Archyve pateikiami keli Balio Sruogos laiškų variantai: 1) kritinis tekstas, 2) genetinis tekstas, susietas su rankraščio atvaizdu, 3) diplomatinis perrašas, susietas su rankraščio atvaizdu, 4) redaguotas tekstas, 5–6) 2 XML kalba pažymėti tekstai, taikant skirtingus kodavimo būdus – horizontalųjį ir paralelaus segmentavimo, 7) tekstų sąsaja.

Kritinis, konvertuotas laiško tekstas matomas iškart atsidarius laiško nuorodą. Tai stabilus pagrindinis laiško tekstas, kuriame atsispindi ir vėliausias autorinis variantas (rašymo proceso rezultatas), ir minimalūs redakciniai autoriaus rašybos ir skyrybos pataisymai, pateikti laikantis dabartinės kalbos nuostatų. Šis tekstas skirtas citavimui, vertimui, populiariam naudojimui, sklaidai, todėl pateikiamas pirmiausia. Ekrane parodytas supaprastintas laiško kritinis tekstas (be autorinio rašymo proceso komentarų, nes jie atsispindi genetiniame laiško tekste). Balio Sruogos Raštuose parengtas kritinis tekstas su autorinio rašymo proceso komentarais. BSA pateiktas ir kritinio laiško variantas, pažymėtas TEI standartiniu formatu (žr. XML failas).

Belgų egodokumentų tyrinėtojos Maritos Mathijsen įsitikinimu, redaktorius – tarpininkas, kurio dėka privatūs laiškai iš archyvinių kolekcijų perkeliami į viešą erdvę. Redaktorius privalo parengti laišką spaudai, t. y. suvienodinti visus vardus, sunorminti rašybą ir skyrybą. Suskliaudžiant genezės procesą, laikomasi vėliausio užrašo sluoksnio ir neatsižvelgiama į laiške esančius išbraukymus (Marita Mathijsen, „Letters as Mediators between Private and Public Space“, in: Variants: Private: Do(not) Enter, Personal Writings and Textual Scholarship, Vol. 8, 2012, p. 16–17).

Laiško genetinis, diplomatinis tekstai, susieti su rankraščio atvaizdu (faksimile), ir redaguotas tekstas matomi Teksto ir atvaizdo dalyje (jie parengti, naudojant skaitmeninį įrankį Versioning Machine 5.0).

Laiškų rankraščiai saugomi TIFF formatu (rezoliucija 600×600 DPI) BSA laikmenose, rodomi JPG formatu (rezoliucija 300×300 DPI).

Reikia pabrėžti faksimilės ir originalo skirtumus. Tekstologo Pauliaus Subačiaus žodžiais, „Faksimilė niekada neperteikia: a) popieriaus savybių – vandens ženklų, skaidrumo, paviršiaus faktūros (slidumo), įbrėžimų, lankstumo, storio, sudūlėjimo laipsnio, b) įrašo savybių – rašalo, pieštuko intensyvumo, jo rūšies pasikeitimų, rašiklio spaudimo pėdsakų, c) spaudos formos paliktų žymių. Tik didelės sėkmės atveju faksimilė atitinka originalo popieriaus, rašalo, šrifto, antspaudų spalvą, ploniausių linijų kontūrus, rašalo liejimosi, pieštuko trupėjimo žymes“ (Paulius Subačius, Tekstologija: Teorijos ir praktikos gairės, Vilnius: Aidai, 2001, p. 35).

Belgų mokslininko Edvardo Vanhoutte’o nuomone, „Aišku, kad nė viena faksimilė negali atstoti originalo, bet yra geriausias jo prisiartinimo būdas, kokį mes galime pasiūlyti suinteresuotam skaitytojui“ (Edward Vanhoutte, „Fiction and Modern Manuscripts“, in: Electronic Textual Editing, edited by Lou Burnard, Katherine O’Brien O’Keeffe, and John Unsworth, New York: The Modern Language Association of America, 2006, p. 167).

Genetinis laiško tekstas – tai paraidžiui ir paženkliui perrinktas Balio Sruogos laiškų rankraščių tekstas, atspindintis rašymo procesą. Autoriniai taisymai (pakeitimai, išbraukimai, pridėjimai) laiško tekste  parodyti spalvomis (ankstyvieji variantai  raudonai, o vėliausi variantai – žaliai).

Diplomatinis perrašas – tai nenormintas tekstas, atspindintis rašymo proceso rezultatą – vėliausią užrašo sluoksnį (angl. base text), kai tekste nebelieka rašymo procesą atspindinčių variantų (išbraukimų, taisymų, pridėjimų).

Transkripcijos negali atkurti ar pakeisti originalo (transkripcijose neišvengiamai įsispaudęs rankraštį šifruojančiojo interpretacijos pėdsakas, todėl kiti asmenys šifruotes visada gali patikslinti). „Vėlesnis laiškų redaktorius ar tas pats redaktorius, grįžęs prie laiškų, turėdamas naujos informacijos, gali nesutikti su ankstesnėmis interpretacijomis“ (cit. iš Susan Schreibman, op. cit., p. 23, orig. žr. Alex Inkeles and Raymond A. Bauer, The Soviet Citizen: Daily Life in a Totalitarian Society, Cambridge, MA: Harvard University Press, 1959, p. 5).

Pasirinktas pusiau diplomatinis grafeminis rankraščio transkripcijos būdas (transkripcijos tikslas – grafeminė reprodukcija). Transkripcijoje neperteikti tų pačių raidžių užrašymo pavidalų skirtumai, stipresni plunksnos paspaudimai, rankraščio spalvinė gama, lapo tekstūra. Taigi svarbiausias transkripcijos tikslas, „remiantis originalu, parengti kitą tekstą taip, kad jis kuo tiksliau atspindėtų tai, kas būdinga originalui“ (Susan Schreibman, op. cit., p. 26).

Pasirenkant tarp redaguoto teksto ir tekstų variantų, redaguotam tekstui dažniausiai teikiamas prioritetas. Kaip teigia austrų filosofo Ludwigo Wittgensteino el. archyvo redaktorius Huitfeldtas, „versijos tarpusavyje susijusios taip, kad skaitytojas gali lengvai pereiti nuo vienos prie kitos. Kaip paprastai būna, skaitytojas tam tikrų žodžių ar frazių pirma ieško normintoje transkripcijoje, tada, norėdamas sužinoti daugiau detalių, ieško informacijos diplomatinėje transkripcijoje, pagaliau (jei kyla abejonių dėl transkripcijos) pasižiūri į faksimilę“ (Claus Huitfeldt, „Philosophy case study“, in: Electronic Textual Editing, 2006, p. 184).

Redaguotame laiško tekste atsispindi minimalios redakcinės autoriaus rašybos ir skyrybos korekcijos, laikantis dabartinės kalbos nuostatų (Versioning Machine 5.0 aplanke redaguotas tekstas pateiktas be specialių pažymų, jos išryškintos tik XML užraše, kurį žr. Tekstų sąsajos dalyje).

Kritiniame tekste laužtiniuose skliausteliuose mažesniu šriftu parodytos skyrybos korekcijos, nurodant pagal dabartinės skyrybos taisykles rašomą ženklą.

Redaguotame ir kritiniame laiško tekstuose skirtos vienarūšės sakinio dalys, išplėstiniai postpoziciniai derinamieji pažyminiai, kreipiniai, įterpiniai, po pažymimojo žodžio einantys išplėsti priedėliai be jungiamojo žodžio, aiškinamosios sakinio dalys.

Skirti sudėtinių prijungiamųjų sakinių šalutiniai dėmenys.

Sakinio gale padėtas taškas ar klaustukas.

Padėtos trūkstamos kabutės. Pakeistos nelietuviškos kabutės.

Atsisakyta sintaksinės funkcijos nerodančių kablelių, kurie greičiausiai padėti dėl neapsižiūrėjimo.

Atsisakyta nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais sujungtų vienarūšių sakinio dalių skyrybos.

Atsisakyta skirti vienarūšius šalutinius prijungiamojo sakinio dėmenis, sujungtus kartojamaisiais jungtukais ir...ir.

Autoriniame tekste pagal dabartinės kalbos nuostatas koreguota: žodžių rašymas kartu ir atskirai, ilgųjų ir trumpųjų, nosinių ir nenosinių balsių rašyba, kitaip žymimas balsių ilgumas, asimiliuotų ir disimiliuotų priebalsių rašyba, nosinių raidžių rašyba įvairiose žodžių pozicijose. Pataisytos korektūros klaidos.

Autografų tekstai minimaliai koreguoti pagal dabartinės kalbos nuostatas, tik įsitikinus, kad taisymas yra neutralus prasmės ir istorinio savitumo atžvilgiu.

 

Rengiamas skaitmeninis dokumentinis Balio Sruogos laiškų leidimas.

Italų tyrėja Elena Pierazzo skaitmeninį dokumentinį leidimą apibrėžia plačiai, „kaip originalaus dokumento ypatybių, kurias redaktorius laiko reikšmingomis, perteikimą, parodant jas visais būdais, kurie, redaktoriaus nuomone, būtų naudingi skaitytojams, įtraukiant visus įrankius, reikalingus šiam tikslui pasiekti“ (Elena Pierazzo, „A Rationale of Digital Documentary Editions“, in: Literary and Linguistic Computing 26, No. 4, 2011, p. 475. Prieiga per internetą: https://academic.oup.com/dsh/article/26/4/463/1055470/A-rationale-of-digital-documentary-editions (žiūrėta 2017-07-21).

Laiškų variantai rengiami, naudojant toliau aptariamus skaitmeninius įrankius.

Balio Sruogos laiškai koduoti, laikantis nuo 1987 m. gyvuojančios Teksto kodavimo iniciatyvos – TEI konsorciumo (Text Encoding Initiative) – pateiktų kodavimo rekomendacijų (TEI: Text Encoding Initiative, in: http://www.tei-c.org/index.xml). Nuo 1994 m. jomis remiasi muziejai, bibliotekos, leidėjai, atskiri mokslininkai, rengdami tekstus virtualiai terpei. Balio Sruogos laiškų tekstai taip pat užrašomi laikantis TEI principų ir XML (eXtensible Markup Language) sintaksės taisyklių.

Koduotojas, naudodamasis specialiu tekstų redagavimo įrankiu Oxygen XML editor XML-TEI žymėjimu, pateikia vieną failą, kuriame atsispindi genetinis, diplomatinis ir redaguotas laiško tekstai. Iš bendro failo pašalinus rašymo procesą vizualiai atspindintį sluoksnį, matome tik galutinį rezultatą, sekusį po pataisymų, – diplomatinį laiško tekstą. Jį minimaliai paredagavę pagal dabartinės kalbos nuostatas, gauname redaguotą, populiariajam naudojimui ir vertimui į kitas kalbas skirtą tekstą.

Pasirinkus TEI Lite schemą, pritaikytą universalesniems teksto kodavimo poreikiams, dėliojamos kiekvieną laiško sluoksnį atspindinčios žymelės (originalaus teksto duomenys užrašomi tarp žymelių <orig></orig>, redaguoti variantai parodomi tarp žymelių <reg></reg>, autoriniai nubraukimai atsispindi tarp žymelių <del></del>, pridėjimai parodomi žymelėse <add></add>, pakeitimai, nurodant jų pobūdį ir priežastį, fiksuojami tarp žymelių <subst><del></del><add></add></subst>).

Laiško variantus užrašius XML sintakse, dirbama su programiniais įrankiais – Juxta Commons ir Juxta Editions (Juxta Editions įrankiu naudotasi 20162020 m.).

Juxta Commons – ir virtuali biblioteka, ir tekstų lyginimo įrankis.

Į Juxta Commons biblioteką įkeliamas XML failas (Sources dalyje). Vėliau, programiškai atskiriant viename faile esančius sluoksnius, parodomi genetinis, diplomatinis ir redaguotas laiško tekstai (Witnesses dalyje). Norėdami skaityti genetinį, t. y. pirminį autoriaus užrašytą tekstą, iš bendro užrašo pašaliname visus elementus tarp žymelių <reg></reg>. Norėdami skaityti diplomatinį perrašą, t. y. galutinį tekstą, atspindintį autorinio rašymo proceso rezultatą, pašaliname elementus tarp žymelių <del></del> ir <reg></reg>. Norėdami skaityti minimaliai, pagal dabartinės kalbos nuostatas paredaguotą laiško tekstą, iš bendro užrašo pašaliname žymeles <orig></orig> ir <del></del>. 

Atskirtus savarankiškus tekstus galima palyginti tarpusavyje. Sukuriamas tekstų lyginimui reikalingas aplankas (Comparison Sets dalyje), į kurį sukeliami iš bendro teksto atskirti savarankiški tekstai, tada jie automatiškai palyginami: skirtingomis spalvomis parodomi autoriniai ir redakciniai taisymai. Skaitytojas gali vizualiai pamatyti, kiek pats autorius taisė tekstą, o kiek prisidėjo redaktoriai, priartindami jį iki šių dienų. Galima pasirinkti tekstų derinius: genetinį ir diplomatinį perrašą (lyginant matyti autorinio rašymo proceso ir rezultato santykis); diplomatinį perrašą ir redaguotą tekstą (lyginant matyti autorinio rašymo ir redakcinės intervencijos santykis). Tai tikslus ir modernus automatinis kompiuterinis tekstų palyginimas, parodantis tekstų skirtumus raidės ir skyrybos ženklo tikslumu.

Tekstų lyginimo dalyje (Comparisons Sets), pasirinkus genetinio, diplomatinio ir redaguoto laiško tekstų sąsajos nuorodą, atsidaro vienas tekstas, kuriame spalvotai pažymėtos autoriaus koreguotos ir redaktoriaus taisytos laiško tekstų vietos (visi taisymai spalvotai parodyti viename tekste). Paspaudus virš teksto esantį antrą langelį su rodyklių ženklu, vienas šalia kito atsiveria palyginti tekstai (genetinis ir diplomatinis, diplomatinis ir redaguotas). Spalvomis išryškintos autoriaus keistos ir redaktoriaus minimaliai koreguotos skirtingų laiško tekstų vietos.

Juxta Commons virtualioje bibliotekoje galime atskirtą laiško tekstą matyti iš kelių perspektyvų: koduotą XML variantą, užrašytą paralelaus segmentavimo būdu, ir turinį – tokį tekstą, kokį matysime ir ekrane. Pastebėjus teksto užrašymo ar kodavimo netikslumų, juos pataisius bendroje XML schemoje, taisymai automatiškai perduodami ir išlieka visuose iš jo „išvestuose“ tekstuose, nebereikia pataisos įvedinėti kiekviename tekste atskirai.

Tekstų sąsajos dalyje parodyta, kaip susiję įvairūs laiško variantai.

 

Kad atsivertų Tekstų sąsajos dalis, vartotojas turi atsisiųsti ir į savo kompiuterį instaliuoti dvi palaikomąsias programas – Java ir Juxta, žr.: 1) java.com/en/download/manual.jsp (pasirinkti pagal kompiuterio parametrus, pvz., Windows Offline (filesize: 71.22 MB) (32-bit) ar Windows Offline (filesize: 81.71 MB) (64-bit)); 2) juxtasoftware.org/download (pasirinkti Windows).

 

Atsisiuntus Java ir Juxta programas, paspausti nuorodą Tekstų sąsaja (pasirinkti nuorodą: atverti failą Juxta programa). Atsidarius failui, matomas ekranas, padalytas į tris dalis. Pirmoje dalyje (Comparison Set), kuri pateikta kairėje pusėje, išdėstyti laiško variantai (G – genetinis, D – diplomatinis, R – redaguotas). Pasirinkus vieną iš jų, viršuje, dešinėje ekrano pusėje, matomas autografo perrašas (tekstas), o apačioje – koduotas jo variantas (Source). Teksto vietos yra pažymėtos spalvomis: tamsiai mėlyna spalva rodo, kad vieta buvo autoriaus taisyta, šviesiai mėlyna spalva rodo, kad tai vėlesnis, redakcinis, taisymas. Paspaudus  pasirinktą spalvotai pažymėtą vietą, atsiranda komentaras, kaip ta vieta autoriaus koreguota ar redaktoriaus taisyta kituose teksto variantuose. Apačioje pateiktame teksto koduotame variante išryškėja pasirinktas teksto segmentas – galima matyti, kaip jis pažymėtas.

Galima pasirinkti ir kitokį tekstų lyginimo būdą, sugretinant kelis pasirinktus tekstus (pvz., genetinį ir diplomatinį, diplomatinį ir redaguotą). Norint pažiūrėti, kaip jie tarpusavyje susiję, reikia paspausti po viršutine ekrano dalimi nurodytą antrą mygtuką (du kvadratukus, sujungtus į dešinę ir į kairę pusę nukreiptomis rodyklėmis). Tuomet paspausti prie laiško nuorodos esančią rodyklę, nukreiptą žemyn. Atsivers tekstų meniu, iš kur ir pasirinkti norimus palyginti tekstus. Pakeitimai parodyti žalia spalva. Paspaudus konkrečią rūpimą pažymėtą vietą, ekrano apačioje išryškėja ir koduoto teksto dalis.

 

Nuo 2020-04-18 iki dabar vyksta BSA pertvarkos darbai, kurių metu keičiami skaitmeniniai įrankiai (Juxta Editions įrankis keičiamas nauju įrankiu Versioning Machine 5.0).

 

Naudojimosi įrankiu Versioning Machine 5.0 galimybės

 

Skaitant konkretų laišką BSA, viršuje pasirinkus skiltį Tekstas ir atvaizdas, atidaroma atskira platforma, kurioje pateiktas kritinis laiškų leidimas, suteikiantis galimybę skaityti ir tyrinėti įvairius laiško variantus. Šiam leidimui būdingas simultaniškumas. Skirtingi laiško variantai, bibliografinė ir dalykinė informacija parodyta kartu vienoje kompozicijoje, bet gali būti matoma ir atskirai – taip, kaip pasirinks skaitytojas.

Paspaudus nuorodą Tekstas ir atvaizdas, pirmiausia matomas laiško pavadinimas, data; po juo nurodyti kiti duomenys: laiško versijos (variantai) (Total Versions), eilučių skaičius (Line numbers), aprašas, el. duomenys (Bibliographic panel), komentarai (Notes panel); dar žemiau – tuščia erdvė, kuri užpildoma informacija, kokios reikia skaitytojui, paspaudžiant anksčiau minėtas nuorodas.

Norint matyti visą informaciją apie laišką, reikia paspausti nuorodas Bibliographic Information (autografo aprašas, variantų sąrašas, pastabos apie teksto variantus; el. leidimo informacija: parengimo duomenys, publikavimo detalės, kodavimo principai) ir Total Versions arrow down (laiško variantai – genetinis, diplomatinis, redaguotas). Paspaudus langelį Total Versions, jame atsiveria visi variantai, kuriuos reikia aktyvuoti (pažymėti ON). Įjungti variantai atsiveria atskiruose languose, kuriuos galima sudėlioti vieną šalia kito. Kiekvieno lango dešiniajame kampe yra ženklas x, kurį paspaudus, galima išjungti tuo metu skaitytojui nereikalingą laiško variantą ar bibliografinės informacijos skiltį. Perskaičius informaciją apie laišką, šią skiltį galima išjungti. Tuomet lieka vieni laiško variantai, jų išklotinė. Dešiniajame genetinio ir diplomatinio laiško lango kampe, mėlyname langelyje su balta žyma, įkoduotas ir laiško autografo skenuotas atvaizdas. Paspaudus atvaizdo ikonėlę, atvaizdas atidaromas. Tuomet jį reikia patraukti į dešinę pusę, kad būtų matomas šalia transkribuoto teksto. Atvaizdą padidinti iki maksimaliai leidžiamos ribos (rutuliuką paslinkti iki pliuso ženklo), o rėmelį su atvaizdu išplėsti, ištempti taip, kad būtų patogu skaityti, lyginti su perrašu. Jei norima lyginti tik genetinį (ar diplomatinį) variantą su atvaizdu, kitus laiško variantus galima išjungti. Genetiniame tekste prie autoriaus taisytos vietos palikta pažyma c (critical note): paaiškinama, kas pakeista – išbraukta, pridėta, taisyta, tekste spalvotai parodytas taisymas. Diplomatiniame laiško perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas (be pataisymų). Parodytas ir pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas laiško variantas.

Jei norima skaityti tik autografus, jų atvaizdus galima išsikelti iš skilčių, kur jie įkoduoti, tuomet reikia išjungti perrašų tekstus, o autografus susidėlioti horizontaliai ar vertikaliai, kaip patogiau skaityti. Jei skaitant autografų atvaizdus, prireikia komentarų, juos galima rasti skiltyje Notes panel.

Redaguoto laiško dalyje įkoduoti realijų paaiškinimai n (notes).

Tekstus, kurių struktūra dinamiška, dėl jų kodavimui pasitelkto paralelaus segmentavimo metodo galima matyti ir visus, išdėstytus vienas šalia kito (tuomet geriausiai išryškėja jų skirtumai), ir skaityti kiekvieną atskirai.

 

Archyvų santrumpos

 

BLKMČ  BS  – Balzeko lietuvių kultūros muziejus, Rankraščių skyrius, Balio Sruogos fondas (JAV, Čikaga)

BVSNM – Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus

KC PENN – Kislako ypatingų kolekcijų, retų knygų ir rankraščių centras Pensilvanijos universitete (JAV, Filadelfija)

LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas

LLTI BR – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas

LMAVB RS  – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius

LNMMB RKRS  – Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius

LTSC – Lituanistikos tyrimų ir studijų centras (JAV, Čikaga)

MLLM  – Maironio lietuvių literatūros muziejus

VU A – Vilniaus universiteto archyvas

VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius

 

Tekstologinio aparato santrumpos

 

a ante – prieš

a c ante correctionem – prieš taisymą

abs abest – nėra

add additum – pridėta, papildyta

al atr alio atramento – kitu rašalu

al m alia manu – [įrašyta] kita ranka

atr atramento – rašalu

bis – du kartus

cap capitalis – didžioji raidė

contr contractio – sutraukimas

cor correctum – taisyta

def defectum – pažeista, sutepta (vieta)

del delevit – išbraukta

dist distinguit – (at)skyrė

err error – klaida

et – ir

ex – iš, dėl

fl flexio – galūnė

fol folium – lapas

graph graphis – pieštuku (įrašyta, pabraukta)

ill illegibile – neįskaitoma

in – vietai nurodyti

in d mg in dextra margine – dešinėje paraštėje

in init in initium – pradžioje

in ras in rasura – skutimo, trynimo vietoje

in sin mg in sinistra margine – kairėje paraštėje

inc incertum – neaišku, nėra tikra

ins inserit – įterpta

lit littera – raidė

min minuscula – mažoji raidė

om omittit – praleista

ord ordo – seka, tvarka

orig originalis – originalas

p post – po

phr phrasis – frazė

pri primum – pirmas

pro – vietoj, taisyta iš

rep repetitum – pakartota

s l supra lineam – virš eilutės

sec secundum – antras

si signum – ženklas

sign signatum – pažymėta, pabraukta

subter l subter lineam – žemiau eilutės

sup super – viršuje

trans translatum – sukeista vietomis

txt textus – tekstas

ver verbum – žodis

vel – arba

vid videtur – matyt, spėtina

 

Tekstologinio aparato santrumpos naudojamos, dirbant įrankiu Versioning Machine 5.0. Atsidarius Teksto ir atvaizdo dalį, pasirinkus Genetinį tekstą, autoriniai taisymai komentuojami, pasitelkiant šias pažymas (redakcinis komentaras matomas, paspaudus c raidę – „critical note“).

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2018
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.