Vakar nuo tavęs jokio laiškučio neatnešė… Vakar pirmą
sykį neišpasakytai liūdna buvo palikę… Sauloleida tokia puiki, tokia skaidri, visa
ugninė. Visi laisvūs ir apie naujus sumanymus galvoja, apie tvėrimą naujo gyvenimo.
Tik aš vienas uždarytas kaip koks išglušėlis ir man vienam naujas gyvenimas nerūpi…
Bet pasistengiau apie tai užmiršt ir susigalvojau biesas žino apie kokias tai žmogaus
ir Dievo religijas. Tiek to. Šiandie daktaras vėl žiūrėjo. Šiandie — įspūdį
geresnį. Juokingas žmogiuks. Klausė, ar aš kartais eilių nerašąs. Prisipažinau turįs
tąją silpnybę. Tada klausė, ar spausdinau. Pasakiau, kad neužilgo išeis rusų kalboj
Baltrušaičio1Отечество. Сборники национальной литературы России, т. I:
Пути и достиженiя нацiональных литературъ Россiи.
Национальный вопросъ, редакция: проф. И. А. Бодуэнъ де Куртенэ, проф. Н.
А. Гредескула, Б. А. Гуревича, кн. П. Д. Долгорукова, проф. В. Н. Сперанский,
Петроградъ: книгоиздательство Б. М. В. Попова, 1916. Šioje knygoje lietuvių poetų
Kazio Binkio, Adomo Juodojo, Mykolo Vaitkaus, Maironio, Sofijos
Kymantaitės-Čiurlionienės, Karolio Vairo, Zigmo Gėlės, Prano Vaičaičio
eilėraščius, Igno Šeiniaus prozos kūrinį Бездна į rusų kalbą vertė pats Balys
Sruoga. Rinktinėje paskelbti ir keli Balio Sruogos eilėraščiai: „Изъ цикла „Пѣсни
заката“ (p. 168–169), „Эскизъ балета“ (p. 173).
Šiandie diena saulėta, šilta, sėdžiu ant saulės, šildaus
ant saulės ir juokiuos. O ko man nesijuokti! Praslenka valanda, diena prabėga, ašei
— vis sargas aukuro švento. Skaidrios naktužės, aušros švitvingės —
viskas dainoje, viskam vainikas. — —
Tik ant šio laiškiuko buvo nusileidusi marga plėštakėlė.
Pailsėjo, parymojo ir vėlei nuskrido lengva kaip sapnas ir grakšti kaip vėjužio
alsavimos in savo saulėtą pasaulį…
Ką man padaryti, kad ir dūšia tavo kaip toji plėštakėlė,
parymojus ir pasilsėjus, vėlei skaidriai ir lengvai kiltų in aukštą dangų, in saulėtą
savo kelionę — —