Laiškas Valerijai Čiurlionytei, [1916-08-10], [iš Petrogrado – į Voronežą].
Rugjūtis ūkanas pasėjo… Ir apynių spurgai prinokę…
rus =Sveikas,
rugpjūti, apyniais vainikuotas…
Eilutė iš 1907 m. parašyto rusų poeto
simbolisto Valerijaus Briusovo (Валерий Брюсов) eilėraščio „Rugpjūtis“
(„Август“).
Žinai, pas mus jau ruduo. Kas dieną ūkanos ir lietus, ir
vėjas‑šiaurys, ir lapai gelton[i] sukas ir krinta. Kažkas tokio ypatingo
nepaprasto pirmajame rudens žengime. Gražiau negu pavasarį. Pavasarį tik daina. O
dabar ir daina, ir skausmas, ir ilgesys. Ir rodos kartais, kad niekas taip lietuvio
dūšiai nėra artima kai[p] ruduo, rudeninės raudos. Juk raudos — tai užvis
gražiausios, už[vis] labiau reiškiančios lietuvio dūšią dainos. Rudenį vėjas ir
raudos, ir ūkana — toks neišpasakytas ilgėjimos ir susikaupimas!.. Ir rodosi,
nėra kito gyvenimo, kaip tik rauda, kaip tik išsiilgimas… Myliu aš rudenį.
Ir nieko aš dabar absoliutiškai nedirbu. Atsėdžiu tame
biure 5 valandas ir ein[u], kur akys veda, kur kojos neša — ar in mares, ar in
mišką.
Po pievą truputį šlapia braidyt — bet ką tu čia
žmogus padarysi, kad reikia. Sušlampu visas iki kelių, pavargstu, nuilstu, bet vis
tiktai gerai…
Liūdna kartais būna, kad esu vienas ir vienas, kad jokio
draugo čia neturiu, jokio sąkeleivio. O kartais būna ir labai gerai. Dainuoju, kada
noriu ir kaip noriu, ir tyliu, kada noriu ir kaip noriu…
Vakar buvau manęs važiuot in Suomiją, in Šilingą2
Bet lietum giria valkioties ir švilpaut — turbūt
nieko geresnio pasaulyj ir nėra. O tu turbūt šiemet per vasarą nė vieno koncerto
negirdėjai? Tai gal ir gerai, kad man prisiėjo gyvent Petrogarde… —
rus=Sveikas, rugpjūti, apyniais vainikuotas…
Eilutė iš 1907 m. parašyto rusų poeto simbolisto Valerijaus Briusovo (Валерий Брюсов) eilėraščio „Rugpjūtis“ („Август“).
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.
