Vandai Daugirdaitei, 1923-11-30

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1923-11-30

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 493. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį (sulaukus Vandos Daugirdaitės laiško: „Tavo atvirutė – „penktadienis“, o šiandie jau – kitas penktadienis – aš tik ją šiandie gavau!“), kalendorių (1923-11-30: „Penktadienis“), Vandos Sruogienės pastabą („1923. XI. penktadienis / 23 ar 30 lapkričio / Iš Miuncheno – į Būgius“), kontekstą (sveiksta po ligos: „Aš jau bene visai pasitaisiau. Tiesa, slogos dar galutinai neperėjo, bet vis tiktai nebe taip pjauna“). Rašyta 22,5 × 28,6 cm gelstelėjusio, laiškinio, popieriaus pailgais langeliais lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Aplankstyta. Ištepta. Be voko. Segta skylamušiu. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 330–332 (Algio Samulionio mašinraštis), BLKMČ BS, l. 43–44, KC PENN, l. 49–50 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1923-11-30: Genetinis
  • Witness a2: 1923-11-30: Diplomatinis
  • Witness a3: 1923-11-30: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-11-30, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_11_30_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas juxta bylos aplanke sample BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1923-11-30: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Kodel
Kodėl
laiškai taip ilgai eina! Tavo atvirutė – „penktadienis“, o
1
Kodel
Kodėl
laiškai taip ilgai eina! Tavo atvirutė – „penktadienis“, o
2
šiandie jau – kitas penktadienis – aš tik ją šiandie gavau!
3
Visą dieną dirbau – tai yra
2 nuo
c
Critical note: nuo ] cor pro 2, cor n pro 2
nuo
1 val. dieną iki dabar 11 vakaro – nes
4
prieš pietus valkiojaus po miestą norėdamas iškeisti 1 dol. –
5
kam sugaišau kelias valandas – baisiai kvailas čia
gyvenimas!
gyvenimas!
n
Note: Balys Sruoga paaiškino Vokietijos markių ir kitų valiutų santykį: „Dabar įsteigta taip vadinama svetimų valiutų diktatūra. Vadinas, norima visą esamą Vokietijoj svetimą valiutą sugaudyti, kad surinkti fondą, kuriuo remiantis būtų galima išleisti naujos valiutos notas, turinčias aukso vertės. Ir valiutos prekyba suvaržyta iki paskutinių galimybių ir valiutų savininkai, nenorintieji geruoju atiduoti savo valiutos valstybei, persekiojami ir baudžiami“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Bavarijos: III. Finansų reformos pastangos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-10-11, Nr. 240, p. 4).
„Bet pastaraisiais laikais valdžia padarė dar „mandresnį“ darbą: nustatė savo markės kursą ir įsakė bankams tiktai tuo kursu mainyti svetimtaučių pinigus. Pavyzdžiui, Naujorke ar Amsterdame doleris kainuoja dvyliką bilijonų markių, o Vokietijos bankai moka tiktai keturius. Tuo tarpu prekės įkainuojama ne sulyg vokiečių, bet sulyg užsienio kurso. Vadinas, nori ką pirkti – gauni kokį nors erzacą, o mokėti turi dvigubai tiek, kiek Amerikoj ar Anglijoj už gerą daiktą. […]
Tai ne pasaka! Pavyzdžiui, studentai auslenderiai turi mokėti už mokslą tiek, kiek ir vokiečiai, ir dar 30–40 dolerių priedo, o už kvotimus 50–60 dolerių tokio pat priedo! Ir tik užsimokėję į kokias specialines dirbtuves ar klinikas auslenderiai prileidžiami tik tuomet, jei atlieka liuosų vietų nuo vokiečių ar randas atliekamų instrumentų… Ir svetimtaučiai studentai masėmis bėga iš Vokietijos į Austriją, Šveicariją, Prancūziją – kur gyvenimo sąlygos nei kiek ne brangesnės, bet kur nejauti, kad esi auslenderis, kur nereikia bijotis savo kalba garsiau žodį tariant“ (Mucius Scevola, „Apie auslenderius ir juodąją biržą“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-12-28, Nr. 305, p. 4).
„Nes tai [auslaenderiai – „vargšai emigrantai“, atvykę į Vokietiją iš kitų šalių – Amerikos, Švedijos, Anglijos, Danijos, Lietuvos, laikomi „vokiečių tautos skriaudėjai“] jų [vokiečių] svarbiausias pajamų šaltinis, ir jei ne tos pajamos iš auslaenderių – bankrutuotų ir jų policija, ir ūkis. Auslaenderiai atvažiuoja su glėbiais savo valiutos, ją iškeičia į vokiečių, kuri pasilieka vokiečių banke, už ją gauna vos apleidusias spaustuves vokiečių markes, kurias palieka karčiamninkų ir pirklių bei viešbutininkų kišenėse.
Eina auslaenderis į muzėjų – moka 500% brangiau, negu vokiečiai, eina į teatrą – 300 nuoš., eina į mokyklą – moka 100 markių auksu ir dar visokius priedus, eina į viešbutį – vėlei procentai, eina į krautuvę – vėlei šimtai procentų. O taip vadinamoji Senoji Pinakoteka, galerija, kur sukrautas Rubensas, Rambrandtas, Düreris, Tizianas ir t. t., turtingiausia Vokietijoj galerija, – auslaenderiams pakėlė 3333,333… nuoš.! Vokiečiai už įėjimą moka 30 markių, o auslaenderiai – 1000! Ir taip toliau, ir taip toliau. Kiek tai vokiečiams duoda pelno, kiek jų biudžetą papildo – nereikia jau nei klausti. Niekam, pavyzdžiui, ne paslaptis, kad toks Berlyno universitetas vien tik auslaenderiais laikos. Tokiam Miuncheno universitete kitiems auslaenderiams teko mokėti po 35000 markių už mokslą, neskaitant ką iš jų nulupė policija už teisę gyvent Miunchene!
Bet vokiečių spaudos technikai pratobulėjus, pinigai iš spaustuvės kasdien milijonais lekia. Aišku, kad nors ir auslaenderiai kasdien tiek daug vokiečių markių reikalaudami ir jų vieton sumokėdami į banką auksu paremtą valiutą, negali spausdinimo pasekmių suturėti – markė smunka, kaip pasamdyta“ (Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno: I. Auslaenderiai ir markė“, in: Lietuvos žinios, 1923-01-28, Nr. 23, p. 4).
6
Bet negerai, kad Tu sergi! Jei pas tave stovi klausimas – ar
7
sveikata, ar diplomas – tai juk tu tik viena gali pasirinkti!
8
Aš manau, kad Tu vis tik negerai darai. Tau ir man diplomas –
Tai
tai
9
toks jau nereikalingas daiktas, kad
del
dėl
jo vargti ir sveikata žudyti –
10
tai
c
Critical note: tai ] def t et i
tai
tik beprasmis
s nesąmoningos
c
Critical note: nesąmoningos ] cor n pro s
nesąmoningos
ambicijos tenkinimas. Jei man
11
iki kvotimų būtų dar
kaš kokia
c
Critical note: kokie ] vid ex err kokia, cor pro kaš, cor ok pro aš, vid ex err fl -a pro -e
kokia
kokie
6 mėn. – mesčiau visą
ta
tą
komediją.
12
Dabar, kai jau kokie 2
men.
mėn.
ar 2 1/2 beliko – gal
„del
„dėl
visko“ reikia
13
laikyti, nors man pačiam kiek gėda, kad tokio tuščio daikto,
14
kaip
diplomas
diplomas,
vaikausiu! Bet dabar jau tiek to! Mano su-
15
pratimu, tu daug geriau padarytum, jei vietoj
diplomo –
diplomo
pra-
16
moktum anglų ir italų kalbos –
gal kad
c
Critical note: kad ] cor pro gal
kad
galėtum
origanalus
originalus
skaityti,
17
tai turėtų šimtą kartų daugiau prasmės! Juk
to tuomet
c
Critical note: tuomet ] cor pro to, cor u pro o
tuomet
kiek
18
kalbų
c
Critical note: kalbų ] def k
kalbų
būtų mūsų rankose! Ir aš esu
asinus asinorum
asinus asinorum
n
Note: Asinus asinorum lot =kvailys.
–
19
kad vietoj pramokti
prancuzų
prancūzų
ar anglų
kalba
kalbą,
užsigeidžiau
20
to idiotiško diplomo! Kas iš to, Vanduk, kad tu turėsi diplo-
21
mą, o sveikatą pražudysi! Šis semestras šiaip ar taip bus
22
užskaitytas, o paskui
žiurėsim,
žiūrėsim,
kas daryti. Aš manau, kiek
23
pabandyk save įtikinti, kad visa tai yra prietarai –
predraz-
predras-
24
sudki
sudki
n
Note: Predrassudki rus =prietarai.
– kad diplomas reikalingas tiktai juristams,
kurio
c
Critical note: kurių ] vid ex err fl -o pro -ų
kurio
kurių
25
kitaip į teismą neleidžia, ar matininkams – – Bet mes
26
esame laisvi žmonės! O jei ir gautum diplomą – jei be
jo
p
Physical note: [1r] //
jo
Facsimile Image Placeholder
27
nieko kito nebūtų – tai vis tiktai toks „ambicijos“ patenkini-
28
mas būtų labai liūdnas! Man taip
įkirėjo
įkyrėjo
f visos
c
Critical note: visos ] cor v pro f
visos
formos,
29
visi prietarai, visa mandrių
š žmonių
c
Critical note: žmonių ] cor ž pro š
žmonių
„intelegencija“
„inteligencija“
– kad aš
30
gatavas bėgt
kuotoliausia,
kuo toliausiai,
kad tik nereikėtų
bezdžioniauti!
beždžioniauti!
31
Aš svajoju, kaip išsijuosti, atsikratyt nuo „mandrybės“ pareigų
32
ir gyventi
dušios
dūšios
gyvenimu, kuris vienas tegali
pri duoti
c
Critical note: duoti ] cor pro pri, cor du pro pri
duoti
mūsų
33
gyvenimui turinio ir mūsų svajones pateisinti. –
34
Aš jau bene visai pasitaisiau. Tiesa, slogos dar galutinai neperėjo,
35
bet vis tiktai nebe taip baisiai pjauna. Pas mus
atodrėgis
atodrėkis
–
36
vėjas palangėj staugia, o aš
visa
visą
diena
dieną
ir vakarą
sėdžiu
c
Critical note: sėdžiu ] def fl -iu
sėdžiu
37
susilenkęs. Ir laikas taip greit slenka. Tokios vienodos dienos,
38
bet kai įsiveli į
darba,
darbą
ir kai jo tiek yra, kad nežinai, ko labiau
39
griebtis – dienos
skrenda,
skrenda
kaip vėjas. Vasario pabaigoj aš jau
40
busiu
ūsiu
Kaune. Trys mėnesiai. Nebe
jurės-marės.
jūrės-marės.
Ir man
41
dar tiek darbo yra, kad man laikas bematant praslinks. Net
42
į kalnus nebevažiuoju – gal tik Kalėdoms kokiai dienai kitai
43
pavyks iš vietos pasikelti –
šiaip gi –
šiaip gi
visai
gyvenu,
gyvenu
kaip apaštalas.
44
Šiandie
Šiandie,
tiesa
tiesa,
dar verčiau
biški
biškį
Verharno
Verharno
n
Note: Emile Verhaeren (1855–1916), belgų rašytojas, poetas, rašęs prancūzų kalba. Spėtina, kad tuo metu Balys Sruoga vertė Emile'o Verhaereno eilėraščius „Darbas“ ir „Minia“, žr. Emile Verhaeren, „Darbas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-20, Nr. 67, p. 4; Emile Verhaeren, „Minia“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-27, Nr. 72, p. 3; Balys Sruoga, Raštai: t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 127–129, 130–135, p. 788–789.
eilių – bet labai sunkiai
45
eina: daug many suėdė nelaimingos formulos – ir šiokiadieniai
46
rupesniai
rūpesniai
prislėgė. Čia galvoji, kaip Verharno skaidrią mintį
47
pasakyti, čia lenda į galvą, kiek
šeiminkė
šeimininkė
už
būtą
butą
mokesnį
48
pakels – kvailas daiktas! Mokslo žmogus iš manęs niekuomet
49
nebus. Tiktai tuo aš žudau savo dvasinį gyvenimą. Ir kvailos dienos
50
rupesnis
rūpesnis
taip smulkina ir žemina! Ir dabar – galva tokia
51
tusčia!
tuščia!
Tarytum būtau koks stabas. Galiu aiškiai galvoti, mintį
52
sekti, bet tiktai
Tai,
tai,
kas paskaityta, kas iš knygų
pasemta,
c
Critical note: pasemta ] def mt
pasemta,
53
kas toli nuo gyvenimo, kas tik
ple pelėsiais
c
Critical note: pelėsiais ] cor pro ple, cor el pro le
pelėsiais
ir rūdimis kvepia.
54
Tarytum kas paėmė už kalnieriaus taip ir prispaudė – ir
55
taip
dušioje
dūšioje
trošku! Taip noris pasipurtinti, atsikelti – pla-
56
čiau plačiau pažvelgti! Ir tikėti – ne į formulas, ne
57
į
tusčias
tuščias
''mandrybės''
„mandrybės“
emblemas, bet į tas
paiegas,
pajėgas,
kurios
58
širdy gyvena! Na, tegu dar
Tie
tie
trys mėnesiai kris auka
59
''protingai''
„protingai“
beprotybei – bet to jau gana – daugiau aš tai pa-
60
kęsti nebegaliu – aš noriu gyventi ir būti – būti gyvas!
61
Jau pusė dvyliktos. Kažkaip nervai įtempti – kažin ar užmigsiu!
62
Bet ką aš
galiu
galiu:
galvoj –
dušioj
dūšioj
tokia nelemtinga šiokia
63
diena! –
Labanaktis
Labanaktis,
Vandukai. Tu miegok saldžiai –
64
tegu Tau būna lengva ir gera. Ir tu žinok, kad aš
65
apie tave galvoju ir tau
dumoju,
dūmoju,
ir svajoju, ir laukiu –
66
kad mūsų
gyvenimas,
gyvenimas
bus išsivadavimas iš tos šiokios dienos,
67
kuri mane dabar taip slegia. Labanaktis,
Vandukeli.
Vandukėli.
68
Bučiuoju
c
Critical note: Bučiuoju ] ill i, u et fl -u
Bučiuoju
Bučiuoju.
69
TavBal
c
Critical note: TavBal ] sign
TavBal
70
Penktadienis
p
Physical note: [1v] //
Penktadienis
Penktadienis.
X (Close panel)Version a2: 1923-11-30: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Kodel
Kodėl
laiškai taip ilgai eina! Tavo atvirutė – „penktadienis“, o
1
Kodel
Kodėl
laiškai taip ilgai eina! Tavo atvirutė – „penktadienis“, o
2
šiandie jau – kitas penktadienis – aš tik ją šiandie gavau!
3
Visą dieną dirbau – tai yra
2 nuo
c
Critical note: nuo ] cor pro 2, cor n pro 2
nuo
1 val. dieną iki dabar 11 vakaro – nes
4
prieš pietus valkiojaus po miestą norėdamas iškeisti 1 dol. –
5
kam sugaišau kelias valandas – baisiai kvailas čia
gyvenimas!
gyvenimas!
n
Note: Balys Sruoga paaiškino Vokietijos markių ir kitų valiutų santykį: „Dabar įsteigta taip vadinama svetimų valiutų diktatūra. Vadinas, norima visą esamą Vokietijoj svetimą valiutą sugaudyti, kad surinkti fondą, kuriuo remiantis būtų galima išleisti naujos valiutos notas, turinčias aukso vertės. Ir valiutos prekyba suvaržyta iki paskutinių galimybių ir valiutų savininkai, nenorintieji geruoju atiduoti savo valiutos valstybei, persekiojami ir baudžiami“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Bavarijos: III. Finansų reformos pastangos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-10-11, Nr. 240, p. 4).
„Bet pastaraisiais laikais valdžia padarė dar „mandresnį“ darbą: nustatė savo markės kursą ir įsakė bankams tiktai tuo kursu mainyti svetimtaučių pinigus. Pavyzdžiui, Naujorke ar Amsterdame doleris kainuoja dvyliką bilijonų markių, o Vokietijos bankai moka tiktai keturius. Tuo tarpu prekės įkainuojama ne sulyg vokiečių, bet sulyg užsienio kurso. Vadinas, nori ką pirkti – gauni kokį nors erzacą, o mokėti turi dvigubai tiek, kiek Amerikoj ar Anglijoj už gerą daiktą. […]
Tai ne pasaka! Pavyzdžiui, studentai auslenderiai turi mokėti už mokslą tiek, kiek ir vokiečiai, ir dar 30–40 dolerių priedo, o už kvotimus 50–60 dolerių tokio pat priedo! Ir tik užsimokėję į kokias specialines dirbtuves ar klinikas auslenderiai prileidžiami tik tuomet, jei atlieka liuosų vietų nuo vokiečių ar randas atliekamų instrumentų… Ir svetimtaučiai studentai masėmis bėga iš Vokietijos į Austriją, Šveicariją, Prancūziją – kur gyvenimo sąlygos nei kiek ne brangesnės, bet kur nejauti, kad esi auslenderis, kur nereikia bijotis savo kalba garsiau žodį tariant“ (Mucius Scevola, „Apie auslenderius ir juodąją biržą“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-12-28, Nr. 305, p. 4).
„Nes tai [auslaenderiai – „vargšai emigrantai“, atvykę į Vokietiją iš kitų šalių – Amerikos, Švedijos, Anglijos, Danijos, Lietuvos, laikomi „vokiečių tautos skriaudėjai“] jų [vokiečių] svarbiausias pajamų šaltinis, ir jei ne tos pajamos iš auslaenderių – bankrutuotų ir jų policija, ir ūkis. Auslaenderiai atvažiuoja su glėbiais savo valiutos, ją iškeičia į vokiečių, kuri pasilieka vokiečių banke, už ją gauna vos apleidusias spaustuves vokiečių markes, kurias palieka karčiamninkų ir pirklių bei viešbutininkų kišenėse.
Eina auslaenderis į muzėjų – moka 500% brangiau, negu vokiečiai, eina į teatrą – 300 nuoš., eina į mokyklą – moka 100 markių auksu ir dar visokius priedus, eina į viešbutį – vėlei procentai, eina į krautuvę – vėlei šimtai procentų. O taip vadinamoji Senoji Pinakoteka, galerija, kur sukrautas Rubensas, Rambrandtas, Düreris, Tizianas ir t. t., turtingiausia Vokietijoj galerija, – auslaenderiams pakėlė 3333,333… nuoš.! Vokiečiai už įėjimą moka 30 markių, o auslaenderiai – 1000! Ir taip toliau, ir taip toliau. Kiek tai vokiečiams duoda pelno, kiek jų biudžetą papildo – nereikia jau nei klausti. Niekam, pavyzdžiui, ne paslaptis, kad toks Berlyno universitetas vien tik auslaenderiais laikos. Tokiam Miuncheno universitete kitiems auslaenderiams teko mokėti po 35000 markių už mokslą, neskaitant ką iš jų nulupė policija už teisę gyvent Miunchene!
Bet vokiečių spaudos technikai pratobulėjus, pinigai iš spaustuvės kasdien milijonais lekia. Aišku, kad nors ir auslaenderiai kasdien tiek daug vokiečių markių reikalaudami ir jų vieton sumokėdami į banką auksu paremtą valiutą, negali spausdinimo pasekmių suturėti – markė smunka, kaip pasamdyta“ (Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno: I. Auslaenderiai ir markė“, in: Lietuvos žinios, 1923-01-28, Nr. 23, p. 4).
6
Bet negerai, kad Tu sergi! Jei pas tave stovi klausimas – ar
7
sveikata, ar diplomas – tai juk tu tik viena gali pasirinkti!
8
Aš manau, kad Tu vis tik negerai darai. Tau ir man diplomas –
Tai
tai
9
toks jau nereikalingas daiktas, kad
del
dėl
jo vargti ir sveikata žudyti –
10
tai
c
Critical note: tai ] def t et i
tai
tik beprasmis
s nesąmoningos
c
Critical note: nesąmoningos ] cor n pro s
nesąmoningos
ambicijos tenkinimas. Jei man
11
iki kvotimų būtų dar
kaš kokia
c
Critical note: kokie ] vid ex err kokia, cor pro kaš, cor ok pro aš, vid ex err fl -a pro -e
kokia
kokie
6 mėn. – mesčiau visą
ta
tą
komediją.
12
Dabar, kai jau kokie 2
men.
mėn.
ar 2 1/2 beliko – gal
„del
„dėl
visko“ reikia
13
laikyti, nors man pačiam kiek gėda, kad tokio tuščio daikto,
14
kaip
diplomas
diplomas,
vaikausiu! Bet dabar jau tiek to! Mano su-
15
pratimu, tu daug geriau padarytum, jei vietoj
diplomo –
diplomo
pra-
16
moktum anglų ir italų kalbos –
gal kad
c
Critical note: kad ] cor pro gal
kad
galėtum
origanalus
originalus
skaityti,
17
tai turėtų šimtą kartų daugiau prasmės! Juk
to tuomet
c
Critical note: tuomet ] cor pro to, cor u pro o
tuomet
kiek
18
kalbų
c
Critical note: kalbų ] def k
kalbų
būtų mūsų rankose! Ir aš esu
asinus asinorum
asinus asinorum
n
Note: Asinus asinorum lot =kvailys.
–
19
kad vietoj pramokti
prancuzų
prancūzų
ar anglų
kalba
kalbą,
užsigeidžiau
20
to idiotiško diplomo! Kas iš to, Vanduk, kad tu turėsi diplo-
21
mą, o sveikatą pražudysi! Šis semestras šiaip ar taip bus
22
užskaitytas, o paskui
žiurėsim,
žiūrėsim,
kas daryti. Aš manau, kiek
23
pabandyk save įtikinti, kad visa tai yra prietarai –
predraz-
predras-
24
sudki
sudki
n
Note: Predrassudki rus =prietarai.
– kad diplomas reikalingas tiktai juristams,
kurio
c
Critical note: kurių ] vid ex err fl -o pro -ų
kurio
kurių
25
kitaip į teismą neleidžia, ar matininkams – – Bet mes
26
esame laisvi žmonės! O jei ir gautum diplomą – jei be
jo
p
Physical note: [1r] //
jo
Facsimile Image Placeholder
27
nieko kito nebūtų – tai vis tiktai toks „ambicijos“ patenkini-
28
mas būtų labai liūdnas! Man taip
įkirėjo
įkyrėjo
f visos
c
Critical note: visos ] cor v pro f
visos
formos,
29
visi prietarai, visa mandrių
š žmonių
c
Critical note: žmonių ] cor ž pro š
žmonių
„intelegencija“
„inteligencija“
– kad aš
30
gatavas bėgt
kuotoliausia,
kuo toliausiai,
kad tik nereikėtų
bezdžioniauti!
beždžioniauti!
31
Aš svajoju, kaip išsijuosti, atsikratyt nuo „mandrybės“ pareigų
32
ir gyventi
dušios
dūšios
gyvenimu, kuris vienas tegali
pri duoti
c
Critical note: duoti ] cor pro pri, cor du pro pri
duoti
mūsų
33
gyvenimui turinio ir mūsų svajones pateisinti. –
34
Aš jau bene visai pasitaisiau. Tiesa, slogos dar galutinai neperėjo,
35
bet vis tiktai nebe taip baisiai pjauna. Pas mus
atodrėgis
atodrėkis
–
36
vėjas palangėj staugia, o aš
visa
visą
diena
dieną
ir vakarą
sėdžiu
c
Critical note: sėdžiu ] def fl -iu
sėdžiu
37
susilenkęs. Ir laikas taip greit slenka. Tokios vienodos dienos,
38
bet kai įsiveli į
darba,
darbą
ir kai jo tiek yra, kad nežinai, ko labiau
39
griebtis – dienos
skrenda,
skrenda
kaip vėjas. Vasario pabaigoj aš jau
40
busiu
ūsiu
Kaune. Trys mėnesiai. Nebe
jurės-marės.
jūrės-marės.
Ir man
41
dar tiek darbo yra, kad man laikas bematant praslinks. Net
42
į kalnus nebevažiuoju – gal tik Kalėdoms kokiai dienai kitai
43
pavyks iš vietos pasikelti –
šiaip gi –
šiaip gi
visai
gyvenu,
gyvenu
kaip apaštalas.
44
Šiandie
Šiandie,
tiesa
tiesa,
dar verčiau
biški
biškį
Verharno
Verharno
n
Note: Emile Verhaeren (1855–1916), belgų rašytojas, poetas, rašęs prancūzų kalba. Spėtina, kad tuo metu Balys Sruoga vertė Emile'o Verhaereno eilėraščius „Darbas“ ir „Minia“, žr. Emile Verhaeren, „Darbas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-20, Nr. 67, p. 4; Emile Verhaeren, „Minia“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-27, Nr. 72, p. 3; Balys Sruoga, Raštai: t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 127–129, 130–135, p. 788–789.
eilių – bet labai sunkiai
45
eina: daug many suėdė nelaimingos formulos – ir šiokiadieniai
46
rupesniai
rūpesniai
prislėgė. Čia galvoji, kaip Verharno skaidrią mintį
47
pasakyti, čia lenda į galvą, kiek
šeiminkė
šeimininkė
už
būtą
butą
mokesnį
48
pakels – kvailas daiktas! Mokslo žmogus iš manęs niekuomet
49
nebus. Tiktai tuo aš žudau savo dvasinį gyvenimą. Ir kvailos dienos
50
rupesnis
rūpesnis
taip smulkina ir žemina! Ir dabar – galva tokia
51
tusčia!
tuščia!
Tarytum būtau koks stabas. Galiu aiškiai galvoti, mintį
52
sekti, bet tiktai
Tai,
tai,
kas paskaityta, kas iš knygų
pasemta,
c
Critical note: pasemta ] def mt
pasemta,
53
kas toli nuo gyvenimo, kas tik
ple pelėsiais
c
Critical note: pelėsiais ] cor pro ple, cor el pro le
pelėsiais
ir rūdimis kvepia.
54
Tarytum kas paėmė už kalnieriaus taip ir prispaudė – ir
55
taip
dušioje
dūšioje
trošku! Taip noris pasipurtinti, atsikelti – pla-
56
čiau plačiau pažvelgti! Ir tikėti – ne į formulas, ne
57
į
tusčias
tuščias
''mandrybės''
„mandrybės“
emblemas, bet į tas
paiegas,
pajėgas,
kurios
58
širdy gyvena! Na, tegu dar
Tie
tie
trys mėnesiai kris auka
59
''protingai''
„protingai“
beprotybei – bet to jau gana – daugiau aš tai pa-
60
kęsti nebegaliu – aš noriu gyventi ir būti – būti gyvas!
61
Jau pusė dvyliktos. Kažkaip nervai įtempti – kažin ar užmigsiu!
62
Bet ką aš
galiu
galiu:
galvoj –
dušioj
dūšioj
tokia nelemtinga šiokia
63
diena! –
Labanaktis
Labanaktis,
Vandukai. Tu miegok saldžiai –
64
tegu Tau būna lengva ir gera. Ir tu žinok, kad aš
65
apie tave galvoju ir tau
dumoju,
dūmoju,
ir svajoju, ir laukiu –
66
kad mūsų
gyvenimas,
gyvenimas
bus išsivadavimas iš tos šiokios dienos,
67
kuri mane dabar taip slegia. Labanaktis,
Vandukeli.
Vandukėli.
68
Bučiuoju
c
Critical note: Bučiuoju ] ill i, u et fl -u
Bučiuoju
Bučiuoju.
69
TavBal
c
Critical note: TavBal ] sign
TavBal
70
Penktadienis
p
Physical note: [1v] //
Penktadienis
Penktadienis.
X (Close panel)Version a3: 1923-11-30: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Kodel
Kodėl
laiškai taip ilgai eina! Tavo atvirutė – „penktadienis“, o
1
Kodel
Kodėl
laiškai taip ilgai eina! Tavo atvirutė – „penktadienis“, o
2
šiandie jau – kitas penktadienis – aš tik ją šiandie gavau!
3
Visą dieną dirbau – tai yra
2 nuo
c
Critical note: nuo ] cor pro 2, cor n pro 2
nuo
1 val. dieną iki dabar 11 vakaro – nes
4
prieš pietus valkiojaus po miestą norėdamas iškeisti 1 dol. –
5
kam sugaišau kelias valandas – baisiai kvailas čia
gyvenimas!
gyvenimas!
n
Note: Balys Sruoga paaiškino Vokietijos markių ir kitų valiutų santykį: „Dabar įsteigta taip vadinama svetimų valiutų diktatūra. Vadinas, norima visą esamą Vokietijoj svetimą valiutą sugaudyti, kad surinkti fondą, kuriuo remiantis būtų galima išleisti naujos valiutos notas, turinčias aukso vertės. Ir valiutos prekyba suvaržyta iki paskutinių galimybių ir valiutų savininkai, nenorintieji geruoju atiduoti savo valiutos valstybei, persekiojami ir baudžiami“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Bavarijos: III. Finansų reformos pastangos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-10-11, Nr. 240, p. 4).
„Bet pastaraisiais laikais valdžia padarė dar „mandresnį“ darbą: nustatė savo markės kursą ir įsakė bankams tiktai tuo kursu mainyti svetimtaučių pinigus. Pavyzdžiui, Naujorke ar Amsterdame doleris kainuoja dvyliką bilijonų markių, o Vokietijos bankai moka tiktai keturius. Tuo tarpu prekės įkainuojama ne sulyg vokiečių, bet sulyg užsienio kurso. Vadinas, nori ką pirkti – gauni kokį nors erzacą, o mokėti turi dvigubai tiek, kiek Amerikoj ar Anglijoj už gerą daiktą. […]
Tai ne pasaka! Pavyzdžiui, studentai auslenderiai turi mokėti už mokslą tiek, kiek ir vokiečiai, ir dar 30–40 dolerių priedo, o už kvotimus 50–60 dolerių tokio pat priedo! Ir tik užsimokėję į kokias specialines dirbtuves ar klinikas auslenderiai prileidžiami tik tuomet, jei atlieka liuosų vietų nuo vokiečių ar randas atliekamų instrumentų… Ir svetimtaučiai studentai masėmis bėga iš Vokietijos į Austriją, Šveicariją, Prancūziją – kur gyvenimo sąlygos nei kiek ne brangesnės, bet kur nejauti, kad esi auslenderis, kur nereikia bijotis savo kalba garsiau žodį tariant“ (Mucius Scevola, „Apie auslenderius ir juodąją biržą“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-12-28, Nr. 305, p. 4).
„Nes tai [auslaenderiai – „vargšai emigrantai“, atvykę į Vokietiją iš kitų šalių – Amerikos, Švedijos, Anglijos, Danijos, Lietuvos, laikomi „vokiečių tautos skriaudėjai“] jų [vokiečių] svarbiausias pajamų šaltinis, ir jei ne tos pajamos iš auslaenderių – bankrutuotų ir jų policija, ir ūkis. Auslaenderiai atvažiuoja su glėbiais savo valiutos, ją iškeičia į vokiečių, kuri pasilieka vokiečių banke, už ją gauna vos apleidusias spaustuves vokiečių markes, kurias palieka karčiamninkų ir pirklių bei viešbutininkų kišenėse.
Eina auslaenderis į muzėjų – moka 500% brangiau, negu vokiečiai, eina į teatrą – 300 nuoš., eina į mokyklą – moka 100 markių auksu ir dar visokius priedus, eina į viešbutį – vėlei procentai, eina į krautuvę – vėlei šimtai procentų. O taip vadinamoji Senoji Pinakoteka, galerija, kur sukrautas Rubensas, Rambrandtas, Düreris, Tizianas ir t. t., turtingiausia Vokietijoj galerija, – auslaenderiams pakėlė 3333,333… nuoš.! Vokiečiai už įėjimą moka 30 markių, o auslaenderiai – 1000! Ir taip toliau, ir taip toliau. Kiek tai vokiečiams duoda pelno, kiek jų biudžetą papildo – nereikia jau nei klausti. Niekam, pavyzdžiui, ne paslaptis, kad toks Berlyno universitetas vien tik auslaenderiais laikos. Tokiam Miuncheno universitete kitiems auslaenderiams teko mokėti po 35000 markių už mokslą, neskaitant ką iš jų nulupė policija už teisę gyvent Miunchene!
Bet vokiečių spaudos technikai pratobulėjus, pinigai iš spaustuvės kasdien milijonais lekia. Aišku, kad nors ir auslaenderiai kasdien tiek daug vokiečių markių reikalaudami ir jų vieton sumokėdami į banką auksu paremtą valiutą, negali spausdinimo pasekmių suturėti – markė smunka, kaip pasamdyta“ (Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno: I. Auslaenderiai ir markė“, in: Lietuvos žinios, 1923-01-28, Nr. 23, p. 4).
6
Bet negerai, kad Tu sergi! Jei pas tave stovi klausimas – ar
7
sveikata, ar diplomas – tai juk tu tik viena gali pasirinkti!
8
Aš manau, kad Tu vis tik negerai darai. Tau ir man diplomas –
Tai
tai
9
toks jau nereikalingas daiktas, kad
del
dėl
jo vargti ir sveikata žudyti –
10
tai
c
Critical note: tai ] def t et i
tai
tik beprasmis
s nesąmoningos
c
Critical note: nesąmoningos ] cor n pro s
nesąmoningos
ambicijos tenkinimas. Jei man
11
iki kvotimų būtų dar
kaš kokia
c
Critical note: kokie ] vid ex err kokia, cor pro kaš, cor ok pro aš, vid ex err fl -a pro -e
kokia
kokie
6 mėn. – mesčiau visą
ta
tą
komediją.
12
Dabar, kai jau kokie 2
men.
mėn.
ar 2 1/2 beliko – gal
„del
„dėl
visko“ reikia
13
laikyti, nors man pačiam kiek gėda, kad tokio tuščio daikto,
14
kaip
diplomas
diplomas,
vaikausiu! Bet dabar jau tiek to! Mano su-
15
pratimu, tu daug geriau padarytum, jei vietoj
diplomo –
diplomo
pra-
16
moktum anglų ir italų kalbos –
gal kad
c
Critical note: kad ] cor pro gal
kad
galėtum
origanalus
originalus
skaityti,
17
tai turėtų šimtą kartų daugiau prasmės! Juk
to tuomet
c
Critical note: tuomet ] cor pro to, cor u pro o
tuomet
kiek
18
kalbų
c
Critical note: kalbų ] def k
kalbų
būtų mūsų rankose! Ir aš esu
asinus asinorum
asinus asinorum
n
Note: Asinus asinorum lot =kvailys.
–
19
kad vietoj pramokti
prancuzų
prancūzų
ar anglų
kalba
kalbą,
užsigeidžiau
20
to idiotiško diplomo! Kas iš to, Vanduk, kad tu turėsi diplo-
21
mą, o sveikatą pražudysi! Šis semestras šiaip ar taip bus
22
užskaitytas, o paskui
žiurėsim,
žiūrėsim,
kas daryti. Aš manau, kiek
23
pabandyk save įtikinti, kad visa tai yra prietarai –
predraz-
predras-
24
sudki
sudki
n
Note: Predrassudki rus =prietarai.
– kad diplomas reikalingas tiktai juristams,
kurio
c
Critical note: kurių ] vid ex err fl -o pro -ų
kurio
kurių
25
kitaip į teismą neleidžia, ar matininkams – – Bet mes
26
esame laisvi žmonės! O jei ir gautum diplomą – jei be
jo
p
Physical note: [1r] //
jo
Facsimile Image Placeholder
27
nieko kito nebūtų – tai vis tiktai toks „ambicijos“ patenkini-
28
mas būtų labai liūdnas! Man taip
įkirėjo
įkyrėjo
f visos
c
Critical note: visos ] cor v pro f
visos
formos,
29
visi prietarai, visa mandrių
š žmonių
c
Critical note: žmonių ] cor ž pro š
žmonių
„intelegencija“
„inteligencija“
– kad aš
30
gatavas bėgt
kuotoliausia,
kuo toliausiai,
kad tik nereikėtų
bezdžioniauti!
beždžioniauti!
31
Aš svajoju, kaip išsijuosti, atsikratyt nuo „mandrybės“ pareigų
32
ir gyventi
dušios
dūšios
gyvenimu, kuris vienas tegali
pri duoti
c
Critical note: duoti ] cor pro pri, cor du pro pri
duoti
mūsų
33
gyvenimui turinio ir mūsų svajones pateisinti. –
34
Aš jau bene visai pasitaisiau. Tiesa, slogos dar galutinai neperėjo,
35
bet vis tiktai nebe taip baisiai pjauna. Pas mus
atodrėgis
atodrėkis
–
36
vėjas palangėj staugia, o aš
visa
visą
diena
dieną
ir vakarą
sėdžiu
c
Critical note: sėdžiu ] def fl -iu
sėdžiu
37
susilenkęs. Ir laikas taip greit slenka. Tokios vienodos dienos,
38
bet kai įsiveli į
darba,
darbą
ir kai jo tiek yra, kad nežinai, ko labiau
39
griebtis – dienos
skrenda,
skrenda
kaip vėjas. Vasario pabaigoj aš jau
40
busiu
ūsiu
Kaune. Trys mėnesiai. Nebe
jurės-marės.
jūrės-marės.
Ir man
41
dar tiek darbo yra, kad man laikas bematant praslinks. Net
42
į kalnus nebevažiuoju – gal tik Kalėdoms kokiai dienai kitai
43
pavyks iš vietos pasikelti –
šiaip gi –
šiaip gi
visai
gyvenu,
gyvenu
kaip apaštalas.
44
Šiandie
Šiandie,
tiesa
tiesa,
dar verčiau
biški
biškį
Verharno
Verharno
n
Note: Emile Verhaeren (1855–1916), belgų rašytojas, poetas, rašęs prancūzų kalba. Spėtina, kad tuo metu Balys Sruoga vertė Emile'o Verhaereno eilėraščius „Darbas“ ir „Minia“, žr. Emile Verhaeren, „Darbas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-20, Nr. 67, p. 4; Emile Verhaeren, „Minia“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-27, Nr. 72, p. 3; Balys Sruoga, Raštai: t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 127–129, 130–135, p. 788–789.
eilių – bet labai sunkiai
45
eina: daug many suėdė nelaimingos formulos – ir šiokiadieniai
46
rupesniai
rūpesniai
prislėgė. Čia galvoji, kaip Verharno skaidrią mintį
47
pasakyti, čia lenda į galvą, kiek
šeiminkė
šeimininkė
už
būtą
butą
mokesnį
48
pakels – kvailas daiktas! Mokslo žmogus iš manęs niekuomet
49
nebus. Tiktai tuo aš žudau savo dvasinį gyvenimą. Ir kvailos dienos
50
rupesnis
rūpesnis
taip smulkina ir žemina! Ir dabar – galva tokia
51
tusčia!
tuščia!
Tarytum būtau koks stabas. Galiu aiškiai galvoti, mintį
52
sekti, bet tiktai
Tai,
tai,
kas paskaityta, kas iš knygų
pasemta,
c
Critical note: pasemta ] def mt
pasemta,
53
kas toli nuo gyvenimo, kas tik
ple pelėsiais
c
Critical note: pelėsiais ] cor pro ple, cor el pro le
pelėsiais
ir rūdimis kvepia.
54
Tarytum kas paėmė už kalnieriaus taip ir prispaudė – ir
55
taip
dušioje
dūšioje
trošku! Taip noris pasipurtinti, atsikelti – pla-
56
čiau plačiau pažvelgti! Ir tikėti – ne į formulas, ne
57
į
tusčias
tuščias
''mandrybės''
„mandrybės“
emblemas, bet į tas
paiegas,
pajėgas,
kurios
58
širdy gyvena! Na, tegu dar
Tie
tie
trys mėnesiai kris auka
59
''protingai''
„protingai“
beprotybei – bet to jau gana – daugiau aš tai pa-
60
kęsti nebegaliu – aš noriu gyventi ir būti – būti gyvas!
61
Jau pusė dvyliktos. Kažkaip nervai įtempti – kažin ar užmigsiu!
62
Bet ką aš
galiu
galiu:
galvoj –
dušioj
dūšioj
tokia nelemtinga šiokia
63
diena! –
Labanaktis
Labanaktis,
Vandukai. Tu miegok saldžiai –
64
tegu Tau būna lengva ir gera. Ir tu žinok, kad aš
65
apie tave galvoju ir tau
dumoju,
dūmoju,
ir svajoju, ir laukiu –
66
kad mūsų
gyvenimas,
gyvenimas
bus išsivadavimas iš tos šiokios dienos,
67
kuri mane dabar taip slegia. Labanaktis,
Vandukeli.
Vandukėli.
68
Bučiuoju
c
Critical note: Bučiuoju ] ill i, u et fl -u
Bučiuoju
Bučiuoju.
69
TavBal
c
Critical note: TavBal ] sign
TavBal
70
Penktadienis
p
Physical note: [1v] //
Penktadienis
Penktadienis.
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: nuo ] cor pro 2, cor n pro 2
a3
Line number 5
Note: Balys Sruoga paaiškino Vokietijos markių ir kitų valiutų santykį: „Dabar įsteigta taip vadinama svetimų valiutų diktatūra. Vadinas, norima visą esamą Vokietijoj svetimą valiutą sugaudyti, kad surinkti fondą, kuriuo remiantis būtų galima išleisti naujos valiutos notas, turinčias aukso vertės. Ir valiutos prekyba suvaržyta iki paskutinių galimybių ir valiutų savininkai, nenorintieji geruoju atiduoti savo valiutos valstybei, persekiojami ir baudžiami“ (Mucius Scevola, „Laiškai iš Bavarijos: III. Finansų reformos pastangos“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-10-11, Nr. 240, p. 4).
„Bet pastaraisiais laikais valdžia padarė dar „mandresnį“ darbą: nustatė savo markės kursą ir įsakė bankams tiktai tuo kursu mainyti svetimtaučių pinigus. Pavyzdžiui, Naujorke ar Amsterdame doleris kainuoja dvyliką bilijonų markių, o Vokietijos bankai moka tiktai keturius. Tuo tarpu prekės įkainuojama ne sulyg vokiečių, bet sulyg užsienio kurso. Vadinas, nori ką pirkti – gauni kokį nors erzacą, o mokėti turi dvigubai tiek, kiek Amerikoj ar Anglijoj už gerą daiktą. […]
Tai ne pasaka! Pavyzdžiui, studentai auslenderiai turi mokėti už mokslą tiek, kiek ir vokiečiai, ir dar 30–40 dolerių priedo, o už kvotimus 50–60 dolerių tokio pat priedo! Ir tik užsimokėję į kokias specialines dirbtuves ar klinikas auslenderiai prileidžiami tik tuomet, jei atlieka liuosų vietų nuo vokiečių ar randas atliekamų instrumentų… Ir svetimtaučiai studentai masėmis bėga iš Vokietijos į Austriją, Šveicariją, Prancūziją – kur gyvenimo sąlygos nei kiek ne brangesnės, bet kur nejauti, kad esi auslenderis, kur nereikia bijotis savo kalba garsiau žodį tariant“ (Mucius Scevola, „Apie auslenderius ir juodąją biržą“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-12-28, Nr. 305, p. 4).
„Nes tai [auslaenderiai – „vargšai emigrantai“, atvykę į Vokietiją iš kitų šalių – Amerikos, Švedijos, Anglijos, Danijos, Lietuvos, laikomi „vokiečių tautos skriaudėjai“] jų [vokiečių] svarbiausias pajamų šaltinis, ir jei ne tos pajamos iš auslaenderių – bankrutuotų ir jų policija, ir ūkis. Auslaenderiai atvažiuoja su glėbiais savo valiutos, ją iškeičia į vokiečių, kuri pasilieka vokiečių banke, už ją gauna vos apleidusias spaustuves vokiečių markes, kurias palieka karčiamninkų ir pirklių bei viešbutininkų kišenėse.
Eina auslaenderis į muzėjų – moka 500% brangiau, negu vokiečiai, eina į teatrą – 300 nuoš., eina į mokyklą – moka 100 markių auksu ir dar visokius priedus, eina į viešbutį – vėlei procentai, eina į krautuvę – vėlei šimtai procentų. O taip vadinamoji Senoji Pinakoteka, galerija, kur sukrautas Rubensas, Rambrandtas, Düreris, Tizianas ir t. t., turtingiausia Vokietijoj galerija, – auslaenderiams pakėlė 3333,333… nuoš.! Vokiečiai už įėjimą moka 30 markių, o auslaenderiai – 1000! Ir taip toliau, ir taip toliau. Kiek tai vokiečiams duoda pelno, kiek jų biudžetą papildo – nereikia jau nei klausti. Niekam, pavyzdžiui, ne paslaptis, kad toks Berlyno universitetas vien tik auslaenderiais laikos. Tokiam Miuncheno universitete kitiems auslaenderiams teko mokėti po 35000 markių už mokslą, neskaitant ką iš jų nulupė policija už teisę gyvent Miunchene!
Bet vokiečių spaudos technikai pratobulėjus, pinigai iš spaustuvės kasdien milijonais lekia. Aišku, kad nors ir auslaenderiai kasdien tiek daug vokiečių markių reikalaudami ir jų vieton sumokėdami į banką auksu paremtą valiutą, negali spausdinimo pasekmių suturėti – markė smunka, kaip pasamdyta“ (Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno: I. Auslaenderiai ir markė“, in: Lietuvos žinios, 1923-01-28, Nr. 23, p. 4).
a1
Line number 10
Critical note: tai ] def t et i
a1
Line number 10
Critical note: nesąmoningos ] cor n pro s
a1
Line number 11
Critical note: kokie ] vid ex err kokia, cor pro kaš, cor ok pro aš, vid ex err fl -a pro -e
a1
Line number 16
Critical note: kad ] cor pro gal
a1
Line number 17
Critical note: tuomet ] cor pro to, cor u pro o
a1
Line number 18
Critical note: kalbų ] def k
a3
Line number 18
Note: Asinus asinorum lot =kvailys.
a3
Line number 24
Note: Predrassudki rus =prietarai.
a1
Line number 24
Critical note: kurių ] vid ex err fl -o pro -ų
a1
Line number 26
Physical note: [1r] //
a1
Line number 28
Critical note: visos ] cor v pro f
a1
Line number 29
Critical note: žmonių ] cor ž pro š
a1
Line number 32
Critical note: duoti ] cor pro pri, cor du pro pri
a1
Line number 36
Critical note: sėdžiu ] def fl -iu
a3
Line number 44
Note: Emile Verhaeren (1855–1916), belgų rašytojas, poetas, rašęs prancūzų kalba. Spėtina, kad tuo metu Balys Sruoga vertė Emile'o Verhaereno eilėraščius „Darbas“ ir „Minia“, žr. Emile Verhaeren, „Darbas“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-20, Nr. 67, p. 4; Emile Verhaeren, „Minia“, vertė Balys Sruoga, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-27, Nr. 72, p. 3; Balys Sruoga, Raštai: t. 5-I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 127–129, 130–135, p. 788–789.
a1
Line number 52
Critical note: pasemta ] def mt
a1
Line number 53
Critical note: pelėsiais ] cor pro ple, cor el pro le
a1
Line number 68
Critical note: Bučiuoju ] ill i, u et fl -u
a1
Line number 69
Critical note: TavBal ] sign
a1
Line number 70
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_11_30_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_11_30_vd_1v.jpgX (Close panel)
image