Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-06-11, [iš Sočio – į Iskorostį]. Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas Neringa Markevičienė Skenavimas Aurimas Markevičius SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas Vilnius, Lietuva 2018

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyno (LLTI BR) leidimą.

Laiško kodavimo schema naudotina, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.

Laiškai Valerijai Čiurlionytei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštynas Balys Sruoga F53–170

BS laiškas VČ [Ant mano stalo keturi magnolijų žiedai]. Be vietos. Lokalizuojant [iš Sočio – į Iskorostį] remtasi pašto antspaudais, VČ adresu. Rašyta 18,0×11,2 cm paprasto, lygaus, gelstelėjusio popieriaus dvigubame lape (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta pusiau. Viršutiniai kraštai nelygūs, atplėšta dalis. 2v yra rudų dėmelių. Prie laiško yra 12,3×9,8 cm gelstelėjęs vokas. Adresuota: Вал. Чурлянис / ст. Искарость / Волынской губ. / имѣн. Дуга / г-на Чарноцкaго // Exp / Б. Срого / Сочи / Свѣтлячок. Voko 1r viršuje, dešiniajame kampe, užklijuotas mėlynos spalvos dešimties kapeikų vertės pašto ženklas su carinės Rusijos ereliu. 1r uždėti du violetinės spalvos pašto antspaudai: СОЧИ 1E [ГОР. ЧЕРНОМ.] / 12 6 17, СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ. / 12 6 17 /. Pieštuku kita ranka užrašyta laiško signatūra {F53–170}. Voko 1v uždėti du pašto antspaudai: juodas – ИСКОРОСТЬ ВОЛЫН. / 24 6 17 /, violetinis – [СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ.] / [12 6 17] /. Pieštuku numeruota {163} nenustatyto asmens ranka. Voko kraštai apspurę, kampai aplankstyti. Voko viduje įklijuotas labai plonas, šviesiai violetinės spalvos popierius. Laiškas išimtas, atplėšus voko atvartą. Atvartas įplyšęs. Temos: BS refleksija, žiūrint į ant stalo pamerktus magnolijų žiedus, skirtus VČ. BS, grįžusio iš kalnų, kelionės įspūdžiais ir kitų kelionių planai. Prašymas prieš kitą kelionę jį palaiminti. Būklė: gera. 1963 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: LLTI BR, F53–170. Mašinraštis (nuorašas) – ten pat, 2 l.; VUB RS, F153–1097. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.

{F53–170}

Вал. Вал[ерия] Чурлянис ст. ст[орона] Искaoрость Волынской губ. губ[ерний] имѣн. имeн[ие] Дуга г-на г[осподи]на Чарноцкaoго

Exp Exp[éditeur] Б. Б[алис] Срого Сочи Свѣeтлячок

СОЧИ 1E [ГОР. ЧЕРНОМ.] 12 6 17 СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ. 12 6 17

{163}

ИСКОРОСТЬ ВОЛЫН. 24 6 17 [СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ.] [12 6 17]

Lietuvių Rusų 1r–v, 2r–v, 1r vokas rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu). 1r ir voko 1r pažymėta pieštuku {F53–170} bibliotekininko ranka. Voko 1v numeruota pieštuku {163} nenustatyto asmens ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

{F53–170}

1 Ant mano stalo keturi magnolijų žiedai, 2 bet tai jau visi turtai. Nėra gražesnių žiedų, kaip 3 magnolijos…

4 Balti jie kaip marių putos vidunaktį, o gal ir 5 dar baltesni.

6 Balti jie, kaip kalnų krioklio saulėtą dieną 7 vėsioj bedugneėij vandenys, o gal ir dar baltesni…

8 Balti jie, kaip baltos naktys, kaip balti gul- 9 bių sparnai ir balandžių, kaip baltas jaunystės 10 skridimas, o gal ir dar baltesni…

11 Lapai jų kaip ižš špižiaus nukalti. Forma jų 12 tokia, kaip liaurų, bet triskart už liaurų storesni, 13 ir mažiausiai 6 kartus didesni. Ir lapai tie 14 aplink žiedą, kaip špižinis vainikas. Jie ir ne- 15' linksta visai, tik luūžta. O vidu j r y trupaus 16 špižinio vainiko tyli ir nebyli balta 17 taurė. Jei toj taurėj būtų nuodai — galėtų nusi- 18 nuodyti pusė pasaulio. Jei toj taurėj būtų

1v

19 raudonas vynas — užtektų didelei didelei 20' jaunimo iškilmei. ir Jei toj taurėj būtų sal- 21 dus midutis gėrimėlis — užtektų visai slauneiiai 22 giminei lietuvių, kad švęsti Jono Kupalos 23 naktį ir per naktį kupalioti, ir dievas Ra- 24 gutis būtų labai linksmas. O kadangi dabar 25 tojoj taurėj tiktai kvepmenos ir kvepmenos ir 26 svaiguliai, tai aš vienas geriu, vienas švenčiu 27 iškilmę ir vienas dainuoju…

28 Špižinių lapų vainikas ir jo viduryj didelė 29 didelė sultinga kvepianti taurė.

30 Ir visos keturios kvepiančios taurės — jos 31 yra tavo, Jjos yra Tavo ir del Tavęs…

32 Ar tu žinai, kokią puikią, kokią dievi- 33 ną karūnaą tu turi! Jokie karaliai ir jokie 34 galiūnai šioje žemėj tokio vainiko niekuo- 35 met nedeėvėjo!

36 Keturios magnolijų taurės — Tavo vainikas!

2r

37 Vakar vėlai naktį buvau ant kalno, augkščiau- 38 sio, kurie[s] yra pagal mus, kur gyvatės ir žalčiai.

39 Ir matės, ir girdėjos, kaip ilsis mėlynos kalnų 40 viršuūnės, mėlyni kloniai, mėlynos marės ir beryibės…

41 Ir vėlei nubudo, nubudo manyj kalnų ne- 42 rimastis… Girdėjos, kaip kažkur už klonių ir kal- 43 nų pačiame vidunaktyj staugia‑dūksta šaka- 44' lai… I A r tu žinai, ką galima justi sėdint vidūu- 45 naktį ant augkšto kalno absoliutiškoj tylumoj 46 ir girdėti, kaip skamba kalnai ir klonys nuo 47 pasiutusio šakalų staugimo! Rodos, kad 48 ir patsai dūksti, ir staugi. Ir taip vėl insmigo 49 troškimas in kalnus. Ir dabar laukiu, kad tik 50 dangus išsigiedrytų, o manau, kad jis išsigiedrys, 51 nes jau visa savaitė ar daugiau kaip debesys ir 52 debesys, o kai dangus išsigiedrys — eisiu tuojau 53 į kalnus. Toli‑toli. Į Krasnaja Polianaą. Dešimčiai 54 Ddienų. Tai galiu išeiti ar rytoj, ar poryt.

2v

55 Ir noriu iki 24 in Sočiį atgal sugrįšžti. 56 Kad Joną kupalioti. Ir gal kiek pailsėti, nes 57 2—5 liepos veėlei trauksiu į kalnus 3—4 savaites, 58 in tą šalį, kur tik arai ir vėjai duūksta. Jau 59' beveik tikrai i s n sipiyniau in tą kompaniją 60 keliauninkų. Į Krasnaja Polianaą einame tik 61 du su mažiuku gimnazistuku. Baisoka, kad miške 62 šakalai nesusprogt, bet manau, kad bus gerai.

63 O toli į kalnus buūsim keturi vyrai. Žinai — aš jau 64 vyras. Ant tų kalnų, kur atvažiavęs vargiai vargiai 65 uždusęs užlipdavau, dabar lengvai užbėgu. Ar gerai?

66 Tik man norėtuųs prieš išeinant gauti nuo 67 tavęs žinutę‑žodelį. Jau taip senai nuo tavęs nieko ne- 68 bėra. Jau taip senai nuo Tavęs jokio žodelio. Aš noriu, kad 69 tu mane in tą kelionę palaimintum. Aš noriu, kad su ma- 70 nimi būtų tavo žodis. Aš noriu, kad Tavo geras žodelis būtų 71 su manimi kalnuose krūtinėj… Ar aš dar gausiu, ar gausiu 72 prieš išeinant nuo tavęs nors žodelį.? Ar tu dar atsi- 73 minsi mane?…?.. — Aš šiaąnakt sapnavau didelę didelę kvepian- 74 čią pievą ir aš pjoviau joje augkštą žolę iki krūtinės…

75 Būk džiaugsminga savo kvepmenų ryte.

76' Bučiuo[o]ju. 77' Ba[a]lyti[i]s 78 11/VI — 17
Tekstologiniai komentarai

1 Ant mano stalo keturi magnolijų žiedai, ] s l scr {F53–170} al m graph 15 vidury ] cor r pro vid j 20 Jei ] a ras ir 38 kurie ] vid ex err fl -ie pro -is 44 Ar ] cor A pro I 59 insipiniau ] cor pri n pro s 76 Bučiu[o]ju ] ill, rest 77 B[a]lyt[i]s ] signat, ill, rest