisakė: „Aš stipendijos prašyti nenorėjau, nes kaip ten bebūtų, mano tėvo ūkis buvo po karo nualintas, jis pats nebejaunas, labai sunkiai dirbo, na, svarbiausia, priklausė prie dvarininkų… Sunkų vertimą bijojau imti, net gavus man tas vertimas ėmė daug laiko, sunku buvo rimtai mokytis. Jau tėvas buvo sutikęs, kad aš už Balio tekėsiu, nutariau laukti, kol jis baigs universitetą“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Tu
padaryk padarysi
c
Critical note: padarysi ] cor pro padaryk, cor si pro k
padarysi
kaip
65
galima artimiausį originalui
66
vertimą, o paskui abu kartu ga-
67
lėsim jį
„suredaguoti“
„suredaguoti“,
nustatyti
68
stilių, padaryti gražiai, gražiai.
69
Jeigu tu sutiktum šį dalyką versti,
70
tai dar vienas klausimas. Ar tu
71
galėtum šiuo tarpu apsieiti be
72
sutarties, kad nereikėtų kas mėnuo
73
avanso prašyti? Jeigu tai būtų
74
galima, tai paskui visuomet
75
parduot bus galima ir kur kas
76
geresniomis sąlygomis, negu
77
daryti sutartį iš anksto. Dalykas
78
ne toks didelis, kol aš baigsiu savo
79
komediją su
universitetu
universitetu,
tu
80
galėtum suspėti padaryti. O
81
tas dalykas yra baisiai-baisiai
82
gražus ir bus labai plačiai
83
skaitomas. Ir koks džiaugsmin-
84
gas darbas gražų veikalą
85
versti! Ką tu manai apie
86
tai
tai,
Vandukeli?
p
Physical note: [2r] //
Vandukeli?
Vandukėli?
Facsimile Image Placeholder
87
Šv.
Ministerijai
ministerijai
aš pasiun-
88
čiau mano parašų daugiau,
89
negu reikia, nors juos gero-
90
kai pakoliojau, tai jie tuoj man-
91
dagesni paliko.
– – – – – – – – – –
92
O man
dušioj
dūšioj
šiandie taip
93
gera, taip
li lengva ,
c
Critical note: lengva ] cor pro vid li, cor e pro vid i
lengva,
taip
94
dainuoti noris.
95
Vandukai
Vandukai,
numylėta tu mano!
96
Bučiuoju tave visą visą –
97
Bal.
98
30.
99
Sekmadien.
p
Physical note: [2v] //
Sekmadien.
X (Close panel)Version a2: 1923-09-30: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Mylimas
Vandukeli,
Vandukėli,
gavau Tavo
1
Mylimas
Vandukeli,
Vandukėli,
gavau Tavo
2
laišką, gavau! Ir
n vaizdelį
c
Critical note: vaizdelį ] cor pro n, cor v pro n
vaizdelį
vaizdelį,
ir
geli-
gėli-
3
kes,
kes
gavau
gavau,
Vandukai! Ir
dušioj
dūšioj
4
taip gera pasidarė, ir linksma
5
ir linksma
c
Critical note: linksma ] cor pro ir, cor li pro ir
linksma!
Ačiū
tau
tau,
Vandukeli,
Vandukėli,
ačiū!
6
Ir Išbučiavau
c
Critical note: Išbučiavau ] cor pro Ir, cor š pro r
Išbučiavau
Tavo paveikslėlį, Tavo
7
gėlikes ir visą ilgą
ilga
ilgą
vakarą
8
džiaugsmo užuomaršoj klajojau
9
po tylų
rūdens
rudens
sodą! Ir tą
10
dieną, kai atėjo Tavo
laiškelis,
laiškelis
11
ir danguj saulė patekėjo, ir
12
nebesys debesys
c
Critical note: debesys ] cor pro nebesys, cor d pro n
debesys
nuslinko, ir pasidarė
13
tylus, tylus auksinis ruduo.
14
Rytą pakeliu galvą – tekanti
15
saulė žiūri pro langą –
16
ir aš pašokstu, ir džiaugiuos,
17
ir dainuoju –
Vandukai
Vandukai,
18
mylimas mano!
19
Šiandie sekmadienis. Toks
20
ramus, toks šiltas, toks saulėtas!
21
Rytą dirbau – nuo pat anksti,
22
paskui sode ant saulelės
23
pagulėjau, paskui vėl dirbau
24
kelias valandas prie stalo
25
prilypęs.
prilipęs.
Perrašinėju disertaciją.
26
O dabar vakaras. Dabar
sedžiu
sėdžiu
27
sode ir Tau dūmoju, ir dūšia
28
skrendu į
tave
tave,
Vandukeli!
p
Physical note: [1r] //
Vandukeli!
Vandukėli!
Facsimile Image Placeholder
29
Pas mus kritingasai revoliu-
30
cijos momentas jau
praėjo.
praėjo.
n
Note: Balys Sruoga rašo apie laikotarpį, likus keliems mėnesiams iki Alaus pučo Miunchene (1923-11-08), kai Vokietijos nacionalsocialistai, vadovaujami Adolfo Hitlerio ir generolo Ericho Ludendorfo, pabandė įvykdyti valstybės perversmą. Tuo metu vyko Vokietijos ir Prancūzijos karinis konfliktas dėl Ruhro regiono, keitėsi ministrų kabinetas (dėl pasyvaus priešinimosi Prancūzijai ir Belgijai, užėmusioms Ruhro kraštą, atsistatydino Vokietijos kancleris Wilhelmas Cuno), padidėjus infliacijai, šalyje kilo darbininkų streikai. Valdžią perėmęs Vokietijos kanclerio Gustavo Stresemanno kabinetas, kurį sudarė socialdemokratai ir centro atstovai, kovoję su komunistais ir monarchistais, siekė susitaikymo su Vakarų sąjungininkais, kuriam laikui situaciją stabilizavo, grėsusi Vokiečių revoliucija tuo metu neįvyko.
Vokietijos gyventojai nebuvo vieningi. Šiaurės ir Centro Vokietija naują valdžią palaikė, o Pietų Vokietija ir Bavarija buvo Cuno kabineto šalininkės, todėl priešinosi. Tarp Bavarijos ir Berlyno kilo konfliktas. Bavarijos ministras pirmininkas Eugenas von Knillingas ignoravo Gustavo Stresemanno ir socialdemokratų bandymus diplomatiškai susitarti. Bavarijos respublikoje veikė monarchistų partija, kursčiusi revoliucijai – kvietė atkurti monarchiją. Ši partija veikė kartu su hitlerininkais ir Vokietijos komunistais. 1923-08-28 įvyko Vokiečių nacionalinės liaudies partijos, opozicinės dabartinei valdžiai, centrinio komiteto posėdis, kuriame suformuluota kovos programa, skatinanti įvesti diktatūrą. Vokietijoje dėl infliacijos (krutusios markės vertės) kilo alkanų darbininkų maištai, vyko mitingai, kuriais siekta nuversti valdžią, sumušti centro atstovus ir socialdemokratus.
Apie sudėtingą besikeičiančią politinę padėtį Balys Sruoga rašė Amerikos dienraščiui Naujienos: „Esant tokiam nusistatymui Štrezemanno padėtis nelengva: krašte vienybės nėra! Bet paskutiniuoju laiku padėtis linksta dar blogesnėn pusėn. Monarchistai norėtų daryti monarchistinę revoliuciją, bet tam neturi dar pakankamai jėgų – žmonių, kurie galėtų lipti ant barikadų. Komunistai, tie „revoliucijos sportininkai“, irgi mielu noru darytų savo revoliuciją, bet tam reikalui neturi pakankamai ginklų – ginklai, tai ne auksas, jų taip lengvai į Vokietiją iš Rusijos nepergabensi. Ir štai [Karlui] Radekui ateina į galvą „laiminga“ mintis: o ką, jei Vokietijos komunistams, susijungus su monarchistais, daryti revoliuciją?! Ir Radeko mesta mintis neliko bergždžia. Monarchistai nuėjo į komunistų laikraščius straipsnių rašyt, o komunistai pradėjo lįsti į juodašimčių mitingus prakalbų sakyti, ir jie sutinkami didžiausiomis ovacijomis.
Dar tiek nesenai komunistai rengė Berlyne priešfašistinį smurtą, o šiandien jie jau geriausi prieteliai!“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-27, Nr. 228, p. 4).
„Tokio ūpo, koks vyksta dabar Vokietijoje, man tiktai teko matyti Rusijoje prieš kruvinąją revoliuciją. Dabar visi pažangieji valstybiniai nusistatę elementai jungias apie naują valdžią. Vyksta sunkiausiomis aplinkybėmis arši kova tarp demokratijos iš vienos pusės ir juodosios bei raudonosios reakcijos iš antros pusės. Kas laimės?..“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-28, Nr. 229, p. 5).
31
Turbūt nieko nebebus. Dar gali
32
kiek būti progos Bavarijai atsi-
33
skirti, bet jeigu tai ir bus, tai be
34
didelio kraujo praliejimo. Šiaip
35
smarkumas jau praėjo ir viskas
36
ramu. Tiktai viskas baisiai
37
brangsta.
brangsta.
n
Note: Kaip žinoma, sotus žmogus revoliucijos nekelia. Visų revoliucija istorija rodo, kad revoliucija kyla tiktai tenai, kur vargas ir badas pasiekia aukščiausio laipsnio, kur žmonėms jau nebėra ko rizikuoti ir ko besigailėti, kur žmonėms gyvybė tiek brangi, kiek ir duonos kąsnis. Vis viena kokiais ideologijos vystyklais revoliucijos apaštalus nevystytum, faktas pasiliks faktu, kad be vargo iš bado revoliucijos nėra buvę. Ir jeigu paskutiniąsias Cuno viešpatavimo dienas visą Vokietiją buvo paskandinę didžiausi neramumai, kad visose provincijose, lygiai kaip ir sostinėj Berlyne, prasidėjo streikai, maisto krautuvių daužymas, demonstracijos, peštynės su policija, kad visur girdėjos revoliucijos obalsiai ir kvepėjo revoliucijos parakas, tai šis faktas pats savaime jau labai daug pasako. Iš tikrųjų finansų sistemos katastrofa buvo didžiausio pasipelnymo šaltinis fabrikantams, pirkliams, buržuazijai, bet darbininkams ir smulkiems valdininkams bei tarnautojams – didžiausia kančia. Krintant markei, fabrikantai ir pirkliai kainas sugebėjo tiek pakelti, kad jos visuomet yra keleriopai aukštesnės tikrosios vertybės – kad apsisaugoti nuo nuostolių, kurie gali įvykti toliau markei tebesmunkant. Antra vėl vertus, vokiečių valstybės bankas labai plačiai kreditavo prekybos ir pramonės įstaigas. Ką gi, kuriam laikui praslinkus, kai markė suskumba jau keleriopai nukristi, patriotingi buržujai grąžina pinigus bankui markėmis – tokį pat skaičių, kiek buvo paėmę. Privatiniai spekuliantai kai skolinas pinigus, į mėnesį moka 100% ir džiaugias dar savo naudai uždirbę ne mažiau 200%, o valstybės bankas stambiosios buržuazijos naudai lėšų nesigaili (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-25, Nr. 226, p. 4).
„Šiuo tarpu Vokietijos prekių kainos jau daugeliu atvejų pralenkė pasaulinės rinkos kainas, daugelis jau daiktų Vokietijoj kur kas brangiau, negu užsieny. Pavyzdžiui, angliai atsieina pigiau atvežti iš Anglijos, negu juos kasti Vokietijoj. Poperio pramonė jau paskelbė savo eksporto uždarymą, nes dėlei kainų aukštumo nebegali konkuruoti su užsienio fabrikantais. Tas pat ir metalurgijos pramonėj, ir tekstilinėj, ir t. t. Nėra tos dienos, kad nebūtų skelbiama apie tos ar kitos pramonės bei prekybos įstaigos likvidavimą.
Valiutai krintant, darbininkų ir smulkių tarnautojų algos toli gražu nebuvo keliamos tokiu pat tempu, kaip kainos. Pagaliau imta nustatinėti algas savaitėmis, bet ir tai nieko negelbėjo. Algos nustatoma vis tik mažesnės, negu brangenybė to reikalauja, o į galą savaitės jos dar toliau atsilieka. Darbdaviams iš to pelnas, bet darbininkams ir smulkiems vartotojams – didžiausias skurdas.
Šiandie Vokietijoj du populiariausiu klausimu: kaip doleris stovi ir kada bus revoliucija. Tegu jie daugiausia nesąjoningai skamba, bet jų esimas jau labai daug liudija. Ir tas faktas, kad vokiečių darbininkai iki šiolei taip kantriai kentėjo, dar neliudija, kad jie gali amžius kentėti. […]
Štrezemano kabinetui tenka iš visų pusių sunkiausia problema spręsti. Kaip nors nuraminti įsisiūbavusią šalį – pagerinti ekonominę padėtį, sutvarkyti finansus, iš kurių tik vienas chaosas beliko“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-26, Nr. 227, p. 4).
O žinai,
Vandūk,
Vanduk,
aš
38
gal šiek tiek ir džiaugiuos, kad
ši
šį
39
semestrą tu nusprendei pasilikt
40
Būgiuose ir negyvent Vokietijoje.
41
Vargu, vargu bau būtum išsilai-
42
kius. Jeigu tave šį semestrą
43
Berlynan ir priimtų laisva
44
klausytoja – aš manyčiau, kad
45
vis tik nevažiuok. Darbo – padirbsi
46
visai maža, o tik nustosi
i sveikatos ,
c
Critical note: sveikatos ] cor s pro vid i
sveikatos,
47
išalksi, išbadausi – ir jokios naudos
48
nebus.
nebus.
n
Note: „Kitomis spalvomis netruko atsigręžti ir pats Miunchenas. Ką tik baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, kuris ne tik pakeitė Europos politinę situaciją, bet ir išjudino ar sugriovė daugybę buvusių vertybių, įprastinių sąvokų ir požiūrių. Vokietija buvo pralaimėjusi šalis, gyvenanti jai nepalankios Versalio sutarties ir nuslopintos proletarinės revoliucijos įspūdžiais. Vis stipriau siautė ekonominė krizė; buvo periodų, kada markės kursas krito ne dienom, o valandom, pasiekdamas milijonines sumas už dolerį („Aš nešiojau skrybėlę už 2 milijonus, už valizą mokėjau 4 milijonus!“, – taip prisiminė tuos laikus 1923 m. gale į Miuncheną atvažiavęs V. Mykolaitis-Putinas). Visa tai galutinai paraližavo pramonę ir prekybą, paaštrino politinius, socialinius, religinius susidūrimus šalies viduje. Žmonės gyveno nerimo, nepasitenkinimo, depresijos atmosferoje. Ne kartą visą Vokietiją buvo apėmę neramumai: tiek Berlyne, tiek ir provincijoje vyko streikai ir demonstracijos, susidūrimai su policija. „Ūpas vokiečių masėse visai kaip prieš kokį didelį valstybinį perversmą, toks kaip buvo Rusijoj prieš revoliuciją“, „Lietuvoj aš nesu tokio skurdo matęs, kaip jis kad yra šios dienos Vokietijoj“, „Dabar Vokietijoj gyvenimas toks sunkus ir iširęs, kad vokiečiai patys nežino, ko jie nori ir ką jie daro“, „Gyvenimas kunkuliuoja, jėgos formuojas, vėtra bręsta, išmintis svyruoja. Į ką visa tai išsilies, sunku pasakyti, gal tai ir ne nuo vienų vokiečių priklausys…“ – tai eilutės iš B. Sruogos tuometinių laiškų ir straipsnių.
Miunchenas, be to, buvo opozicijos miestas, kuriame, vietinės valdžios palaikomos ir skatinamos, viršų ėmė ir atvirai veikė Berlyno socialdemokratų vyriausybei priešiškos įvairios reakcinės monarchistinės grupuotės ir partijos, gyvenančios neapykantos 1918 m. revoliucijos dalyviams ir idealams, priešiškumo ir revanšo prancūzams ir net atsiskyrimo nuo „parsidavėliško“ Berlyno nuotaikomis. Šiame mieste ir kaip tik šiuo metu pirmąsyk pakėlė galvą fašizmas, ir B. Sruoga buvo tiesioginis Hitlerio gaujų pirmųjų išpuolių liudytojas.
Atvykėliams iš kitų šalių, arba „auslenderiams“, susidarė ir papildomų sunkumų. Į kiekvieną svetimšalį Vokietijoje buvo žiūrima ne tik kaip į pasipelnymo šaltinį, bet ir kaip į daugelio Vokietijos bėdų kaltininką. Vokietijoje gyvenusiems lietuviams visą laiką buvo opios derybų dėl Klaipėdos krašto peripetijos, ypač 1923 m. pradžia, kada vyko Klaipėdos sukilimas ir – kaip atsakas į jį – lietuvių studentų vijimas iš Vokietijos aukštųjų mokyklų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116–117).
Jeigu tik taip galėsi atva-
49
žiuot į Vokietiją – tai aš Tavęs
50
baisiai lauksiu. Bet Berlyne
51
šiuo šį
c
Critical note: šį ] cor pro šiuo, cor fl -į pro -iuo
šį
semestrą būti – neverta.
52
O darbo – aš turiu baisiai gražų
53
darbą
del
dėl
tavęs, į kurį tu
galė gali
c
Critical note: gali ] cor pro galė, cor fl -i pro -ė
gali
54
įdėti visą savo ilgesį, visą savo
55
nerimastį, visą
sąvo
savo
sielą. Poryt
56
aš gaunu
prancuzų
prancūzų
kalba Rolland'o
57
Colas Breugnón.
Colas Breugnon.
n
Note: Balys Sruoga Vandai Daugirdaitei siūlė versti prancūzų rašytojo Romaino Rollando (1866–1944) romaną Colas Breugnon (Kola Brenjonas), parašytą 1919 m. „Romane […] iškeliamas liaudies menininkas, kurio vitališkumas suvokiamas kaip priešprieša mitologizuotam Žano Kristofo paveikslui. Herojus pasakoja apie gyvenimą liaudiška kalba, linksma, pašaipia intonacija“ (Galina Čepinskienė, „Romain Rolland“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/romain-rolland).
Prancuzų
Prancūzų
kalba.
Ir
p
Physical note: [1v] //
Ir
Facsimile Image Placeholder
58
Tuojau
tuojau
tau
pasiusiu.
pasiųsiu.
Tai gal kiek
59
sunkokas bus vertimas. Bet tu nenusi-
60
gąsk. Visų pirma
ve gražų
c
Critical note: gražų ] cor pro ve, cor gr pro ve
gražų
dalyką versti –
61
begalinis džiaugsmas, pradėjus darbą –
62
taip ir noris dirbti, taip ir
63
traukia. O ties šiuo dalyku dirbsi-
64
me
abudu.
abudu.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė jau turėjo panašų projektą, trukusį porą metų, bet pasibaigusį nesėkme. Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė didelės apimties (58 autorinių lankų) knygą – Graikų literatūros istorijos vadovėlį, vertimą redagavo Balys Sruoga. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, su kuria Balys Sruoga buvo sudaręs sutartį, vertimo nepripažino kokybišku, todėl jo neišleido. Balys Sruoga, nepaisydamas nesėkmės, toliau ieškojo papildomo uždarbio galimybės. Vanda Daugirdaitė, spaudžiama finansinių sunkumų, nebegalėjo toliau studijuoti Berlyne. Vanda Daugirdaitė, prisimindama, koks sudėtingas buvo pirmasis vertimas, kiek daug laiko jis atėmė, kiek pastangų pareikalavo, kaip darbas įvertintas, bendradarbiauti atsisakė: „Aš stipendijos prašyti nenorėjau, nes kaip ten bebūtų, mano tėvo ūkis buvo po karo nualintas, jis pats nebejaunas, labai sunkiai dirbo, na, svarbiausia, priklausė prie dvarininkų… Sunkų vertimą bijojau imti, net gavus man tas vertimas ėmė daug laiko, sunku buvo rimtai mokytis. Jau tėvas buvo sutikęs, kad aš už Balio tekėsiu, nutariau laukti, kol jis baigs universitetą“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Tu
padaryk padarysi
c
Critical note: padarysi ] cor pro padaryk, cor si pro k
padarysi
kaip
65
galima artimiausį originalui
66
vertimą, o paskui abu kartu ga-
67
lėsim jį
„suredaguoti“
„suredaguoti“,
nustatyti
68
stilių, padaryti gražiai, gražiai.
69
Jeigu tu sutiktum šį dalyką versti,
70
tai dar vienas klausimas. Ar tu
71
galėtum šiuo tarpu apsieiti be
72
sutarties, kad nereikėtų kas mėnuo
73
avanso prašyti? Jeigu tai būtų
74
galima, tai paskui visuomet
75
parduot bus galima ir kur kas
76
geresniomis sąlygomis, negu
77
daryti sutartį iš anksto. Dalykas
78
ne toks didelis, kol aš baigsiu savo
79
komediją su
universitetu
universitetu,
tu
80
galėtum suspėti padaryti. O
81
tas dalykas yra baisiai-baisiai
82
gražus ir bus labai plačiai
83
skaitomas. Ir koks džiaugsmin-
84
gas darbas gražų veikalą
85
versti! Ką tu manai apie
86
tai
tai,
Vandukeli?
p
Physical note: [2r] //
Vandukeli?
Vandukėli?
Facsimile Image Placeholder
87
Šv.
Ministerijai
ministerijai
aš pasiun-
88
čiau mano parašų daugiau,
89
negu reikia, nors juos gero-
90
kai pakoliojau, tai jie tuoj man-
91
dagesni paliko.
– – – – – – – – – –
92
O man
dušioj
dūšioj
šiandie taip
93
gera, taip
li lengva ,
c
Critical note: lengva ] cor pro vid li, cor e pro vid i
lengva,
taip
94
dainuoti noris.
95
Vandukai
Vandukai,
numylėta tu mano!
96
Bučiuoju tave visą visą –
97
Bal.
98
30.
99
Sekmadien.
p
Physical note: [2v] //
Sekmadien.
X (Close panel)Version a3: 1923-09-30: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Mylimas
Vandukeli,
Vandukėli,
gavau Tavo
1
Mylimas
Vandukeli,
Vandukėli,
gavau Tavo
2
laišką, gavau! Ir
n vaizdelį
c
Critical note: vaizdelį ] cor pro n, cor v pro n
vaizdelį
vaizdelį,
ir
geli-
gėli-
3
kes,
kes
gavau
gavau,
Vandukai! Ir
dušioj
dūšioj
4
taip gera pasidarė, ir linksma
5
ir linksma
c
Critical note: linksma ] cor pro ir, cor li pro ir
linksma!
Ačiū
tau
tau,
Vandukeli,
Vandukėli,
ačiū!
6
Ir Išbučiavau
c
Critical note: Išbučiavau ] cor pro Ir, cor š pro r
Išbučiavau
Tavo paveikslėlį, Tavo
7
gėlikes ir visą ilgą
ilga
ilgą
vakarą
8
džiaugsmo užuomaršoj klajojau
9
po tylų
rūdens
rudens
sodą! Ir tą
10
dieną, kai atėjo Tavo
laiškelis,
laiškelis
11
ir danguj saulė patekėjo, ir
12
nebesys debesys
c
Critical note: debesys ] cor pro nebesys, cor d pro n
debesys
nuslinko, ir pasidarė
13
tylus, tylus auksinis ruduo.
14
Rytą pakeliu galvą – tekanti
15
saulė žiūri pro langą –
16
ir aš pašokstu, ir džiaugiuos,
17
ir dainuoju –
Vandukai
Vandukai,
18
mylimas mano!
19
Šiandie sekmadienis. Toks
20
ramus, toks šiltas, toks saulėtas!
21
Rytą dirbau – nuo pat anksti,
22
paskui sode ant saulelės
23
pagulėjau, paskui vėl dirbau
24
kelias valandas prie stalo
25
prilypęs.
prilipęs.
Perrašinėju disertaciją.
26
O dabar vakaras. Dabar
sedžiu
sėdžiu
27
sode ir Tau dūmoju, ir dūšia
28
skrendu į
tave
tave,
Vandukeli!
p
Physical note: [1r] //
Vandukeli!
Vandukėli!
Facsimile Image Placeholder
29
Pas mus kritingasai revoliu-
30
cijos momentas jau
praėjo.
praėjo.
n
Note: Balys Sruoga rašo apie laikotarpį, likus keliems mėnesiams iki Alaus pučo Miunchene (1923-11-08), kai Vokietijos nacionalsocialistai, vadovaujami Adolfo Hitlerio ir generolo Ericho Ludendorfo, pabandė įvykdyti valstybės perversmą. Tuo metu vyko Vokietijos ir Prancūzijos karinis konfliktas dėl Ruhro regiono, keitėsi ministrų kabinetas (dėl pasyvaus priešinimosi Prancūzijai ir Belgijai, užėmusioms Ruhro kraštą, atsistatydino Vokietijos kancleris Wilhelmas Cuno), padidėjus infliacijai, šalyje kilo darbininkų streikai. Valdžią perėmęs Vokietijos kanclerio Gustavo Stresemanno kabinetas, kurį sudarė socialdemokratai ir centro atstovai, kovoję su komunistais ir monarchistais, siekė susitaikymo su Vakarų sąjungininkais, kuriam laikui situaciją stabilizavo, grėsusi Vokiečių revoliucija tuo metu neįvyko.
Vokietijos gyventojai nebuvo vieningi. Šiaurės ir Centro Vokietija naują valdžią palaikė, o Pietų Vokietija ir Bavarija buvo Cuno kabineto šalininkės, todėl priešinosi. Tarp Bavarijos ir Berlyno kilo konfliktas. Bavarijos ministras pirmininkas Eugenas von Knillingas ignoravo Gustavo Stresemanno ir socialdemokratų bandymus diplomatiškai susitarti. Bavarijos respublikoje veikė monarchistų partija, kursčiusi revoliucijai – kvietė atkurti monarchiją. Ši partija veikė kartu su hitlerininkais ir Vokietijos komunistais. 1923-08-28 įvyko Vokiečių nacionalinės liaudies partijos, opozicinės dabartinei valdžiai, centrinio komiteto posėdis, kuriame suformuluota kovos programa, skatinanti įvesti diktatūrą. Vokietijoje dėl infliacijos (krutusios markės vertės) kilo alkanų darbininkų maištai, vyko mitingai, kuriais siekta nuversti valdžią, sumušti centro atstovus ir socialdemokratus.
Apie sudėtingą besikeičiančią politinę padėtį Balys Sruoga rašė Amerikos dienraščiui Naujienos: „Esant tokiam nusistatymui Štrezemanno padėtis nelengva: krašte vienybės nėra! Bet paskutiniuoju laiku padėtis linksta dar blogesnėn pusėn. Monarchistai norėtų daryti monarchistinę revoliuciją, bet tam neturi dar pakankamai jėgų – žmonių, kurie galėtų lipti ant barikadų. Komunistai, tie „revoliucijos sportininkai“, irgi mielu noru darytų savo revoliuciją, bet tam reikalui neturi pakankamai ginklų – ginklai, tai ne auksas, jų taip lengvai į Vokietiją iš Rusijos nepergabensi. Ir štai [Karlui] Radekui ateina į galvą „laiminga“ mintis: o ką, jei Vokietijos komunistams, susijungus su monarchistais, daryti revoliuciją?! Ir Radeko mesta mintis neliko bergždžia. Monarchistai nuėjo į komunistų laikraščius straipsnių rašyt, o komunistai pradėjo lįsti į juodašimčių mitingus prakalbų sakyti, ir jie sutinkami didžiausiomis ovacijomis.
Dar tiek nesenai komunistai rengė Berlyne priešfašistinį smurtą, o šiandien jie jau geriausi prieteliai!“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-27, Nr. 228, p. 4).
„Tokio ūpo, koks vyksta dabar Vokietijoje, man tiktai teko matyti Rusijoje prieš kruvinąją revoliuciją. Dabar visi pažangieji valstybiniai nusistatę elementai jungias apie naują valdžią. Vyksta sunkiausiomis aplinkybėmis arši kova tarp demokratijos iš vienos pusės ir juodosios bei raudonosios reakcijos iš antros pusės. Kas laimės?..“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-28, Nr. 229, p. 5).
31
Turbūt nieko nebebus. Dar gali
32
kiek būti progos Bavarijai atsi-
33
skirti, bet jeigu tai ir bus, tai be
34
didelio kraujo praliejimo. Šiaip
35
smarkumas jau praėjo ir viskas
36
ramu. Tiktai viskas baisiai
37
brangsta.
brangsta.
n
Note: Kaip žinoma, sotus žmogus revoliucijos nekelia. Visų revoliucija istorija rodo, kad revoliucija kyla tiktai tenai, kur vargas ir badas pasiekia aukščiausio laipsnio, kur žmonėms jau nebėra ko rizikuoti ir ko besigailėti, kur žmonėms gyvybė tiek brangi, kiek ir duonos kąsnis. Vis viena kokiais ideologijos vystyklais revoliucijos apaštalus nevystytum, faktas pasiliks faktu, kad be vargo iš bado revoliucijos nėra buvę. Ir jeigu paskutiniąsias Cuno viešpatavimo dienas visą Vokietiją buvo paskandinę didžiausi neramumai, kad visose provincijose, lygiai kaip ir sostinėj Berlyne, prasidėjo streikai, maisto krautuvių daužymas, demonstracijos, peštynės su policija, kad visur girdėjos revoliucijos obalsiai ir kvepėjo revoliucijos parakas, tai šis faktas pats savaime jau labai daug pasako. Iš tikrųjų finansų sistemos katastrofa buvo didžiausio pasipelnymo šaltinis fabrikantams, pirkliams, buržuazijai, bet darbininkams ir smulkiems valdininkams bei tarnautojams – didžiausia kančia. Krintant markei, fabrikantai ir pirkliai kainas sugebėjo tiek pakelti, kad jos visuomet yra keleriopai aukštesnės tikrosios vertybės – kad apsisaugoti nuo nuostolių, kurie gali įvykti toliau markei tebesmunkant. Antra vėl vertus, vokiečių valstybės bankas labai plačiai kreditavo prekybos ir pramonės įstaigas. Ką gi, kuriam laikui praslinkus, kai markė suskumba jau keleriopai nukristi, patriotingi buržujai grąžina pinigus bankui markėmis – tokį pat skaičių, kiek buvo paėmę. Privatiniai spekuliantai kai skolinas pinigus, į mėnesį moka 100% ir džiaugias dar savo naudai uždirbę ne mažiau 200%, o valstybės bankas stambiosios buržuazijos naudai lėšų nesigaili (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-25, Nr. 226, p. 4).
„Šiuo tarpu Vokietijos prekių kainos jau daugeliu atvejų pralenkė pasaulinės rinkos kainas, daugelis jau daiktų Vokietijoj kur kas brangiau, negu užsieny. Pavyzdžiui, angliai atsieina pigiau atvežti iš Anglijos, negu juos kasti Vokietijoj. Poperio pramonė jau paskelbė savo eksporto uždarymą, nes dėlei kainų aukštumo nebegali konkuruoti su užsienio fabrikantais. Tas pat ir metalurgijos pramonėj, ir tekstilinėj, ir t. t. Nėra tos dienos, kad nebūtų skelbiama apie tos ar kitos pramonės bei prekybos įstaigos likvidavimą.
Valiutai krintant, darbininkų ir smulkių tarnautojų algos toli gražu nebuvo keliamos tokiu pat tempu, kaip kainos. Pagaliau imta nustatinėti algas savaitėmis, bet ir tai nieko negelbėjo. Algos nustatoma vis tik mažesnės, negu brangenybė to reikalauja, o į galą savaitės jos dar toliau atsilieka. Darbdaviams iš to pelnas, bet darbininkams ir smulkiems vartotojams – didžiausias skurdas.
Šiandie Vokietijoj du populiariausiu klausimu: kaip doleris stovi ir kada bus revoliucija. Tegu jie daugiausia nesąjoningai skamba, bet jų esimas jau labai daug liudija. Ir tas faktas, kad vokiečių darbininkai iki šiolei taip kantriai kentėjo, dar neliudija, kad jie gali amžius kentėti. […]
Štrezemano kabinetui tenka iš visų pusių sunkiausia problema spręsti. Kaip nors nuraminti įsisiūbavusią šalį – pagerinti ekonominę padėtį, sutvarkyti finansus, iš kurių tik vienas chaosas beliko“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-26, Nr. 227, p. 4).
O žinai,
Vandūk,
Vanduk,
aš
38
gal šiek tiek ir džiaugiuos, kad
ši
šį
39
semestrą tu nusprendei pasilikt
40
Būgiuose ir negyvent Vokietijoje.
41
Vargu, vargu bau būtum išsilai-
42
kius. Jeigu tave šį semestrą
43
Berlynan ir priimtų laisva
44
klausytoja – aš manyčiau, kad
45
vis tik nevažiuok. Darbo – padirbsi
46
visai maža, o tik nustosi
i sveikatos ,
c
Critical note: sveikatos ] cor s pro vid i
sveikatos,
47
išalksi, išbadausi – ir jokios naudos
48
nebus.
nebus.
n
Note: „Kitomis spalvomis netruko atsigręžti ir pats Miunchenas. Ką tik baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, kuris ne tik pakeitė Europos politinę situaciją, bet ir išjudino ar sugriovė daugybę buvusių vertybių, įprastinių sąvokų ir požiūrių. Vokietija buvo pralaimėjusi šalis, gyvenanti jai nepalankios Versalio sutarties ir nuslopintos proletarinės revoliucijos įspūdžiais. Vis stipriau siautė ekonominė krizė; buvo periodų, kada markės kursas krito ne dienom, o valandom, pasiekdamas milijonines sumas už dolerį („Aš nešiojau skrybėlę už 2 milijonus, už valizą mokėjau 4 milijonus!“, – taip prisiminė tuos laikus 1923 m. gale į Miuncheną atvažiavęs V. Mykolaitis-Putinas). Visa tai galutinai paraližavo pramonę ir prekybą, paaštrino politinius, socialinius, religinius susidūrimus šalies viduje. Žmonės gyveno nerimo, nepasitenkinimo, depresijos atmosferoje. Ne kartą visą Vokietiją buvo apėmę neramumai: tiek Berlyne, tiek ir provincijoje vyko streikai ir demonstracijos, susidūrimai su policija. „Ūpas vokiečių masėse visai kaip prieš kokį didelį valstybinį perversmą, toks kaip buvo Rusijoj prieš revoliuciją“, „Lietuvoj aš nesu tokio skurdo matęs, kaip jis kad yra šios dienos Vokietijoj“, „Dabar Vokietijoj gyvenimas toks sunkus ir iširęs, kad vokiečiai patys nežino, ko jie nori ir ką jie daro“, „Gyvenimas kunkuliuoja, jėgos formuojas, vėtra bręsta, išmintis svyruoja. Į ką visa tai išsilies, sunku pasakyti, gal tai ir ne nuo vienų vokiečių priklausys…“ – tai eilutės iš B. Sruogos tuometinių laiškų ir straipsnių.
Miunchenas, be to, buvo opozicijos miestas, kuriame, vietinės valdžios palaikomos ir skatinamos, viršų ėmė ir atvirai veikė Berlyno socialdemokratų vyriausybei priešiškos įvairios reakcinės monarchistinės grupuotės ir partijos, gyvenančios neapykantos 1918 m. revoliucijos dalyviams ir idealams, priešiškumo ir revanšo prancūzams ir net atsiskyrimo nuo „parsidavėliško“ Berlyno nuotaikomis. Šiame mieste ir kaip tik šiuo metu pirmąsyk pakėlė galvą fašizmas, ir B. Sruoga buvo tiesioginis Hitlerio gaujų pirmųjų išpuolių liudytojas.
Atvykėliams iš kitų šalių, arba „auslenderiams“, susidarė ir papildomų sunkumų. Į kiekvieną svetimšalį Vokietijoje buvo žiūrima ne tik kaip į pasipelnymo šaltinį, bet ir kaip į daugelio Vokietijos bėdų kaltininką. Vokietijoje gyvenusiems lietuviams visą laiką buvo opios derybų dėl Klaipėdos krašto peripetijos, ypač 1923 m. pradžia, kada vyko Klaipėdos sukilimas ir – kaip atsakas į jį – lietuvių studentų vijimas iš Vokietijos aukštųjų mokyklų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116–117).
Jeigu tik taip galėsi atva-
49
žiuot į Vokietiją – tai aš Tavęs
50
baisiai lauksiu. Bet Berlyne
51
šiuo šį
c
Critical note: šį ] cor pro šiuo, cor fl -į pro -iuo
šį
semestrą būti – neverta.
52
O darbo – aš turiu baisiai gražų
53
darbą
del
dėl
tavęs, į kurį tu
galė gali
c
Critical note: gali ] cor pro galė, cor fl -i pro -ė
gali
54
įdėti visą savo ilgesį, visą savo
55
nerimastį, visą
sąvo
savo
sielą. Poryt
56
aš gaunu
prancuzų
prancūzų
kalba Rolland'o
57
Colas Breugnón.
Colas Breugnon.
n
Note: Balys Sruoga Vandai Daugirdaitei siūlė versti prancūzų rašytojo Romaino Rollando (1866–1944) romaną Colas Breugnon (Kola Brenjonas), parašytą 1919 m. „Romane […] iškeliamas liaudies menininkas, kurio vitališkumas suvokiamas kaip priešprieša mitologizuotam Žano Kristofo paveikslui. Herojus pasakoja apie gyvenimą liaudiška kalba, linksma, pašaipia intonacija“ (Galina Čepinskienė, „Romain Rolland“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/romain-rolland).
Prancuzų
Prancūzų
kalba.
Ir
p
Physical note: [1v] //
Ir
Facsimile Image Placeholder
58
Tuojau
tuojau
tau
pasiusiu.
pasiųsiu.
Tai gal kiek
59
sunkokas bus vertimas. Bet tu nenusi-
60
gąsk. Visų pirma
ve gražų
c
Critical note: gražų ] cor pro ve, cor gr pro ve
gražų
dalyką versti –
61
begalinis džiaugsmas, pradėjus darbą –
62
taip ir noris dirbti, taip ir
63
traukia. O ties šiuo dalyku dirbsi-
64
me
abudu.
abudu.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė jau turėjo panašų projektą, trukusį porą metų, bet pasibaigusį nesėkme. Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė didelės apimties (58 autorinių lankų) knygą – Graikų literatūros istorijos vadovėlį, vertimą redagavo Balys Sruoga. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, su kuria Balys Sruoga buvo sudaręs sutartį, vertimo nepripažino kokybišku, todėl jo neišleido. Balys Sruoga, nepaisydamas nesėkmės, toliau ieškojo papildomo uždarbio galimybės. Vanda Daugirdaitė, spaudžiama finansinių sunkumų, nebegalėjo toliau studijuoti Berlyne. Vanda Daugirdaitė, prisimindama, koks sudėtingas buvo pirmasis vertimas, kiek daug laiko jis atėmė, kiek pastangų pareikalavo, kaip darbas įvertintas, bendradarbiauti atsisakė: „Aš stipendijos prašyti nenorėjau, nes kaip ten bebūtų, mano tėvo ūkis buvo po karo nualintas, jis pats nebejaunas, labai sunkiai dirbo, na, svarbiausia, priklausė prie dvarininkų… Sunkų vertimą bijojau imti, net gavus man tas vertimas ėmė daug laiko, sunku buvo rimtai mokytis. Jau tėvas buvo sutikęs, kad aš už Balio tekėsiu, nutariau laukti, kol jis baigs universitetą“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Tu
padaryk padarysi
c
Critical note: padarysi ] cor pro padaryk, cor si pro k
padarysi
kaip
65
galima artimiausį originalui
66
vertimą, o paskui abu kartu ga-
67
lėsim jį
„suredaguoti“
„suredaguoti“,
nustatyti
68
stilių, padaryti gražiai, gražiai.
69
Jeigu tu sutiktum šį dalyką versti,
70
tai dar vienas klausimas. Ar tu
71
galėtum šiuo tarpu apsieiti be
72
sutarties, kad nereikėtų kas mėnuo
73
avanso prašyti? Jeigu tai būtų
74
galima, tai paskui visuomet
75
parduot bus galima ir kur kas
76
geresniomis sąlygomis, negu
77
daryti sutartį iš anksto. Dalykas
78
ne toks didelis, kol aš baigsiu savo
79
komediją su
universitetu
universitetu,
tu
80
galėtum suspėti padaryti. O
81
tas dalykas yra baisiai-baisiai
82
gražus ir bus labai plačiai
83
skaitomas. Ir koks džiaugsmin-
84
gas darbas gražų veikalą
85
versti! Ką tu manai apie
86
tai
tai,
Vandukeli?
p
Physical note: [2r] //
Vandukeli?
Vandukėli?
Facsimile Image Placeholder
87
Šv.
Ministerijai
ministerijai
aš pasiun-
88
čiau mano parašų daugiau,
89
negu reikia, nors juos gero-
90
kai pakoliojau, tai jie tuoj man-
91
dagesni paliko.
– – – – – – – – – –
92
O man
dušioj
dūšioj
šiandie taip
93
gera, taip
li lengva ,
c
Critical note: lengva ] cor pro vid li, cor e pro vid i
lengva,
taip
94
dainuoti noris.
95
Vandukai
Vandukai,
numylėta tu mano!
96
Bučiuoju tave visą visą –
97
Bal.
98
30.
99
Sekmadien.
p
Physical note: [2v] //
Sekmadien.
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 2
Critical note: vaizdelį ] cor pro n, cor v pro n
a1
Line number 5
Critical note: linksma ] cor pro ir, cor li pro ir
a1
Line number 6
Critical note: Išbučiavau ] cor pro Ir, cor š pro r
a1
Line number 12
Critical note: debesys ] cor pro nebesys, cor d pro n
a1
Line number 28
Physical note: [1r] //
a3
Line number 30
Note: Balys Sruoga rašo apie laikotarpį, likus keliems mėnesiams iki Alaus pučo Miunchene (1923-11-08), kai Vokietijos nacionalsocialistai, vadovaujami Adolfo Hitlerio ir generolo Ericho Ludendorfo, pabandė įvykdyti valstybės perversmą. Tuo metu vyko Vokietijos ir Prancūzijos karinis konfliktas dėl Ruhro regiono, keitėsi ministrų kabinetas (dėl pasyvaus priešinimosi Prancūzijai ir Belgijai, užėmusioms Ruhro kraštą, atsistatydino Vokietijos kancleris Wilhelmas Cuno), padidėjus infliacijai, šalyje kilo darbininkų streikai. Valdžią perėmęs Vokietijos kanclerio Gustavo Stresemanno kabinetas, kurį sudarė socialdemokratai ir centro atstovai, kovoję su komunistais ir monarchistais, siekė susitaikymo su Vakarų sąjungininkais, kuriam laikui situaciją stabilizavo, grėsusi Vokiečių revoliucija tuo metu neįvyko.
Vokietijos gyventojai nebuvo vieningi. Šiaurės ir Centro Vokietija naują valdžią palaikė, o Pietų Vokietija ir Bavarija buvo Cuno kabineto šalininkės, todėl priešinosi. Tarp Bavarijos ir Berlyno kilo konfliktas. Bavarijos ministras pirmininkas Eugenas von Knillingas ignoravo Gustavo Stresemanno ir socialdemokratų bandymus diplomatiškai susitarti. Bavarijos respublikoje veikė monarchistų partija, kursčiusi revoliucijai – kvietė atkurti monarchiją. Ši partija veikė kartu su hitlerininkais ir Vokietijos komunistais. 1923-08-28 įvyko Vokiečių nacionalinės liaudies partijos, opozicinės dabartinei valdžiai, centrinio komiteto posėdis, kuriame suformuluota kovos programa, skatinanti įvesti diktatūrą. Vokietijoje dėl infliacijos (krutusios markės vertės) kilo alkanų darbininkų maištai, vyko mitingai, kuriais siekta nuversti valdžią, sumušti centro atstovus ir socialdemokratus.
Apie sudėtingą besikeičiančią politinę padėtį Balys Sruoga rašė Amerikos dienraščiui Naujienos: „Esant tokiam nusistatymui Štrezemanno padėtis nelengva: krašte vienybės nėra! Bet paskutiniuoju laiku padėtis linksta dar blogesnėn pusėn. Monarchistai norėtų daryti monarchistinę revoliuciją, bet tam neturi dar pakankamai jėgų – žmonių, kurie galėtų lipti ant barikadų. Komunistai, tie „revoliucijos sportininkai“, irgi mielu noru darytų savo revoliuciją, bet tam reikalui neturi pakankamai ginklų – ginklai, tai ne auksas, jų taip lengvai į Vokietiją iš Rusijos nepergabensi. Ir štai [Karlui] Radekui ateina į galvą „laiminga“ mintis: o ką, jei Vokietijos komunistams, susijungus su monarchistais, daryti revoliuciją?! Ir Radeko mesta mintis neliko bergždžia. Monarchistai nuėjo į komunistų laikraščius straipsnių rašyt, o komunistai pradėjo lįsti į juodašimčių mitingus prakalbų sakyti, ir jie sutinkami didžiausiomis ovacijomis.
Dar tiek nesenai komunistai rengė Berlyne priešfašistinį smurtą, o šiandien jie jau geriausi prieteliai!“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-27, Nr. 228, p. 4).
„Tokio ūpo, koks vyksta dabar Vokietijoje, man tiktai teko matyti Rusijoje prieš kruvinąją revoliuciją. Dabar visi pažangieji valstybiniai nusistatę elementai jungias apie naują valdžią. Vyksta sunkiausiomis aplinkybėmis arši kova tarp demokratijos iš vienos pusės ir juodosios bei raudonosios reakcijos iš antros pusės. Kas laimės?..“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-28, Nr. 229, p. 5).
a3
Line number 37
Note: Kaip žinoma, sotus žmogus revoliucijos nekelia. Visų revoliucija istorija rodo, kad revoliucija kyla tiktai tenai, kur vargas ir badas pasiekia aukščiausio laipsnio, kur žmonėms jau nebėra ko rizikuoti ir ko besigailėti, kur žmonėms gyvybė tiek brangi, kiek ir duonos kąsnis. Vis viena kokiais ideologijos vystyklais revoliucijos apaštalus nevystytum, faktas pasiliks faktu, kad be vargo iš bado revoliucijos nėra buvę. Ir jeigu paskutiniąsias Cuno viešpatavimo dienas visą Vokietiją buvo paskandinę didžiausi neramumai, kad visose provincijose, lygiai kaip ir sostinėj Berlyne, prasidėjo streikai, maisto krautuvių daužymas, demonstracijos, peštynės su policija, kad visur girdėjos revoliucijos obalsiai ir kvepėjo revoliucijos parakas, tai šis faktas pats savaime jau labai daug pasako. Iš tikrųjų finansų sistemos katastrofa buvo didžiausio pasipelnymo šaltinis fabrikantams, pirkliams, buržuazijai, bet darbininkams ir smulkiems valdininkams bei tarnautojams – didžiausia kančia. Krintant markei, fabrikantai ir pirkliai kainas sugebėjo tiek pakelti, kad jos visuomet yra keleriopai aukštesnės tikrosios vertybės – kad apsisaugoti nuo nuostolių, kurie gali įvykti toliau markei tebesmunkant. Antra vėl vertus, vokiečių valstybės bankas labai plačiai kreditavo prekybos ir pramonės įstaigas. Ką gi, kuriam laikui praslinkus, kai markė suskumba jau keleriopai nukristi, patriotingi buržujai grąžina pinigus bankui markėmis – tokį pat skaičių, kiek buvo paėmę. Privatiniai spekuliantai kai skolinas pinigus, į mėnesį moka 100% ir džiaugias dar savo naudai uždirbę ne mažiau 200%, o valstybės bankas stambiosios buržuazijos naudai lėšų nesigaili (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-25, Nr. 226, p. 4).
„Šiuo tarpu Vokietijos prekių kainos jau daugeliu atvejų pralenkė pasaulinės rinkos kainas, daugelis jau daiktų Vokietijoj kur kas brangiau, negu užsieny. Pavyzdžiui, angliai atsieina pigiau atvežti iš Anglijos, negu juos kasti Vokietijoj. Poperio pramonė jau paskelbė savo eksporto uždarymą, nes dėlei kainų aukštumo nebegali konkuruoti su užsienio fabrikantais. Tas pat ir metalurgijos pramonėj, ir tekstilinėj, ir t. t. Nėra tos dienos, kad nebūtų skelbiama apie tos ar kitos pramonės bei prekybos įstaigos likvidavimą.
Valiutai krintant, darbininkų ir smulkių tarnautojų algos toli gražu nebuvo keliamos tokiu pat tempu, kaip kainos. Pagaliau imta nustatinėti algas savaitėmis, bet ir tai nieko negelbėjo. Algos nustatoma vis tik mažesnės, negu brangenybė to reikalauja, o į galą savaitės jos dar toliau atsilieka. Darbdaviams iš to pelnas, bet darbininkams ir smulkiems vartotojams – didžiausias skurdas.
Šiandie Vokietijoj du populiariausiu klausimu: kaip doleris stovi ir kada bus revoliucija. Tegu jie daugiausia nesąjoningai skamba, bet jų esimas jau labai daug liudija. Ir tas faktas, kad vokiečių darbininkai iki šiolei taip kantriai kentėjo, dar neliudija, kad jie gali amžius kentėti. […]
Štrezemano kabinetui tenka iš visų pusių sunkiausia problema spręsti. Kaip nors nuraminti įsisiūbavusią šalį – pagerinti ekonominę padėtį, sutvarkyti finansus, iš kurių tik vienas chaosas beliko“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-09-26, Nr. 227, p. 4).
a1
Line number 46
Critical note: sveikatos ] cor s pro vid i
a3
Line number 48
Note: „Kitomis spalvomis netruko atsigręžti ir pats Miunchenas. Ką tik baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, kuris ne tik pakeitė Europos politinę situaciją, bet ir išjudino ar sugriovė daugybę buvusių vertybių, įprastinių sąvokų ir požiūrių. Vokietija buvo pralaimėjusi šalis, gyvenanti jai nepalankios Versalio sutarties ir nuslopintos proletarinės revoliucijos įspūdžiais. Vis stipriau siautė ekonominė krizė; buvo periodų, kada markės kursas krito ne dienom, o valandom, pasiekdamas milijonines sumas už dolerį („Aš nešiojau skrybėlę už 2 milijonus, už valizą mokėjau 4 milijonus!“, – taip prisiminė tuos laikus 1923 m. gale į Miuncheną atvažiavęs V. Mykolaitis-Putinas). Visa tai galutinai paraližavo pramonę ir prekybą, paaštrino politinius, socialinius, religinius susidūrimus šalies viduje. Žmonės gyveno nerimo, nepasitenkinimo, depresijos atmosferoje. Ne kartą visą Vokietiją buvo apėmę neramumai: tiek Berlyne, tiek ir provincijoje vyko streikai ir demonstracijos, susidūrimai su policija. „Ūpas vokiečių masėse visai kaip prieš kokį didelį valstybinį perversmą, toks kaip buvo Rusijoj prieš revoliuciją“, „Lietuvoj aš nesu tokio skurdo matęs, kaip jis kad yra šios dienos Vokietijoj“, „Dabar Vokietijoj gyvenimas toks sunkus ir iširęs, kad vokiečiai patys nežino, ko jie nori ir ką jie daro“, „Gyvenimas kunkuliuoja, jėgos formuojas, vėtra bręsta, išmintis svyruoja. Į ką visa tai išsilies, sunku pasakyti, gal tai ir ne nuo vienų vokiečių priklausys…“ – tai eilutės iš B. Sruogos tuometinių laiškų ir straipsnių.
Miunchenas, be to, buvo opozicijos miestas, kuriame, vietinės valdžios palaikomos ir skatinamos, viršų ėmė ir atvirai veikė Berlyno socialdemokratų vyriausybei priešiškos įvairios reakcinės monarchistinės grupuotės ir partijos, gyvenančios neapykantos 1918 m. revoliucijos dalyviams ir idealams, priešiškumo ir revanšo prancūzams ir net atsiskyrimo nuo „parsidavėliško“ Berlyno nuotaikomis. Šiame mieste ir kaip tik šiuo metu pirmąsyk pakėlė galvą fašizmas, ir B. Sruoga buvo tiesioginis Hitlerio gaujų pirmųjų išpuolių liudytojas.
Atvykėliams iš kitų šalių, arba „auslenderiams“, susidarė ir papildomų sunkumų. Į kiekvieną svetimšalį Vokietijoje buvo žiūrima ne tik kaip į pasipelnymo šaltinį, bet ir kaip į daugelio Vokietijos bėdų kaltininką. Vokietijoje gyvenusiems lietuviams visą laiką buvo opios derybų dėl Klaipėdos krašto peripetijos, ypač 1923 m. pradžia, kada vyko Klaipėdos sukilimas ir – kaip atsakas į jį – lietuvių studentų vijimas iš Vokietijos aukštųjų mokyklų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 116–117).
a1
Line number 51
Critical note: šį ] cor pro šiuo, cor fl -į pro -iuo
a1
Line number 53
Critical note: gali ] cor pro galė, cor fl -i pro -ė
a3
Line number 57
Note: Balys Sruoga Vandai Daugirdaitei siūlė versti prancūzų rašytojo Romaino Rollando (1866–1944) romaną Colas Breugnon (Kola Brenjonas), parašytą 1919 m. „Romane […] iškeliamas liaudies menininkas, kurio vitališkumas suvokiamas kaip priešprieša mitologizuotam Žano Kristofo paveikslui. Herojus pasakoja apie gyvenimą liaudiška kalba, linksma, pašaipia intonacija“ (Galina Čepinskienė, „Romain Rolland“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/romain-rolland).
a1
Line number 57
Physical note: [1v] //
a1
Line number 60
Critical note: gražų ] cor pro ve, cor gr pro ve
a3
Line number 64
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė jau turėjo panašų projektą, trukusį porą metų, bet pasibaigusį nesėkme. Vanda Daugirdaitė iš prancūzų kalbos vertė didelės apimties (58 autorinių lankų) knygą – Graikų literatūros istorijos vadovėlį, vertimą redagavo Balys Sruoga. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, su kuria Balys Sruoga buvo sudaręs sutartį, vertimo nepripažino kokybišku, todėl jo neišleido. Balys Sruoga, nepaisydamas nesėkmės, toliau ieškojo papildomo uždarbio galimybės. Vanda Daugirdaitė, spaudžiama finansinių sunkumų, nebegalėjo toliau studijuoti Berlyne. Vanda Daugirdaitė, prisimindama, koks sudėtingas buvo pirmasis vertimas, kiek daug laiko jis atėmė, kiek pastangų pareikalavo, kaip darbas įvertintas, bendradarbiauti atsisakė: „Aš stipendijos prašyti nenorėjau, nes kaip ten bebūtų, mano tėvo ūkis buvo po karo nualintas, jis pats nebejaunas, labai sunkiai dirbo, na, svarbiausia, priklausė prie dvarininkų… Sunkų vertimą bijojau imti, net gavus man tas vertimas ėmė daug laiko, sunku buvo rimtai mokytis. Jau tėvas buvo sutikęs, kad aš už Balio tekėsiu, nutariau laukti, kol jis baigs universitetą“ (Vandos Sruogienės pastaba).
a1
Line number 64
Critical note: padarysi ] cor pro padaryk, cor si pro k
a1
Line number 86
Physical note: [2r] //
a1
Line number 93
Critical note: lengva ] cor pro vid li, cor e pro vid i
a1
Line number 99
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_09_30_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_09_30_vd_1v.jpgX (Close panel)
image
1923_09_30_vd_2r.jpgX (Close panel)
image
1923_09_30_vd_2v.jpgX (Close panel)
image