J. A. Herbačiauskui, 1933-02-09

X (Close panel) Bibliographic Information

J. A. Herbačiauskui, 1933-02-09

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LNMMB RKRS, f. 25, b. 364. Laiškas. Be datos, vietos. Datuojant ir lokalizuojant, remtasi Balio Sruogos ir Juozapo Albino Herbačiausko biografijų faktais, prierašu. Rašyta 16,8×20,9 cm gelstelėjusio popieriaus su vandenženkliu (atvaizdo fragmentas: rėmai, skydas, 8 vertikalios linijos) lape (1r) parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). Kelis kartus lenkta (lankstymo į keturias dalis žymės). 1r kairysis kraštas nelygus, plėšta. Kampai aplankstyti. Apglamžyta. Segta sąvaržėle (įspaudas). Ištepta (juosvos dėmelės nuo pirštų atspaudų). Prierašas parkeriu (juodu rašalu) kita ranka: „Gauta / 1933. II. 9“. Numeruota pieštuku kita ranka (7). Prie laiško voko nėra. 1949 m. perdavė Vytautas Steponaitis. Mašinraštis (nuorašas): nėra. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1933-02-09: Genetinis
  • Witness a2: 1933-02-09: Diplomatinis
  • Witness a3: 1933-02-09: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus (LNMMB RKRS) leidimą (Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, tel.: +370 5 239 8586, el. paštas: rkrs@lnb.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Juozapo Albino Herbačiausko laiškas Baliui Sruogai, Kaunas, 1933-02-09, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1933_02_09_jah.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (rašymo proceso rezultatas parodomas pažymomis „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis teksto variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante pateikiami komentarai nurodomi pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Gerbiamasai!
1
Gerbiamasai!
2
Pranešu Jums, kad žadėto straipsnio nerašau, nerašysiu,
3
Jums neduosiu. Aš
likviduojuosi!
likviduojuosi!
n
Note: 1932 m. „balandžio mėnesį [Vytauto Didžiojo] universitete kilo eilinis skandalas, dėl kurio lektoriui Herbačiauskui teko palikti universitetą. Šį sykį skandalo priežastimi tapo „Naujojoje Romuvoje“ išspausdintas straipsnis „Mūsų teatro opiausiuoju klausimu“, kuriame buvo pavartotas terminas „sruogizmas“, reiškiantis „maniją anonimiškai „apsidirbti“ su savo priešu, prieš tai gerokai jį apšmeižus“. Profesorius Balys Sruoga, įsižeidęs dėl naujai nukalto termino, pasiskundė dekanui Vincui Krėvei ir pareikalavo, kad Herbačiauskas atšauktų savo žodžius. Pastarasis atsisakė tai padaryti, teigdamas, jog gali įrodyti savo teisybę. Sruoga kilusį konfliktą mėgino spręsti taikiai, su trečiųjų asmenų teismo pagalba, tačiau Juozapas Albinas pareiškė, kad universitete nėra tokiam teismui tinkamų sąžiningų žmonių. Balandžio 29 d. tuo klausimu sušauktame Humanitarinio fakulteto tarybos posėdyje buvo nutarta, kad lektoriaus Herbačiausko pareiškimai spaudoje, jo užgauliojantys laiškai įvairiems asmenims, taip pat vulgarūs pasisakymai per paskaitas demoralizuoja jaunimą. Lektorius buvo įspėtas, kad tai daugiau nepasikartotų, nes priešingu atveju jam teksią palikti universitetą. Sužinojęs apie šį nutarimą, Herbačiauskas jam būdingu stiliumi atsakė, jog elgsis pagal savo sąžinę ir pareiškė išeinąs iš universiteto, tokiu būdu protestuodamas prieš fakulteto tarybos nutarimą. Iškviestas pasiaiškinti pas rektorių Vincą Čepinskį, rašytojas, anot liudininkų, kalbėjo „neleistinu tonu“, todėl dar tą pačią dieną (gegužės 9 d.) jo prašymas išeiti iš darbo buvo patenkintas. Universiteto studentai surengė susirinkimą, kuriame išreiškė paramą lektoriui, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Nuo rugsėjo universitete lenkų kalbą dėstė nauja lektorė Jelena Szwejkowska (Šveikauskaitė).
Tikriausiai nesitikėjęs tokios staigios konflikto atomazgos, Herbačiauskas labai įsižeidė ir puolė rašyti straipsnius į įvairius laikraščius, kaltindamas rektorių ir fakulteto tarybą susidorojimu. Sužinojęs, kad prezidentas Antanas Smetona jam skyrė 400 litų pensiją, jos atsisakė, teigdamas, jog negali priimti tokios mažos pensijos, nes jo nuopelnai Lietuvai yra nepalyginamai didesni. Laiškuose įvairiems asmenims ir organizacijoms rašytojas skundėsi, kad iš jo atėmė paskutinį duonos kąsnį, netgi grasino išvažiuosiąs į Vilnių ir nusižudysiąs.
Apie 1933 m. Herbačiausko galvoje subrendo mintis išvažiuoti iš Lietuvos“
(Vaiva Narušienė, „Juozo Albino Herbačiausko ruduo“, in: Naujasis židinys, 2006, Nr. 11, p. 459–460).
Man jau laikas!
4
Naikinu tai, ką parašiau! Kad nieko po
manes
manęs
neliktų!
5
Tik legenda…
6
Kodėl taip darau? 9 metus tuščiai apie tai
kalbėjau!
kalbėjau!
n
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas devynerius metus gyveno Lietuvoje (1924–1933), VDU Kaune dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. „Nusivylęs jo radikalių užmojų tinkamai neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia, 1933 m. išvyko į Lenkiją“ (Ramutis Karmalavičius, „Herbačiauskas Juozapas Albinas“, in: Lietuvių literatūros enciklopedija (LLE), Vilnius: LLTI, 2001.
7
Gana tuščių kalbų, dar tuštesnių aiškinimų!.. Visuo-
8
menės šulai, tautos vadai bei
vargai vergai ,
c
Critical note: vergai ] cor pro vargai, cor e pro a
vergai,
jaunimo peda-
9
gogai labai gerai žinojo ir
l žino ,
c
Critical note: žino ] cor ž pro l
žino,
ką J. A. H-ui darė
10
ir daro! Ir J. A. H-as žino, ką daro…
11
Komedija baigta! Be apeliacijos!..
12
Spaudžiu Jūsų ranką
13
J. A. Herbačiauskas
p
Physical note: [1r] //
J. A. Herbačiauskas

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Gerbiamasai!
1
Gerbiamasai!
2
Pranešu Jums, kad žadėto straipsnio nerašau, nerašysiu,
3
Jums neduosiu. Aš
likviduojuosi!
likviduojuosi!
n
Note: 1932 m. „balandžio mėnesį [Vytauto Didžiojo] universitete kilo eilinis skandalas, dėl kurio lektoriui Herbačiauskui teko palikti universitetą. Šį sykį skandalo priežastimi tapo „Naujojoje Romuvoje“ išspausdintas straipsnis „Mūsų teatro opiausiuoju klausimu“, kuriame buvo pavartotas terminas „sruogizmas“, reiškiantis „maniją anonimiškai „apsidirbti“ su savo priešu, prieš tai gerokai jį apšmeižus“. Profesorius Balys Sruoga, įsižeidęs dėl naujai nukalto termino, pasiskundė dekanui Vincui Krėvei ir pareikalavo, kad Herbačiauskas atšauktų savo žodžius. Pastarasis atsisakė tai padaryti, teigdamas, jog gali įrodyti savo teisybę. Sruoga kilusį konfliktą mėgino spręsti taikiai, su trečiųjų asmenų teismo pagalba, tačiau Juozapas Albinas pareiškė, kad universitete nėra tokiam teismui tinkamų sąžiningų žmonių. Balandžio 29 d. tuo klausimu sušauktame Humanitarinio fakulteto tarybos posėdyje buvo nutarta, kad lektoriaus Herbačiausko pareiškimai spaudoje, jo užgauliojantys laiškai įvairiems asmenims, taip pat vulgarūs pasisakymai per paskaitas demoralizuoja jaunimą. Lektorius buvo įspėtas, kad tai daugiau nepasikartotų, nes priešingu atveju jam teksią palikti universitetą. Sužinojęs apie šį nutarimą, Herbačiauskas jam būdingu stiliumi atsakė, jog elgsis pagal savo sąžinę ir pareiškė išeinąs iš universiteto, tokiu būdu protestuodamas prieš fakulteto tarybos nutarimą. Iškviestas pasiaiškinti pas rektorių Vincą Čepinskį, rašytojas, anot liudininkų, kalbėjo „neleistinu tonu“, todėl dar tą pačią dieną (gegužės 9 d.) jo prašymas išeiti iš darbo buvo patenkintas. Universiteto studentai surengė susirinkimą, kuriame išreiškė paramą lektoriui, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Nuo rugsėjo universitete lenkų kalbą dėstė nauja lektorė Jelena Szwejkowska (Šveikauskaitė).
Tikriausiai nesitikėjęs tokios staigios konflikto atomazgos, Herbačiauskas labai įsižeidė ir puolė rašyti straipsnius į įvairius laikraščius, kaltindamas rektorių ir fakulteto tarybą susidorojimu. Sužinojęs, kad prezidentas Antanas Smetona jam skyrė 400 litų pensiją, jos atsisakė, teigdamas, jog negali priimti tokios mažos pensijos, nes jo nuopelnai Lietuvai yra nepalyginamai didesni. Laiškuose įvairiems asmenims ir organizacijoms rašytojas skundėsi, kad iš jo atėmė paskutinį duonos kąsnį, netgi grasino išvažiuosiąs į Vilnių ir nusižudysiąs.
Apie 1933 m. Herbačiausko galvoje subrendo mintis išvažiuoti iš Lietuvos“
(Vaiva Narušienė, „Juozo Albino Herbačiausko ruduo“, in: Naujasis židinys, 2006, Nr. 11, p. 459–460).
Man jau laikas!
4
Naikinu tai, ką parašiau! Kad nieko po
manes
manęs
neliktų!
5
Tik legenda…
6
Kodėl taip darau? 9 metus tuščiai apie tai
kalbėjau!
kalbėjau!
n
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas devynerius metus gyveno Lietuvoje (1924–1933), VDU Kaune dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. „Nusivylęs jo radikalių užmojų tinkamai neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia, 1933 m. išvyko į Lenkiją“ (Ramutis Karmalavičius, „Herbačiauskas Juozapas Albinas“, in: Lietuvių literatūros enciklopedija (LLE), Vilnius: LLTI, 2001.
7
Gana tuščių kalbų, dar tuštesnių aiškinimų!.. Visuo-
8
menės šulai, tautos vadai bei
vargai vergai ,
c
Critical note: vergai ] cor pro vargai, cor e pro a
vergai,
jaunimo peda-
9
gogai labai gerai žinojo ir
l žino ,
c
Critical note: žino ] cor ž pro l
žino,
ką J. A. H-ui darė
10
ir daro! Ir J. A. H-as žino, ką daro…
11
Komedija baigta! Be apeliacijos!..
12
Spaudžiu Jūsų ranką
13
J. A. Herbačiauskas
p
Physical note: [1r] //
J. A. Herbačiauskas

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Gerbiamasai!
1
Gerbiamasai!
2
Pranešu Jums, kad žadėto straipsnio nerašau, nerašysiu,
3
Jums neduosiu. Aš
likviduojuosi!
likviduojuosi!
n
Note: 1932 m. „balandžio mėnesį [Vytauto Didžiojo] universitete kilo eilinis skandalas, dėl kurio lektoriui Herbačiauskui teko palikti universitetą. Šį sykį skandalo priežastimi tapo „Naujojoje Romuvoje“ išspausdintas straipsnis „Mūsų teatro opiausiuoju klausimu“, kuriame buvo pavartotas terminas „sruogizmas“, reiškiantis „maniją anonimiškai „apsidirbti“ su savo priešu, prieš tai gerokai jį apšmeižus“. Profesorius Balys Sruoga, įsižeidęs dėl naujai nukalto termino, pasiskundė dekanui Vincui Krėvei ir pareikalavo, kad Herbačiauskas atšauktų savo žodžius. Pastarasis atsisakė tai padaryti, teigdamas, jog gali įrodyti savo teisybę. Sruoga kilusį konfliktą mėgino spręsti taikiai, su trečiųjų asmenų teismo pagalba, tačiau Juozapas Albinas pareiškė, kad universitete nėra tokiam teismui tinkamų sąžiningų žmonių. Balandžio 29 d. tuo klausimu sušauktame Humanitarinio fakulteto tarybos posėdyje buvo nutarta, kad lektoriaus Herbačiausko pareiškimai spaudoje, jo užgauliojantys laiškai įvairiems asmenims, taip pat vulgarūs pasisakymai per paskaitas demoralizuoja jaunimą. Lektorius buvo įspėtas, kad tai daugiau nepasikartotų, nes priešingu atveju jam teksią palikti universitetą. Sužinojęs apie šį nutarimą, Herbačiauskas jam būdingu stiliumi atsakė, jog elgsis pagal savo sąžinę ir pareiškė išeinąs iš universiteto, tokiu būdu protestuodamas prieš fakulteto tarybos nutarimą. Iškviestas pasiaiškinti pas rektorių Vincą Čepinskį, rašytojas, anot liudininkų, kalbėjo „neleistinu tonu“, todėl dar tą pačią dieną (gegužės 9 d.) jo prašymas išeiti iš darbo buvo patenkintas. Universiteto studentai surengė susirinkimą, kuriame išreiškė paramą lektoriui, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Nuo rugsėjo universitete lenkų kalbą dėstė nauja lektorė Jelena Szwejkowska (Šveikauskaitė).
Tikriausiai nesitikėjęs tokios staigios konflikto atomazgos, Herbačiauskas labai įsižeidė ir puolė rašyti straipsnius į įvairius laikraščius, kaltindamas rektorių ir fakulteto tarybą susidorojimu. Sužinojęs, kad prezidentas Antanas Smetona jam skyrė 400 litų pensiją, jos atsisakė, teigdamas, jog negali priimti tokios mažos pensijos, nes jo nuopelnai Lietuvai yra nepalyginamai didesni. Laiškuose įvairiems asmenims ir organizacijoms rašytojas skundėsi, kad iš jo atėmė paskutinį duonos kąsnį, netgi grasino išvažiuosiąs į Vilnių ir nusižudysiąs.
Apie 1933 m. Herbačiausko galvoje subrendo mintis išvažiuoti iš Lietuvos“
(Vaiva Narušienė, „Juozo Albino Herbačiausko ruduo“, in: Naujasis židinys, 2006, Nr. 11, p. 459–460).
Man jau laikas!
4
Naikinu tai, ką parašiau! Kad nieko po
manes
manęs
neliktų!
5
Tik legenda…
6
Kodėl taip darau? 9 metus tuščiai apie tai
kalbėjau!
kalbėjau!
n
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas devynerius metus gyveno Lietuvoje (1924–1933), VDU Kaune dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. „Nusivylęs jo radikalių užmojų tinkamai neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia, 1933 m. išvyko į Lenkiją“ (Ramutis Karmalavičius, „Herbačiauskas Juozapas Albinas“, in: Lietuvių literatūros enciklopedija (LLE), Vilnius: LLTI, 2001.
7
Gana tuščių kalbų, dar tuštesnių aiškinimų!.. Visuo-
8
menės šulai, tautos vadai bei
vargai vergai ,
c
Critical note: vergai ] cor pro vargai, cor e pro a
vergai,
jaunimo peda-
9
gogai labai gerai žinojo ir
l žino ,
c
Critical note: žino ] cor ž pro l
žino,
ką J. A. H-ui darė
10
ir daro! Ir J. A. H-as žino, ką daro…
11
Komedija baigta! Be apeliacijos!..
12
Spaudžiu Jūsų ranką
13
J. A. Herbačiauskas
p
Physical note: [1r] //
J. A. Herbačiauskas

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 3
Note: 1932 m. „balandžio mėnesį [Vytauto Didžiojo] universitete kilo eilinis skandalas, dėl kurio lektoriui Herbačiauskui teko palikti universitetą. Šį sykį skandalo priežastimi tapo „Naujojoje Romuvoje“ išspausdintas straipsnis „Mūsų teatro opiausiuoju klausimu“, kuriame buvo pavartotas terminas „sruogizmas“, reiškiantis „maniją anonimiškai „apsidirbti“ su savo priešu, prieš tai gerokai jį apšmeižus“. Profesorius Balys Sruoga, įsižeidęs dėl naujai nukalto termino, pasiskundė dekanui Vincui Krėvei ir pareikalavo, kad Herbačiauskas atšauktų savo žodžius. Pastarasis atsisakė tai padaryti, teigdamas, jog gali įrodyti savo teisybę. Sruoga kilusį konfliktą mėgino spręsti taikiai, su trečiųjų asmenų teismo pagalba, tačiau Juozapas Albinas pareiškė, kad universitete nėra tokiam teismui tinkamų sąžiningų žmonių. Balandžio 29 d. tuo klausimu sušauktame Humanitarinio fakulteto tarybos posėdyje buvo nutarta, kad lektoriaus Herbačiausko pareiškimai spaudoje, jo užgauliojantys laiškai įvairiems asmenims, taip pat vulgarūs pasisakymai per paskaitas demoralizuoja jaunimą. Lektorius buvo įspėtas, kad tai daugiau nepasikartotų, nes priešingu atveju jam teksią palikti universitetą. Sužinojęs apie šį nutarimą, Herbačiauskas jam būdingu stiliumi atsakė, jog elgsis pagal savo sąžinę ir pareiškė išeinąs iš universiteto, tokiu būdu protestuodamas prieš fakulteto tarybos nutarimą. Iškviestas pasiaiškinti pas rektorių Vincą Čepinskį, rašytojas, anot liudininkų, kalbėjo „neleistinu tonu“, todėl dar tą pačią dieną (gegužės 9 d.) jo prašymas išeiti iš darbo buvo patenkintas. Universiteto studentai surengė susirinkimą, kuriame išreiškė paramą lektoriui, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Nuo rugsėjo universitete lenkų kalbą dėstė nauja lektorė Jelena Szwejkowska (Šveikauskaitė).
Tikriausiai nesitikėjęs tokios staigios konflikto atomazgos, Herbačiauskas labai įsižeidė ir puolė rašyti straipsnius į įvairius laikraščius, kaltindamas rektorių ir fakulteto tarybą susidorojimu. Sužinojęs, kad prezidentas Antanas Smetona jam skyrė 400 litų pensiją, jos atsisakė, teigdamas, jog negali priimti tokios mažos pensijos, nes jo nuopelnai Lietuvai yra nepalyginamai didesni. Laiškuose įvairiems asmenims ir organizacijoms rašytojas skundėsi, kad iš jo atėmė paskutinį duonos kąsnį, netgi grasino išvažiuosiąs į Vilnių ir nusižudysiąs.
Apie 1933 m. Herbačiausko galvoje subrendo mintis išvažiuoti iš Lietuvos“
(Vaiva Narušienė, „Juozo Albino Herbačiausko ruduo“, in: Naujasis židinys, 2006, Nr. 11, p. 459–460).
a3
Line number 6
Note: Juozapas Albinas Herbačiauskas devynerius metus gyveno Lietuvoje (1924–1933), VDU Kaune dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. „Nusivylęs jo radikalių užmojų tinkamai neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia, 1933 m. išvyko į Lenkiją“ (Ramutis Karmalavičius, „Herbačiauskas Juozapas Albinas“, in: Lietuvių literatūros enciklopedija (LLE), Vilnius: LLTI, 2001.
a1
Line number 8
Critical note: vergai ] cor pro vargai, cor e pro a
a1
Line number 9
Critical note: žino ] cor ž pro l
a1
Line number 13
Physical note: [1r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1933_02_09_jah_1r.jpgX (Close panel)
image
1933_02_09_jah_1v.jpgX (Close panel)
image