Vandai Daugirdaitei, 1923-12-22

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1923-12-22

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 670. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį („Šiandie 22. Poryt – Kūčios“), Vandos Sruogienės pastabą („1923. XII. 22 / Iš Miuncheno – į Būgius“). Rašyta 14,3 × 22,6 cm atplėšto, gelstelėjusio, laiškinio, dvigubo popieriaus pailgais langeliais lape (1r, 1v–2r, 2v) cheminiu pieštuku. Lenkta perpus, lankstymo į dvi dalis žymės. Lenktas apatinis kraštas. Dėmėta (rudos dėmės). Yra įplyšimų, pirštų atspaudų žymių. Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 336–337 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, l. 47–48, KC PENN, l. 53–54 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1923-12-22: Genetinis
  • Witness a2: 1923-12-22: Diplomatinis
  • Witness a3: 1923-12-22: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-22, l. 1r, 1v–2r, 2v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_12_22_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas juxta bylos aplanke sample BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1923-12-22: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Vandukeli,
Vandukėli,
šiandie išlydėjau Julių
1
Vandukeli,
Vandukėli,
šiandie išlydėjau
Julių
Julių
n
Note: Julius Abraitis (1890–1987), nuo 1922 m. pab. vyr. pulko gydytojas.
2
ir
Juzuką
Juzuką
n
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas. 1922 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, kur iš pradžių ėjo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus vedėjo pareigas. 1922 m. buvo priimtas į Berlyno Fridricho Vilhelmo universiteto Filosofijos fakultetą.
į kalnus. Pats nevažiavau –
3
nors ir labai norėjos. Bet baisiai ne-
4
turiu laiko, o ir vieno
čekį čekio
c
Critical note: čekio ] cor pro čekį, cor fl -io pro -į
čekio
negaliu
5
sulaukti, kuris
mažiausia
mažiausiai
prieš
6
pusantro mėnesio jau turėjo ateiti.
7
Gerai būtų, kad galėčiau išvažiuoti
8
į Ski kursus, į kuriuos jau įsira-
9
siau.
šiau.
Bet
kažin
kažin,
ar pavyks. Baisiai
10
maža laiko beliko, o dar
Taip
taip
daug
11
padaryti reikia. Jei nepavyks į
12
kursus
isvažiuot,
išvažiuot,
tai jau iki kvotimų
13
iš vietos neteks bepasijudinti –
Taip
taip
14
kalnų ir nematysiu
sią
šią
žiemą.
15
O š Julius –
c
Critical note: Julius ] cor pro O š
Julius –
Julius,
Juzukas – be jokios „amunicijos“ –
16
daviau jiems mano drabužius,
17
batus, sustorojau „vadą“ – bet
18
vargu bo jiems pavyks bent Kreuz-
19
eck (palei Garmisch, kur
Vicė
Vicė
n
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo gamtos mokslus Berlyno universitete. Su Baliu Sruoga buvo pažįstama jau Maskvoje, kur kartu studijavo, „buvo truputį jį įsimylėjus“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-06-11, in: LLTI TS, l. 1r). Su Baliu Sruoga Viktoriją Gravrogkaitę siejo kalnų kelionės.
buvo)
20
pasiekti – nes baisiai daug
pridrbo
c
Critical note: pridribo ] vid ex err om sec i
pridrbo
pridribo
21
sniego ir dar
j sninga
c
Critical note: sninga ] cor s pro j
sninga
–
šie jie
c
Critical note: jie ] cor pro šie, cor j pro š
jie
gaus iki
22
ga kaklo
c
Critical note: kaklo ] cor pro ga, cor pri k pro g
kaklo
maudytis
sniege.
sniege.
n
Note: Balio Sruogos bičiuliai Juozas Abraitis ir Juozas Urbšys buvo pasiekę Kreuzeck kalną Bavarijoje, šį faktą jie paliudijo Vandai Daugirdaitei: „Vanduž… Ar tu žinai, kur aš dabar esmu? Vargais negalais užlipėm su Juliuku į Kreuzecko kalną ir pasilikom nakvoti. Suvargau gan smarkiai, bet sieloj gera ir šviesu. O sniego kalnuose taip daug, prisiėjo iki kelių braidyti, bet užtat ir ypatingas gražumas, ir smagumas. Bet tu, Vanduž, jau tuos gerumus pati pažinai ir mus supranti. Tai iš snieguotų kalnų siunčiu tau šventėms savo šviesų džiaugsmą ir nepyk, dovanok man mano negerumą, koks aš buvau su tavim Kaune. Man taip negera buvo širdužei ir gal todėl toksai buvau. Daugiau aš niekuomet toks nebūsiu. Džiaugiuos. Bučiuoju. Juozas
Vanduk – toli, toli Tu dabar, o mes brendame po sniegus ir vyną geriam. Ir už tavo sveikatą. Ar atminsi mus per šventes? Viso, viso gero. Jul“ (Juozo Urbšio ir Juliaus Abraičio atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-12-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 898, nr. 3, l. 1v).
23
Per tas dvi dieni, kol jie buvo
24
Miunchene – gerokai pasilsėjau. Pirma
25
visai rimtai bijojau, kad su širdim
26
pas mane negerai. Nes vakare visuo-
27
met labai plakdavos, ir naktims
28
miegot negalėdavau. Bet kai jie
29
buvo – visą dieną su jais valkiojaus
30
po miestą, ir širdis nustojo plaktų,
31
ir taip miegojau, kaip retai
kada.
p
Physical note: [1r] //
kada.
Facsimile Image Placeholder
32
Pasirodo
Pasirodo,
širdies plakimas – nuo
33
perdidelio
per didelio
sėdėjimo ir nervų įtem-
34
pimo –
visai
visa
Tai
tai
niekis.
35
Šiandie 22. Poryt –
Kučios.
Kūčios.
Aš –
Aš,
36
žinoma –
žinoma,
vienas
busiu
būsiu
– perrašinėsiu
37
Heines
Heinės
vertimą
„Nordsee“
„Nordsee“
n
Note: Balys Sruoga anksčiau rašė apie vokiečių poeto Heinricho Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimą, kuris leido trumpam atitrūkti nuo pasirengimo baigiamiesiems egzaminams, atsikvėpti nuo mokslo, prasmingai išnaudoti poilsio laiką: „…o dabar visą vakarą verčiau Heinės „Nordsee“ – visa eilių knyga, ir dūšioj taip gerai pasidarė. Kažkoksai džiaugsmas nusileidžia į dūšią, kai atsitrauki nuo formulų, datų ir sausų „mokslo žinių“, kai gauni nors truputėlį įsižvelgt į tolius ir platybę. Ar dabar aš kažkaip radau naują poilsio būdą – kai apkvaištu nuo formulų ir scholastikos ir nieko nebesuprantu, imu Heinę versti ir taip atsilsiu, ir dūšioj taip gera, ir tokius gražius sapnus sapnuoju“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 494, l. 1r). Vėliausią Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimo redakciją žr. in: Heinrich Heine, Šiaurės jūra, vertė Balys Sruoga, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947, p. 7–66; Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 156–202. Vertimo tekstų variantus, vertimo istoriją žr. in: Ibid., p. 613–660, 792.
ar gal
38
versiu Novaliso
„Gimnai
„Himnai
nakčiai“,
nakčiai“.
n
Note: Novalis, tikr. Friedrich Leopold von Hardenberg (1772–1801), vokiečių rašytojas, ankstyvojo romantizmo atstovas. Lyrinį ciklą Himnai nakčiai (Hymnen an die Nacht) Novalis sukūrė 1797 m., gedėdamas savo sužadėtinės. Poemos vertimą Balys Sruoga baigė 1923-12-31. Vertė ne vien dėl vidinio poreikio, bet kartu ir siekdamas užsidirbti lėšų ateičiai, todėl rezultatu nebuvo patenkintas, vertimą vertino savikritiškai: „Šiandie sekmadienis, gr. 30 d., o pas mane – sunki darbo diena. Iki pusdienio mokinaus, o paskui baigiau versti Novaliso „Himnus nakčiai“ – ir visus perrašiau. Pavargau šiandie baisiai, net nugarkaulis skauda. Bet kartą pabaigiau. Bet kažkaip mašinališkai jį padariau. Tie himnai – garbė nakčiai ir mirčiai – bet aš jų nejaučiau, kaip reikėtų jausti – vien tik amatninkiškai, kad vaizdas atitiktų vaizdui, kad metrikos posmas išsemtų posmą. Gal dėl to, kad tasai ūpas dėl manęs dabar begaliniai tolimas ir kad jo pagrindinė mintis ir tendencija man svetima iki kaulų. Tai giliai religinis dalykas, esmėj pilnas ir gražus, bet mano visa prigimtis jam priešinas visomis išgalėmis. Kai verčiau – apie tai negalvojau. Bet perrašydamas pamačiau, kad aš padariau negyvą darbą. Ir versdamas neturėjau tokio džiaugsmo, kokį gavau verčiant Heinės Nordsee. Tiek to, padaryta – padaryta. […]
Žiūrėk, Vanduk, nors dabar pas mane mažiuks finansų krizis, bet gal iki važiavimui į Lietuvą man pavyks mano kapitalus surankioti, ypač jei pavyks tuojau Novaliso vertimą parduoti, tai aš turėsiu pinigų (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 495, l. 1r–v, 2r).
Novalio poemos vertimo ankstyvą variantą – mašinraštį, taisytą rašalu Balio Sruogos ranka žr. Novalis, Himnai nakčiai [I. [Kas gyvasai], II. [Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?], III. [Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…], IV. [Nūn aš žinau, kada bus paskutinis rytas…], V. [Plačiai paplitusią], VI. [Į glėbį požemio giliau]], in: LLTI BR, f. 1, b. 3989, l. 1–27r; dar kartą taisytą vertimo redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, in: LLTI BR, f. 1, b. 1317, l. 1–27r. Vėliausią redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, iš rankr. form. vertė Balys Sruoga, Miunchenas, 1923 m. gruod. 31 d., in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89; poemos vertimą, vertimo istoriją dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 203–220, 792–795.
39
Ir visos šventės bus taip, gal ir
nauji
Nauji
40
metai. Na, apie tai aš begalvoju,
41
tik dabar visa diena man pinas
42
galvoj Saalfeldo
laukai –
laukai
ir
43
aguonos –
židinčios,
žydinčios,
raudonos,
44
didelės.
didelės.
n
Note: „Saalfeld – vietovė Tiuringijoje, kur paskutinį kartą buvom susitikę vasaros semestro metu“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Man rodos, kad aš vėlei
45
gyvenu laukų
laisve,
laisve
ir plačiai
46
plačiai alsuoju, ir aguonų lau-
47
kai aplinkui – ir Tave labai
48
labai myliu. Visas mano dabar-
49
tinis „darbas“ – kažkoks košmaras, –
50
ne
ne,
ne košmaras, bet toks
rukas
rūkas,
51
sapnas, kuris kažkaip užklojo
52
pasaulį nuo mano akių, bet
53
kuris turi nukristi, kuris su
54
manim niekuo nesurištas,
55
kuris tik priepuolamai užkrito
56
mano
dušią.
dūšią.
Ir man kažkaip
57
rodos, kai aš pereisiu šią
„mokyklą“
„mokyklą“,
58
aš
busiu
būsiu
dušioj
dūšioj
dar laisvesnis,
59
negu mano dabartinės svajonės
60
pasiekti gali, ir gal mokėsiu
61
skirti
''gera''
„gera“
ir
''bloga''
„bloga“
– tik ne taip,
62
kaip mane mokina tai daryti. –
–
p
Physical note: [1v] //
–
Facsimile Image Placeholder
63
O man
tavęs
tavęs,
Vandukai –
Vandukai,
baisiai
64
ilgu, baisiai! Kad tu
Tik
tik
žinotum!
65
Aš nepasakyčiau, kad dabar man
66
būtų liūdna, gal
perdaug
per daug
aš turiu
67
vilties, gal greito
mus
mūs
džiaugsmo
68
nujautimas ir darbas atstumia
69
liūdėjimo šešėlius. Bet man labai
70
labai ilgu. Ir man rodos, aš Tave
71
dabar taip gražiai myliu. Kaip po
72
aguonų laukus, kaip po mėlynas
73
kalnų
viršunes,
viršūnes,
kaip palei tylias
74
Nemuno bangas – – Jei
nebutų
nebūtų
ilgė-
75
jimos – ar būtų galima taip gra-
76
žiai mylėti!
N Ar
c
Critical note: Ar ] cor pro N, cor A pro N
Ar
nenuostabu,
77
Vandukai
Vandukai,
– jau daugiau keturių
78
metų. Kaip mes esame
dušioj
dūšioj
kar-
79
tu, o visa tai – ne
Tai,
tai,
kad kaip
80
viena diena – kaip vienas
mirksnys,
mirksnis,
81
saulėtas,
dziaugsmingas,
džiaugsmingas
kaip
82
aguonų lauko šlamėjimas!
83
Ir mes jau daugiau 5 mėnesių nesi-
84
matėm – bet aš tave taip gyvai
85
jaučiu – tarytum aš dabar pareisiu
86
namo –
namo
ir rasiu tave laukian-
87
čią, mylinčią, tokią mano,
88
mano! Ir kaip man šiandie aišku:
89
jei aš neturėčiau Tavęs, jei aš
90
neturėčiau vilties, kad mano
91
dabartinis „darbas“ galėtų kiek mūsų
92
džiaugsmą padidinti – aš nė manyt
93
nemanyčiau apie kvotimų laikymą.
94
Ir jeigu aš išlaikysiu – tai tik
del
p
Physical note: [2r] //
del
dėl
Facsimile Image Placeholder
95
tavęs, Vandukėli!
96
Ar tu mane myli taip labai, ma-
97
žuolėli tu mano!
98
O iš tavęs aš jau taip senai betu-
99
rėjau laišką.
Maniau
Maniau,
kad šiandie
100
ateis – nebuvo. Gal pirmadienį –
101
Kučių
Kūčių
dieną? Būtų gerai, kad gau-
102
čiau – būtų gerai, kad nors taip
103
tave galėčiau turėti
Kučių
Kūčių
dieną.
104
Aš
Taip
taip
norėjau ką padaryt, kad šven-
105
čiu
čių
metu nieko negalvot – tik
106
dirbt – dirbt aklai, beprotiškai –
107
bet
bet,
matyt
matyt,
neišlaikysiu. Man
108
taip ilgu! Ir pro visas formulas
109
ir abstrakcijas spindi raudoni
110
aguonų laukai ir aš jaučiu
111
tavo alsavimą.
112
Vandukėli, kaip aš norėčiau
113
tave turėti!
114
O tu pabučiuok mane,
padumok
padūmok
115
man. O aš tave bučiuoju
116
visa-visa
visą-visą
– taip, kad tu
butum
būtum
117
visa
manyje –
manyje
ir kad aš visas
118
užsimirščiau tavy ir sudegčiau.
119
Bučiuoju Tave – bučiuoju.
120
Tavo Bol.
121
22 /
Šeštadienis.
p
Physical note: [2v] //
Šeštadienis.
X (Close panel)Version a2: 1923-12-22: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Vandukeli,
Vandukėli,
šiandie išlydėjau Julių
1
Vandukeli,
Vandukėli,
šiandie išlydėjau
Julių
Julių
n
Note: Julius Abraitis (1890–1987), nuo 1922 m. pab. vyr. pulko gydytojas.
2
ir
Juzuką
Juzuką
n
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas. 1922 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, kur iš pradžių ėjo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus vedėjo pareigas. 1922 m. buvo priimtas į Berlyno Fridricho Vilhelmo universiteto Filosofijos fakultetą.
į kalnus. Pats nevažiavau –
3
nors ir labai norėjos. Bet baisiai ne-
4
turiu laiko, o ir vieno
čekį čekio
c
Critical note: čekio ] cor pro čekį, cor fl -io pro -į
čekio
negaliu
5
sulaukti, kuris
mažiausia
mažiausiai
prieš
6
pusantro mėnesio jau turėjo ateiti.
7
Gerai būtų, kad galėčiau išvažiuoti
8
į Ski kursus, į kuriuos jau įsira-
9
siau.
šiau.
Bet
kažin
kažin,
ar pavyks. Baisiai
10
maža laiko beliko, o dar
Taip
taip
daug
11
padaryti reikia. Jei nepavyks į
12
kursus
isvažiuot,
išvažiuot,
tai jau iki kvotimų
13
iš vietos neteks bepasijudinti –
Taip
taip
14
kalnų ir nematysiu
sią
šią
žiemą.
15
O š Julius –
c
Critical note: Julius ] cor pro O š
Julius –
Julius,
Juzukas – be jokios „amunicijos“ –
16
daviau jiems mano drabužius,
17
batus, sustorojau „vadą“ – bet
18
vargu bo jiems pavyks bent Kreuz-
19
eck (palei Garmisch, kur
Vicė
Vicė
n
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo gamtos mokslus Berlyno universitete. Su Baliu Sruoga buvo pažįstama jau Maskvoje, kur kartu studijavo, „buvo truputį jį įsimylėjus“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-06-11, in: LLTI TS, l. 1r). Su Baliu Sruoga Viktoriją Gravrogkaitę siejo kalnų kelionės.
buvo)
20
pasiekti – nes baisiai daug
pridrbo
c
Critical note: pridribo ] vid ex err om sec i
pridrbo
pridribo
21
sniego ir dar
j sninga
c
Critical note: sninga ] cor s pro j
sninga
–
šie jie
c
Critical note: jie ] cor pro šie, cor j pro š
jie
gaus iki
22
ga kaklo
c
Critical note: kaklo ] cor pro ga, cor pri k pro g
kaklo
maudytis
sniege.
sniege.
n
Note: Balio Sruogos bičiuliai Juozas Abraitis ir Juozas Urbšys buvo pasiekę Kreuzeck kalną Bavarijoje, šį faktą jie paliudijo Vandai Daugirdaitei: „Vanduž… Ar tu žinai, kur aš dabar esmu? Vargais negalais užlipėm su Juliuku į Kreuzecko kalną ir pasilikom nakvoti. Suvargau gan smarkiai, bet sieloj gera ir šviesu. O sniego kalnuose taip daug, prisiėjo iki kelių braidyti, bet užtat ir ypatingas gražumas, ir smagumas. Bet tu, Vanduž, jau tuos gerumus pati pažinai ir mus supranti. Tai iš snieguotų kalnų siunčiu tau šventėms savo šviesų džiaugsmą ir nepyk, dovanok man mano negerumą, koks aš buvau su tavim Kaune. Man taip negera buvo širdužei ir gal todėl toksai buvau. Daugiau aš niekuomet toks nebūsiu. Džiaugiuos. Bučiuoju. Juozas
Vanduk – toli, toli Tu dabar, o mes brendame po sniegus ir vyną geriam. Ir už tavo sveikatą. Ar atminsi mus per šventes? Viso, viso gero. Jul“ (Juozo Urbšio ir Juliaus Abraičio atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-12-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 898, nr. 3, l. 1v).
23
Per tas dvi dieni, kol jie buvo
24
Miunchene – gerokai pasilsėjau. Pirma
25
visai rimtai bijojau, kad su širdim
26
pas mane negerai. Nes vakare visuo-
27
met labai plakdavos, ir naktims
28
miegot negalėdavau. Bet kai jie
29
buvo – visą dieną su jais valkiojaus
30
po miestą, ir širdis nustojo plaktų,
31
ir taip miegojau, kaip retai
kada.
p
Physical note: [1r] //
kada.
Facsimile Image Placeholder
32
Pasirodo
Pasirodo,
širdies plakimas – nuo
33
perdidelio
per didelio
sėdėjimo ir nervų įtem-
34
pimo –
visai
visa
Tai
tai
niekis.
35
Šiandie 22. Poryt –
Kučios.
Kūčios.
Aš –
Aš,
36
žinoma –
žinoma,
vienas
busiu
būsiu
– perrašinėsiu
37
Heines
Heinės
vertimą
„Nordsee“
„Nordsee“
n
Note: Balys Sruoga anksčiau rašė apie vokiečių poeto Heinricho Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimą, kuris leido trumpam atitrūkti nuo pasirengimo baigiamiesiems egzaminams, atsikvėpti nuo mokslo, prasmingai išnaudoti poilsio laiką: „…o dabar visą vakarą verčiau Heinės „Nordsee“ – visa eilių knyga, ir dūšioj taip gerai pasidarė. Kažkoksai džiaugsmas nusileidžia į dūšią, kai atsitrauki nuo formulų, datų ir sausų „mokslo žinių“, kai gauni nors truputėlį įsižvelgt į tolius ir platybę. Ar dabar aš kažkaip radau naują poilsio būdą – kai apkvaištu nuo formulų ir scholastikos ir nieko nebesuprantu, imu Heinę versti ir taip atsilsiu, ir dūšioj taip gera, ir tokius gražius sapnus sapnuoju“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 494, l. 1r). Vėliausią Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimo redakciją žr. in: Heinrich Heine, Šiaurės jūra, vertė Balys Sruoga, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947, p. 7–66; Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 156–202. Vertimo tekstų variantus, vertimo istoriją žr. in: Ibid., p. 613–660, 792.
ar gal
38
versiu Novaliso
„Gimnai
„Himnai
nakčiai“,
nakčiai“.
n
Note: Novalis, tikr. Friedrich Leopold von Hardenberg (1772–1801), vokiečių rašytojas, ankstyvojo romantizmo atstovas. Lyrinį ciklą Himnai nakčiai (Hymnen an die Nacht) Novalis sukūrė 1797 m., gedėdamas savo sužadėtinės. Poemos vertimą Balys Sruoga baigė 1923-12-31. Vertė ne vien dėl vidinio poreikio, bet kartu ir siekdamas užsidirbti lėšų ateičiai, todėl rezultatu nebuvo patenkintas, vertimą vertino savikritiškai: „Šiandie sekmadienis, gr. 30 d., o pas mane – sunki darbo diena. Iki pusdienio mokinaus, o paskui baigiau versti Novaliso „Himnus nakčiai“ – ir visus perrašiau. Pavargau šiandie baisiai, net nugarkaulis skauda. Bet kartą pabaigiau. Bet kažkaip mašinališkai jį padariau. Tie himnai – garbė nakčiai ir mirčiai – bet aš jų nejaučiau, kaip reikėtų jausti – vien tik amatninkiškai, kad vaizdas atitiktų vaizdui, kad metrikos posmas išsemtų posmą. Gal dėl to, kad tasai ūpas dėl manęs dabar begaliniai tolimas ir kad jo pagrindinė mintis ir tendencija man svetima iki kaulų. Tai giliai religinis dalykas, esmėj pilnas ir gražus, bet mano visa prigimtis jam priešinas visomis išgalėmis. Kai verčiau – apie tai negalvojau. Bet perrašydamas pamačiau, kad aš padariau negyvą darbą. Ir versdamas neturėjau tokio džiaugsmo, kokį gavau verčiant Heinės Nordsee. Tiek to, padaryta – padaryta. […]
Žiūrėk, Vanduk, nors dabar pas mane mažiuks finansų krizis, bet gal iki važiavimui į Lietuvą man pavyks mano kapitalus surankioti, ypač jei pavyks tuojau Novaliso vertimą parduoti, tai aš turėsiu pinigų (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 495, l. 1r–v, 2r).
Novalio poemos vertimo ankstyvą variantą – mašinraštį, taisytą rašalu Balio Sruogos ranka žr. Novalis, Himnai nakčiai [I. [Kas gyvasai], II. [Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?], III. [Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…], IV. [Nūn aš žinau, kada bus paskutinis rytas…], V. [Plačiai paplitusią], VI. [Į glėbį požemio giliau]], in: LLTI BR, f. 1, b. 3989, l. 1–27r; dar kartą taisytą vertimo redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, in: LLTI BR, f. 1, b. 1317, l. 1–27r. Vėliausią redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, iš rankr. form. vertė Balys Sruoga, Miunchenas, 1923 m. gruod. 31 d., in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89; poemos vertimą, vertimo istoriją dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 203–220, 792–795.
39
Ir visos šventės bus taip, gal ir
nauji
Nauji
40
metai. Na, apie tai aš begalvoju,
41
tik dabar visa diena man pinas
42
galvoj Saalfeldo
laukai –
laukai
ir
43
aguonos –
židinčios,
žydinčios,
raudonos,
44
didelės.
didelės.
n
Note: „Saalfeld – vietovė Tiuringijoje, kur paskutinį kartą buvom susitikę vasaros semestro metu“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Man rodos, kad aš vėlei
45
gyvenu laukų
laisve,
laisve
ir plačiai
46
plačiai alsuoju, ir aguonų lau-
47
kai aplinkui – ir Tave labai
48
labai myliu. Visas mano dabar-
49
tinis „darbas“ – kažkoks košmaras, –
50
ne
ne,
ne košmaras, bet toks
rukas
rūkas,
51
sapnas, kuris kažkaip užklojo
52
pasaulį nuo mano akių, bet
53
kuris turi nukristi, kuris su
54
manim niekuo nesurištas,
55
kuris tik priepuolamai užkrito
56
mano
dušią.
dūšią.
Ir man kažkaip
57
rodos, kai aš pereisiu šią
„mokyklą“
„mokyklą“,
58
aš
busiu
būsiu
dušioj
dūšioj
dar laisvesnis,
59
negu mano dabartinės svajonės
60
pasiekti gali, ir gal mokėsiu
61
skirti
''gera''
„gera“
ir
''bloga''
„bloga“
– tik ne taip,
62
kaip mane mokina tai daryti. –
–
p
Physical note: [1v] //
–
Facsimile Image Placeholder
63
O man
tavęs
tavęs,
Vandukai –
Vandukai,
baisiai
64
ilgu, baisiai! Kad tu
Tik
tik
žinotum!
65
Aš nepasakyčiau, kad dabar man
66
būtų liūdna, gal
perdaug
per daug
aš turiu
67
vilties, gal greito
mus
mūs
džiaugsmo
68
nujautimas ir darbas atstumia
69
liūdėjimo šešėlius. Bet man labai
70
labai ilgu. Ir man rodos, aš Tave
71
dabar taip gražiai myliu. Kaip po
72
aguonų laukus, kaip po mėlynas
73
kalnų
viršunes,
viršūnes,
kaip palei tylias
74
Nemuno bangas – – Jei
nebutų
nebūtų
ilgė-
75
jimos – ar būtų galima taip gra-
76
žiai mylėti!
N Ar
c
Critical note: Ar ] cor pro N, cor A pro N
Ar
nenuostabu,
77
Vandukai
Vandukai,
– jau daugiau keturių
78
metų. Kaip mes esame
dušioj
dūšioj
kar-
79
tu, o visa tai – ne
Tai,
tai,
kad kaip
80
viena diena – kaip vienas
mirksnys,
mirksnis,
81
saulėtas,
dziaugsmingas,
džiaugsmingas
kaip
82
aguonų lauko šlamėjimas!
83
Ir mes jau daugiau 5 mėnesių nesi-
84
matėm – bet aš tave taip gyvai
85
jaučiu – tarytum aš dabar pareisiu
86
namo –
namo
ir rasiu tave laukian-
87
čią, mylinčią, tokią mano,
88
mano! Ir kaip man šiandie aišku:
89
jei aš neturėčiau Tavęs, jei aš
90
neturėčiau vilties, kad mano
91
dabartinis „darbas“ galėtų kiek mūsų
92
džiaugsmą padidinti – aš nė manyt
93
nemanyčiau apie kvotimų laikymą.
94
Ir jeigu aš išlaikysiu – tai tik
del
p
Physical note: [2r] //
del
dėl
Facsimile Image Placeholder
95
tavęs, Vandukėli!
96
Ar tu mane myli taip labai, ma-
97
žuolėli tu mano!
98
O iš tavęs aš jau taip senai betu-
99
rėjau laišką.
Maniau
Maniau,
kad šiandie
100
ateis – nebuvo. Gal pirmadienį –
101
Kučių
Kūčių
dieną? Būtų gerai, kad gau-
102
čiau – būtų gerai, kad nors taip
103
tave galėčiau turėti
Kučių
Kūčių
dieną.
104
Aš
Taip
taip
norėjau ką padaryt, kad šven-
105
čiu
čių
metu nieko negalvot – tik
106
dirbt – dirbt aklai, beprotiškai –
107
bet
bet,
matyt
matyt,
neišlaikysiu. Man
108
taip ilgu! Ir pro visas formulas
109
ir abstrakcijas spindi raudoni
110
aguonų laukai ir aš jaučiu
111
tavo alsavimą.
112
Vandukėli, kaip aš norėčiau
113
tave turėti!
114
O tu pabučiuok mane,
padumok
padūmok
115
man. O aš tave bučiuoju
116
visa-visa
visą-visą
– taip, kad tu
butum
būtum
117
visa
manyje –
manyje
ir kad aš visas
118
užsimirščiau tavy ir sudegčiau.
119
Bučiuoju Tave – bučiuoju.
120
Tavo Bol.
121
22 /
Šeštadienis.
p
Physical note: [2v] //
Šeštadienis.
X (Close panel)Version a3: 1923-12-22: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Vandukeli,
Vandukėli,
šiandie išlydėjau Julių
1
Vandukeli,
Vandukėli,
šiandie išlydėjau
Julių
Julių
n
Note: Julius Abraitis (1890–1987), nuo 1922 m. pab. vyr. pulko gydytojas.
2
ir
Juzuką
Juzuką
n
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas. 1922 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, kur iš pradžių ėjo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus vedėjo pareigas. 1922 m. buvo priimtas į Berlyno Fridricho Vilhelmo universiteto Filosofijos fakultetą.
į kalnus. Pats nevažiavau –
3
nors ir labai norėjos. Bet baisiai ne-
4
turiu laiko, o ir vieno
čekį čekio
c
Critical note: čekio ] cor pro čekį, cor fl -io pro -į
čekio
negaliu
5
sulaukti, kuris
mažiausia
mažiausiai
prieš
6
pusantro mėnesio jau turėjo ateiti.
7
Gerai būtų, kad galėčiau išvažiuoti
8
į Ski kursus, į kuriuos jau įsira-
9
siau.
šiau.
Bet
kažin
kažin,
ar pavyks. Baisiai
10
maža laiko beliko, o dar
Taip
taip
daug
11
padaryti reikia. Jei nepavyks į
12
kursus
isvažiuot,
išvažiuot,
tai jau iki kvotimų
13
iš vietos neteks bepasijudinti –
Taip
taip
14
kalnų ir nematysiu
sią
šią
žiemą.
15
O š Julius –
c
Critical note: Julius ] cor pro O š
Julius –
Julius,
Juzukas – be jokios „amunicijos“ –
16
daviau jiems mano drabužius,
17
batus, sustorojau „vadą“ – bet
18
vargu bo jiems pavyks bent Kreuz-
19
eck (palei Garmisch, kur
Vicė
Vicė
n
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo gamtos mokslus Berlyno universitete. Su Baliu Sruoga buvo pažįstama jau Maskvoje, kur kartu studijavo, „buvo truputį jį įsimylėjus“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-06-11, in: LLTI TS, l. 1r). Su Baliu Sruoga Viktoriją Gravrogkaitę siejo kalnų kelionės.
buvo)
20
pasiekti – nes baisiai daug
pridrbo
c
Critical note: pridribo ] vid ex err om sec i
pridrbo
pridribo
21
sniego ir dar
j sninga
c
Critical note: sninga ] cor s pro j
sninga
–
šie jie
c
Critical note: jie ] cor pro šie, cor j pro š
jie
gaus iki
22
ga kaklo
c
Critical note: kaklo ] cor pro ga, cor pri k pro g
kaklo
maudytis
sniege.
sniege.
n
Note: Balio Sruogos bičiuliai Juozas Abraitis ir Juozas Urbšys buvo pasiekę Kreuzeck kalną Bavarijoje, šį faktą jie paliudijo Vandai Daugirdaitei: „Vanduž… Ar tu žinai, kur aš dabar esmu? Vargais negalais užlipėm su Juliuku į Kreuzecko kalną ir pasilikom nakvoti. Suvargau gan smarkiai, bet sieloj gera ir šviesu. O sniego kalnuose taip daug, prisiėjo iki kelių braidyti, bet užtat ir ypatingas gražumas, ir smagumas. Bet tu, Vanduž, jau tuos gerumus pati pažinai ir mus supranti. Tai iš snieguotų kalnų siunčiu tau šventėms savo šviesų džiaugsmą ir nepyk, dovanok man mano negerumą, koks aš buvau su tavim Kaune. Man taip negera buvo širdužei ir gal todėl toksai buvau. Daugiau aš niekuomet toks nebūsiu. Džiaugiuos. Bučiuoju. Juozas
Vanduk – toli, toli Tu dabar, o mes brendame po sniegus ir vyną geriam. Ir už tavo sveikatą. Ar atminsi mus per šventes? Viso, viso gero. Jul“ (Juozo Urbšio ir Juliaus Abraičio atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-12-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 898, nr. 3, l. 1v).
23
Per tas dvi dieni, kol jie buvo
24
Miunchene – gerokai pasilsėjau. Pirma
25
visai rimtai bijojau, kad su širdim
26
pas mane negerai. Nes vakare visuo-
27
met labai plakdavos, ir naktims
28
miegot negalėdavau. Bet kai jie
29
buvo – visą dieną su jais valkiojaus
30
po miestą, ir širdis nustojo plaktų,
31
ir taip miegojau, kaip retai
kada.
p
Physical note: [1r] //
kada.
Facsimile Image Placeholder
32
Pasirodo
Pasirodo,
širdies plakimas – nuo
33
perdidelio
per didelio
sėdėjimo ir nervų įtem-
34
pimo –
visai
visa
Tai
tai
niekis.
35
Šiandie 22. Poryt –
Kučios.
Kūčios.
Aš –
Aš,
36
žinoma –
žinoma,
vienas
busiu
būsiu
– perrašinėsiu
37
Heines
Heinės
vertimą
„Nordsee“
„Nordsee“
n
Note: Balys Sruoga anksčiau rašė apie vokiečių poeto Heinricho Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimą, kuris leido trumpam atitrūkti nuo pasirengimo baigiamiesiems egzaminams, atsikvėpti nuo mokslo, prasmingai išnaudoti poilsio laiką: „…o dabar visą vakarą verčiau Heinės „Nordsee“ – visa eilių knyga, ir dūšioj taip gerai pasidarė. Kažkoksai džiaugsmas nusileidžia į dūšią, kai atsitrauki nuo formulų, datų ir sausų „mokslo žinių“, kai gauni nors truputėlį įsižvelgt į tolius ir platybę. Ar dabar aš kažkaip radau naują poilsio būdą – kai apkvaištu nuo formulų ir scholastikos ir nieko nebesuprantu, imu Heinę versti ir taip atsilsiu, ir dūšioj taip gera, ir tokius gražius sapnus sapnuoju“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 494, l. 1r). Vėliausią Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimo redakciją žr. in: Heinrich Heine, Šiaurės jūra, vertė Balys Sruoga, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947, p. 7–66; Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 156–202. Vertimo tekstų variantus, vertimo istoriją žr. in: Ibid., p. 613–660, 792.
ar gal
38
versiu Novaliso
„Gimnai
„Himnai
nakčiai“,
nakčiai“.
n
Note: Novalis, tikr. Friedrich Leopold von Hardenberg (1772–1801), vokiečių rašytojas, ankstyvojo romantizmo atstovas. Lyrinį ciklą Himnai nakčiai (Hymnen an die Nacht) Novalis sukūrė 1797 m., gedėdamas savo sužadėtinės. Poemos vertimą Balys Sruoga baigė 1923-12-31. Vertė ne vien dėl vidinio poreikio, bet kartu ir siekdamas užsidirbti lėšų ateičiai, todėl rezultatu nebuvo patenkintas, vertimą vertino savikritiškai: „Šiandie sekmadienis, gr. 30 d., o pas mane – sunki darbo diena. Iki pusdienio mokinaus, o paskui baigiau versti Novaliso „Himnus nakčiai“ – ir visus perrašiau. Pavargau šiandie baisiai, net nugarkaulis skauda. Bet kartą pabaigiau. Bet kažkaip mašinališkai jį padariau. Tie himnai – garbė nakčiai ir mirčiai – bet aš jų nejaučiau, kaip reikėtų jausti – vien tik amatninkiškai, kad vaizdas atitiktų vaizdui, kad metrikos posmas išsemtų posmą. Gal dėl to, kad tasai ūpas dėl manęs dabar begaliniai tolimas ir kad jo pagrindinė mintis ir tendencija man svetima iki kaulų. Tai giliai religinis dalykas, esmėj pilnas ir gražus, bet mano visa prigimtis jam priešinas visomis išgalėmis. Kai verčiau – apie tai negalvojau. Bet perrašydamas pamačiau, kad aš padariau negyvą darbą. Ir versdamas neturėjau tokio džiaugsmo, kokį gavau verčiant Heinės Nordsee. Tiek to, padaryta – padaryta. […]
Žiūrėk, Vanduk, nors dabar pas mane mažiuks finansų krizis, bet gal iki važiavimui į Lietuvą man pavyks mano kapitalus surankioti, ypač jei pavyks tuojau Novaliso vertimą parduoti, tai aš turėsiu pinigų (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 495, l. 1r–v, 2r).
Novalio poemos vertimo ankstyvą variantą – mašinraštį, taisytą rašalu Balio Sruogos ranka žr. Novalis, Himnai nakčiai [I. [Kas gyvasai], II. [Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?], III. [Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…], IV. [Nūn aš žinau, kada bus paskutinis rytas…], V. [Plačiai paplitusią], VI. [Į glėbį požemio giliau]], in: LLTI BR, f. 1, b. 3989, l. 1–27r; dar kartą taisytą vertimo redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, in: LLTI BR, f. 1, b. 1317, l. 1–27r. Vėliausią redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, iš rankr. form. vertė Balys Sruoga, Miunchenas, 1923 m. gruod. 31 d., in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89; poemos vertimą, vertimo istoriją dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 203–220, 792–795.
39
Ir visos šventės bus taip, gal ir
nauji
Nauji
40
metai. Na, apie tai aš begalvoju,
41
tik dabar visa diena man pinas
42
galvoj Saalfeldo
laukai –
laukai
ir
43
aguonos –
židinčios,
žydinčios,
raudonos,
44
didelės.
didelės.
n
Note: „Saalfeld – vietovė Tiuringijoje, kur paskutinį kartą buvom susitikę vasaros semestro metu“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Man rodos, kad aš vėlei
45
gyvenu laukų
laisve,
laisve
ir plačiai
46
plačiai alsuoju, ir aguonų lau-
47
kai aplinkui – ir Tave labai
48
labai myliu. Visas mano dabar-
49
tinis „darbas“ – kažkoks košmaras, –
50
ne
ne,
ne košmaras, bet toks
rukas
rūkas,
51
sapnas, kuris kažkaip užklojo
52
pasaulį nuo mano akių, bet
53
kuris turi nukristi, kuris su
54
manim niekuo nesurištas,
55
kuris tik priepuolamai užkrito
56
mano
dušią.
dūšią.
Ir man kažkaip
57
rodos, kai aš pereisiu šią
„mokyklą“
„mokyklą“,
58
aš
busiu
būsiu
dušioj
dūšioj
dar laisvesnis,
59
negu mano dabartinės svajonės
60
pasiekti gali, ir gal mokėsiu
61
skirti
''gera''
„gera“
ir
''bloga''
„bloga“
– tik ne taip,
62
kaip mane mokina tai daryti. –
–
p
Physical note: [1v] //
–
Facsimile Image Placeholder
63
O man
tavęs
tavęs,
Vandukai –
Vandukai,
baisiai
64
ilgu, baisiai! Kad tu
Tik
tik
žinotum!
65
Aš nepasakyčiau, kad dabar man
66
būtų liūdna, gal
perdaug
per daug
aš turiu
67
vilties, gal greito
mus
mūs
džiaugsmo
68
nujautimas ir darbas atstumia
69
liūdėjimo šešėlius. Bet man labai
70
labai ilgu. Ir man rodos, aš Tave
71
dabar taip gražiai myliu. Kaip po
72
aguonų laukus, kaip po mėlynas
73
kalnų
viršunes,
viršūnes,
kaip palei tylias
74
Nemuno bangas – – Jei
nebutų
nebūtų
ilgė-
75
jimos – ar būtų galima taip gra-
76
žiai mylėti!
N Ar
c
Critical note: Ar ] cor pro N, cor A pro N
Ar
nenuostabu,
77
Vandukai
Vandukai,
– jau daugiau keturių
78
metų. Kaip mes esame
dušioj
dūšioj
kar-
79
tu, o visa tai – ne
Tai,
tai,
kad kaip
80
viena diena – kaip vienas
mirksnys,
mirksnis,
81
saulėtas,
dziaugsmingas,
džiaugsmingas
kaip
82
aguonų lauko šlamėjimas!
83
Ir mes jau daugiau 5 mėnesių nesi-
84
matėm – bet aš tave taip gyvai
85
jaučiu – tarytum aš dabar pareisiu
86
namo –
namo
ir rasiu tave laukian-
87
čią, mylinčią, tokią mano,
88
mano! Ir kaip man šiandie aišku:
89
jei aš neturėčiau Tavęs, jei aš
90
neturėčiau vilties, kad mano
91
dabartinis „darbas“ galėtų kiek mūsų
92
džiaugsmą padidinti – aš nė manyt
93
nemanyčiau apie kvotimų laikymą.
94
Ir jeigu aš išlaikysiu – tai tik
del
p
Physical note: [2r] //
del
dėl
Facsimile Image Placeholder
95
tavęs, Vandukėli!
96
Ar tu mane myli taip labai, ma-
97
žuolėli tu mano!
98
O iš tavęs aš jau taip senai betu-
99
rėjau laišką.
Maniau
Maniau,
kad šiandie
100
ateis – nebuvo. Gal pirmadienį –
101
Kučių
Kūčių
dieną? Būtų gerai, kad gau-
102
čiau – būtų gerai, kad nors taip
103
tave galėčiau turėti
Kučių
Kūčių
dieną.
104
Aš
Taip
taip
norėjau ką padaryt, kad šven-
105
čiu
čių
metu nieko negalvot – tik
106
dirbt – dirbt aklai, beprotiškai –
107
bet
bet,
matyt
matyt,
neišlaikysiu. Man
108
taip ilgu! Ir pro visas formulas
109
ir abstrakcijas spindi raudoni
110
aguonų laukai ir aš jaučiu
111
tavo alsavimą.
112
Vandukėli, kaip aš norėčiau
113
tave turėti!
114
O tu pabučiuok mane,
padumok
padūmok
115
man. O aš tave bučiuoju
116
visa-visa
visą-visą
– taip, kad tu
butum
būtum
117
visa
manyje –
manyje
ir kad aš visas
118
užsimirščiau tavy ir sudegčiau.
119
Bučiuoju Tave – bučiuoju.
120
Tavo Bol.
121
22 /
Šeštadienis.
p
Physical note: [2v] //
Šeštadienis.
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 1
Note: Julius Abraitis (1890–1987), nuo 1922 m. pab. vyr. pulko gydytojas.
a3
Line number 2
Note: Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas. 1922 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, kur iš pradžių ėjo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus vedėjo pareigas. 1922 m. buvo priimtas į Berlyno Fridricho Vilhelmo universiteto Filosofijos fakultetą.
a1
Line number 4
Critical note: čekio ] cor pro čekį, cor fl -io pro -į
a1
Line number 15
Critical note: Julius ] cor pro O š
a3
Line number 19
Note: Viktorija Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja. 1921–1923 m. studijavo gamtos mokslus Berlyno universitete. Su Baliu Sruoga buvo pažįstama jau Maskvoje, kur kartu studijavo, „buvo truputį jį įsimylėjus“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-06-11, in: LLTI TS, l. 1r). Su Baliu Sruoga Viktoriją Gravrogkaitę siejo kalnų kelionės.
a1
Line number 20
Critical note: pridribo ] vid ex err om sec i
a1
Line number 21
Critical note: sninga ] cor s pro j
a1
Line number 21
Critical note: jie ] cor pro šie, cor j pro š
a1
Line number 22
Critical note: kaklo ] cor pro ga, cor pri k pro g
a3
Line number 22
Note: Balio Sruogos bičiuliai Juozas Abraitis ir Juozas Urbšys buvo pasiekę Kreuzeck kalną Bavarijoje, šį faktą jie paliudijo Vandai Daugirdaitei: „Vanduž… Ar tu žinai, kur aš dabar esmu? Vargais negalais užlipėm su Juliuku į Kreuzecko kalną ir pasilikom nakvoti. Suvargau gan smarkiai, bet sieloj gera ir šviesu. O sniego kalnuose taip daug, prisiėjo iki kelių braidyti, bet užtat ir ypatingas gražumas, ir smagumas. Bet tu, Vanduž, jau tuos gerumus pati pažinai ir mus supranti. Tai iš snieguotų kalnų siunčiu tau šventėms savo šviesų džiaugsmą ir nepyk, dovanok man mano negerumą, koks aš buvau su tavim Kaune. Man taip negera buvo širdužei ir gal todėl toksai buvau. Daugiau aš niekuomet toks nebūsiu. Džiaugiuos. Bučiuoju. Juozas
Vanduk – toli, toli Tu dabar, o mes brendame po sniegus ir vyną geriam. Ir už tavo sveikatą. Ar atminsi mus per šventes? Viso, viso gero. Jul“ (Juozo Urbšio ir Juliaus Abraičio atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-12-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 898, nr. 3, l. 1v).
a1
Line number 31
Physical note: [1r] //
a3
Line number 37
Note: Balys Sruoga anksčiau rašė apie vokiečių poeto Heinricho Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimą, kuris leido trumpam atitrūkti nuo pasirengimo baigiamiesiems egzaminams, atsikvėpti nuo mokslo, prasmingai išnaudoti poilsio laiką: „…o dabar visą vakarą verčiau Heinės „Nordsee“ – visa eilių knyga, ir dūšioj taip gerai pasidarė. Kažkoksai džiaugsmas nusileidžia į dūšią, kai atsitrauki nuo formulų, datų ir sausų „mokslo žinių“, kai gauni nors truputėlį įsižvelgt į tolius ir platybę. Ar dabar aš kažkaip radau naują poilsio būdą – kai apkvaištu nuo formulų ir scholastikos ir nieko nebesuprantu, imu Heinę versti ir taip atsilsiu, ir dūšioj taip gera, ir tokius gražius sapnus sapnuoju“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 494, l. 1r). Vėliausią Heine'ės kūrinio Šiaurės jūra vertimo redakciją žr. in: Heinrich Heine, Šiaurės jūra, vertė Balys Sruoga, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947, p. 7–66; Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 156–202. Vertimo tekstų variantus, vertimo istoriją žr. in: Ibid., p. 613–660, 792.
a3
Line number 38
Note: Novalis, tikr. Friedrich Leopold von Hardenberg (1772–1801), vokiečių rašytojas, ankstyvojo romantizmo atstovas. Lyrinį ciklą Himnai nakčiai (Hymnen an die Nacht) Novalis sukūrė 1797 m., gedėdamas savo sužadėtinės. Poemos vertimą Balys Sruoga baigė 1923-12-31. Vertė ne vien dėl vidinio poreikio, bet kartu ir siekdamas užsidirbti lėšų ateičiai, todėl rezultatu nebuvo patenkintas, vertimą vertino savikritiškai: „Šiandie sekmadienis, gr. 30 d., o pas mane – sunki darbo diena. Iki pusdienio mokinaus, o paskui baigiau versti Novaliso „Himnus nakčiai“ – ir visus perrašiau. Pavargau šiandie baisiai, net nugarkaulis skauda. Bet kartą pabaigiau. Bet kažkaip mašinališkai jį padariau. Tie himnai – garbė nakčiai ir mirčiai – bet aš jų nejaučiau, kaip reikėtų jausti – vien tik amatninkiškai, kad vaizdas atitiktų vaizdui, kad metrikos posmas išsemtų posmą. Gal dėl to, kad tasai ūpas dėl manęs dabar begaliniai tolimas ir kad jo pagrindinė mintis ir tendencija man svetima iki kaulų. Tai giliai religinis dalykas, esmėj pilnas ir gražus, bet mano visa prigimtis jam priešinas visomis išgalėmis. Kai verčiau – apie tai negalvojau. Bet perrašydamas pamačiau, kad aš padariau negyvą darbą. Ir versdamas neturėjau tokio džiaugsmo, kokį gavau verčiant Heinės Nordsee. Tiek to, padaryta – padaryta. […]
Žiūrėk, Vanduk, nors dabar pas mane mažiuks finansų krizis, bet gal iki važiavimui į Lietuvą man pavyks mano kapitalus surankioti, ypač jei pavyks tuojau Novaliso vertimą parduoti, tai aš turėsiu pinigų (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 495, l. 1r–v, 2r).
Novalio poemos vertimo ankstyvą variantą – mašinraštį, taisytą rašalu Balio Sruogos ranka žr. Novalis, Himnai nakčiai [I. [Kas gyvasai], II. [Nejaugi rytas turi grįžti visuomet?], III. [Kartą, kai aš karčias ašaras liejau…], IV. [Nūn aš žinau, kada bus paskutinis rytas…], V. [Plačiai paplitusią], VI. [Į glėbį požemio giliau]], in: LLTI BR, f. 1, b. 3989, l. 1–27r; dar kartą taisytą vertimo redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, in: LLTI BR, f. 1, b. 1317, l. 1–27r. Vėliausią redakciją žr. Novalis, Himnai nakčiai, iš rankr. form. vertė Balys Sruoga, Miunchenas, 1923 m. gruod. 31 d., in: Gairės, Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89; poemos vertimą, vertimo istoriją dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 203–220, 792–795.
a3
Line number 44
Note: „Saalfeld – vietovė Tiuringijoje, kur paskutinį kartą buvom susitikę vasaros semestro metu“ (Vandos Sruogienės pastaba).
a1
Line number 62
Physical note: [1v] //
a1
Line number 76
Critical note: Ar ] cor pro N, cor A pro N
a1
Line number 94
Physical note: [2r] //
a1
Line number 121
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_12_22_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_12_22_vd_1v.jpgX (Close panel)
image
1923_12_22_vd_2r.jpgX (Close panel)
image
1923_12_22_vd_2v.jpgX (Close panel)
image