Laiškas Valerijai Čiurlionytei, [po 1916-05-18], [Petrogradas]. Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas Neringa Markevičienė Skenavimas VUB RS SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas Vilnius, Lietuva 2018

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus (VUB RS) leidimą.

Laiško kodavimo schema naudotina, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.

 Valerija Čiurlionytė-Karužienė VUB RS, F153–1095

BS laiškas VČ [Teneinmįs staigūnė minia] su rusų poeto Viačeslavo Ivanovo eilėraščio „Dainiaus paslaptis“ (Тайна певца) vertimu į lietuvių kalbą. Be datos ir vietos. Datuojant [po 1916-05-18] ir lokalizuojant [Petrogradas], remtasi 1916-05-18 ir [po 1916-05-18] rašytais laiškais. Rašyta 13,1×17,7 cm dviejuose plono, peršviečiamo, melsvos spalvos, drobės faktūros laiškinio popieriaus dvilapiuose (I 1r–v, 2r–v, II 1r–v, 2r–v), išsegtuose iš didesnio rinkinio, parkeriu (juodu rašalu). Perlenkta pusiau. Dvilapių viršuje, kairiuose kampuose, susegimo sąvaržėle žymės – įspaudai, rusvos dėmelės. Kampai aplanstyti. Pieštuku ir parkeriu (mėlynu rašalu) numeruota {83}, žymėta puslapiai. Prie laiško voko nėra. Tema: BS aktualina akimirksnio įkvėpimo reikšmę kūrybos procese. Aptaria privataus laiško fragmentų viešinimo galimybę. Informuoja apie Maskvoje planuojamą leisti laikraštį „Pradalgiai“. Tęsia mintis apie visuomeniškumą ir visuomenininkus. Tikisi, kad VČ netaps visuomenininkė – liks „ištikima sau“. Perpasakoja Yčo ir Žilinsko atvežtas naujienas ir žinias apie Lietuvą. Būklė: vidutiniška. Minimi asmenys: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas), Saliamonas Banaitis, Vilius Steputaitis, Vydūnas, Antanas Žmuidzinavičius, Mykolas Biržiška, Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Šaulys, Antanas Vileišis, Jurgis Savickis, Paul von Hindenburg. 1982 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: VUB RS, F153–1095. Mašinraštis (nuorašas): VUB RS, F153–1096, 3 l. Laiško dalis (16–184) publikuota (redaguotas variantas), in: Sesers rūpestis. Valerijos Čiurlionytės-Karužienės gyvenimo ir darbų eskizai, sudarė Milda Mildažytė-Kulikauskienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 388–390. Skelbiama: iš autografo.

Lietuvių Rusų I 1r–v, 2r–v, II 1r–v, 2r–v rašyta parkeriu (juodu rašalu) BS ranka. I 1r numeruota pieštuku {83} nenustatyto asmens ranka. II 1r numeruota parkeriu (mėlynu rašalu) {83} nenustatyto asmens ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai redaguotame atvirlaiškyje taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
I 1r

{83}

{1}

1 Teneinmįs staigūnė minia 2 Esmės dainos! 3 Ji girdi lyrą skambią, inią, 4 Bet paslapties grakščios manos — 5 Nesužinos! 6 Tenetikės budriam jutimui 7 Manų akių! 8 Domiąs skardžių srovių puolimo, 9 Kas nesidžiaugs gelmėj nakčių 10 Ties upeliųu!.. 11' Giedok, lakštut, radastai s g himną… 12 Savu taku 13 Praeis meilužės, draugas dimnas 14 Dainos metu… Ir, aklas, tu 15 Dainuok kartu!..Rusų poeto Viačeslavo Ivanovo (1866–1949) eilėraščio „Тайна Певца“ („Dainiaus paslaptis“) pirminis BS vertimo variantas. Eilėraščio originalą žr. Вячеслав Иванов „Тайна Пѣвца“, in: Исследовательский центр Вячеслава Иванова в Риме, 2007–2013, in: http://www.v-ivanov.it/prizhiznennye_izdaniya/nezhnaya_tajna_lepta/26/ (žiūrėta 2018-03-15). Pataisytą eilėraščio vertimą, kaip BS rašo, „originalui artesnį“, su vertimo niuansų paaiškinimais, žr. BS laiškas VČ [Kad tu, Sesule, nemanytum, jog aš esu visai susmu-], [po 1916-05-18], in: VUB RS, F153–1094 ir 1095. Išspausdintą galutinį eilėraščio vertimo variantą žr. in: BSR, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 94. Vertimo gaires žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 782–783.

— — — —

16 Vakar grįžęs namo radau nuo 17 tavęs laišką, bet buvau taip 18 mirtinai pavargęs, kad parašyt nebe-

I 1v

{1.} {2}

19 galėjau. Šiandie esu ir gi irgi labai 20 pavargęs — tik‑tik mintys rįišasi.

21 Kas link Tavo laiškų — tai tu in 22 piktą pagundą manęs dar neinvedei 23 ir aš tokio barbariškumo, kokį tu 24' pas nori man inkalbėti, — nepada- 25 rysiu. Nemanyk tu, sesul, kur aš sakiau, 26 kad man laiškai yitin patinka, — aš yitin 27 kritiškai žiūrėjau in juos, ir jeigu 28 aš radau juose, ką aš tau rašiau, — tai 29 aš žinau, ką sakiau. Nejaugi tu 30' mana u i , kad visi dideliai ir giluūs daiktai, 31 visos amžinos idėjos ir nauji vaizdai 32 gimsta sulyig kokios nors sistemos, 33 sulyig valios nurodiymo, sulig 34 proto išmisliojimo.? Didžiausi 35 ir gražiausi dalykai — tai akimirksnio 36 inkvėpimo. Siela pajuto, kad 37 turi pasakyti, — ir pasakė — iš kur tu 38 žinai, kad tai dalykas negilus?..

39 Prisimink KastukoMikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), Valerijos Čiurlionytės brolis, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vyras, Danutės Čiurlionytės-Zubovienės tėvas. Kompozitorius, dailininkas. darbus — ir tu 40 man nieko neatsakysi. Juk aš

I 2r

{3}

41 tikras esu, kad tu nežinai seėzsdama 42 rašyti, ką parašysi, ir parašiusi, 43 ką parašei, — to man ir tereikia. 44 Klausi apie mano laiškus. Ką aš pasa- 45 kysiu! Ką aš rašau — man niekados 46 tai nepatinka ir manęs nepaten- 47 kina. O ką aš laiškuos rašau — aš 48 visai nežinau. Tai ką aš galiu pasakyt.? 49 Tik galvoju apie vieną tavo sakinį. 50' „Mat aš taip visa ki i kitokį supratimą 51 apie laiškus turėjau, kad man dabar 52 sunku ką nors apgalvoti…“ Del ma- 53 nęs tai ir gi irgi labai neaišku. Galvoju, 54 iš vienos pusės — tai šventva- 55' gystė, iš kitos pusės — tai pedan- 56 tizmas. O kas viduryj liekia?.. — Ne- 57 žinau. Už tat Užtat ir klausiaus Tavęs. 58 Bet Tu, Sesut, man in klausimą 59 neatsakei ir aš tokio tavo atsako 60 nepriimu. Nepyksti, Sesut?.. —

61 Laikraštis eis Maskvoj. Tas pats, 62 apie kurį voroniežiečiai pa- 63 sakojo, tik jis bus kitas, ne „aAušrinė“„Aušrinė“ – moksleivijai skirtas žurnalas, 1910–1914 m. leistas kaip Lietuvos žinių priedas. Redakcijos branduolį sudarė Maskvos, vėliau Peterburgo universitetų studentai. Iniciatorius Stasys Šilingas. Išėjo 31 nr. Leidimas buvo tęsiamas 1917 m. Voroneže (išleista 5 nr.). BS bendradarbiavo žurnale, vėliau buvo redakcijos narys..

I 2v

{4}

64 Kad jis bus ne „Aušrinė“ — tai mano 65 pirmasai laimėjimas. Aš jį noriu 66 pakrikšyt — „Pradalgiai“„Pradalgiai“ – laikraščio „Santara“ literatūros ir meno priedas, išleistas 1917 m. Petrograde. Redaktorius Stasys Šilingas., tik maskvie- 67 čiai bijaurybės šiaušias prieš tai. 68 Bet turbūt išdegs tai. Turi išdegt. 69 Bus pakraipoj senos „Aušrinės“ — tik 70 mat naujos pajėgos ir nauja ugnis 71 bus. Bus nevien ne vien tik gimnazistų — 72 gimnazistai daug nori, tik jie 73 patys gerai nenujėkia, ko jie nori. 74 Už tat Užtat daugiau tvarkiysime, kaip 75 nuo studentų prigulės. O žinai, 76 kai tu parašiaiei, kad atsiminus senus 77 laikus tu didelis visuomeninkas 78 paliksi, — tai ne visai gerai pasidarė… 79 Kiek man teko pažint visuomeninkų — 80 jie viso[i] be galo nuoboduūs ir smulkūs 81 žmonės… Ir tau lik[t] visuomeninke — 82 reikštų palaidot save… Moudu tada 83 turbūt nesusigyventuva jau… Bet aš 84 tikiu in tave ir tikiuos, kad tu 85 liksi ištikimąa sau… Žmogus pasaulyj 86' daug nesąmonių daro, bet gi betgi negalima pra 87 senaąsias vėl naujai kartot.

II 1r

{83}

{2}

88 Būt priešu visuomeningumo — tai dar 89 nereiškia nieko nedirbt! Tik kiekvienas 90 privalo žiūrėt, kur jis gali būt milži- 91 m[n]as, ir kur kaip taškas, susilies su gluū- 92' duma. Būtų nedovanotinas, sesule, 93 kad tu nebūtum ištikima sau! Bet aš 94 taip ir pagalvoti nedrįstu! —

95 Apie Lietuvą YčasMartynas Yčas (1885–1941), politikas, teisininkas. 1915–1917 m. Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas. 1915–1918 m. laikraščio „Lietuvių balsas“ leidėjas. ir ŽilinskasJonas Žilius-Jonila (Žilinskas) (1870–1932), kunigas, visuomenininkas, publicistas, poetas, vertėjas, redaktorius, ypač daug nuveikęs JAV lietuvių visuomeniniame gyvenime ir Klaipėdos kraštą prijungiant prie Lietuvos. 96 pasakojo labai daug. Ypač tasai 97' Žilinskas ^(kunigas). Mat toks — žmogus štukorius, 98 tas jo pasakojimo būdas, tai, nors ir liūd- 99 nia[u]siai dalykus sakė, — truūkom iš juoko 100 beklausydami. Karas užtiko jį bebuūnant 101 Vokietijoj (Vilniūuj, kur tu mini, turbūt 102 kitas buvo, ne kunigas). Tai jis beveik 103 visą laiką Vokietijoj ir gyveno. Lietu- 104 von važiuoti neleido. Tik jis išgavo 105 leidimą nuvažiuot atlankyt savo 106' tėvų, 4 dienom nuvažiuot a i n Kauną ir 107' dar in kurius miestelius atlankyt, būk 108 tai „sutvarkyt didelius lietuvių knygy- 109 nus, kurie esą dabar labai liuūdnam 110 padėjime“……“ Vilniūuj pabuvot jam 111 netekę. Kaune ilgai buvo. Iš karto, kaip

II 1v

112 atėjo vokiečiai, Sal. Sal[iamonas] BanaitisSaliamonas Banaitis (1866–1933), visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas. Kaune 113 leidęs liet. liet[uvišką] laikraštįSaliamonas Banaitis 1915–1917 m. lietuvių, lenkų ir vokiečių kalba leido laikraštį „Kauno žinios“., kuriį spauzsdino 114 patsai ir dalino žmonės. Jis sutiko vo- 115 kiečius, priėmė, viešai visur paskelbė, 116' kad čia tik l L ietuva (lenkų ir žydų tada nebuvo), 117 tat ir visi apskelbimai, ir viskas buvo 118 tik lietuvių kalba. Paskui, kai ir atsirado 119 ir lenkai, ir žydai, — sena tradicija irgi 120 spauzsdino Lietuv. lietuv[ių] kalba. Paskui atva- 121 žiavo Reichstago lietuwvių atstovas 122 SteputaitisVilius Steputaitis (1868–1941), Prūsijos ir Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės veikėjas, poetas, teisininkas, Prūsijos landtago deputatas. — uždengė Banaičio laikraštiį 123' ir pra a d ėjo leisti savo — „dDabartį.““Vilius Steputaitis 1915–1917 m. buvo Vokietijos okupacinės valdžios Didžiojoje Lietuvoje leidžiamo laikraščio „Dabartis“ redaktorius. Laikraštis ėjo 1915–1916 m. Tilžėje, 1916–1918 m. (su pertrauka) Kaune, 1917 m. Balstogėje. Skelbė okupacinės valdžios įsakymus, pranešimus, nurodymus Lietuvos gyventojams, ragino juos nesipriešinti, rašė apie karo įvykius, lietuvių gyvenimą, spausdino grožinės literatūros kūrinių.. 124' Ir kad dabar laikraščiai nepavė ◊ l yjami 125 Lietuvoj — tai tik ačiū Steputaičiui. 126 Jis nori intikinti, kad vokiečiai geri 127 žmonės ir kad su vokiečiais tiktai 128 Lietuva bus laiminga. Daug jisai 129 ir gera padarė, tik už vokiečius galvą 130 guldą[s], bet užtat pas vokiečius 131' d e i deliu autoritetu naudojas ir 132' daug padaryti gali. Ir v V ydūnasVilhelmas Storosta (1868–1953), filosofas, rašytojas, istorikas. Vydūno slapyvardžiu pasirašinėjo nuo 1907 m., 133 iš karto ir ilgą laiką buvęs kartu 134 su juo ir už vokiečius galvą guldęs, 135 tik dabar esąs labai gailisis ir

II 2r

{3}

136 kudlas nuo pakaušio raunąs, kaip 137 tai jis už vokiečius stot galėjęs. 138 Lietuvoj dirba visi, kas tik galvą 139 turi. Pavyzdžiui, pėsti apvaiksščiojo 140' visą l L ietuvą, surinko žinias apie 141 stovį Lietuvos, kas sudeginta, kas išliko, 142 ir išleido didelį „Vilniaus Kkalendorių“„Vilniaus aidas: kalendorius 1916 metams“, Vilnius: [Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti], 1915.. 143 (Vieną atvežė Yčas.) ŽmuidzinavičiausAntanas Žmuidzinavičius (1876–1966), dailininkas. 144' vi š r šelis — iš ugnies iškilęs vVytis. 145' O D aug labai žinių. Lietuvoj yra jau 146 savo 8 gimnazijos — Vilniūuj;, Kaune, 147' Šiauliuos, Pane e v ėžy, t T elsšiuos ir dar kur tai. 148 Vienur Ddirektorius M. M[ykolas] BiržiškaMykolas Biržiška (1882–1962), pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorius (1915–1922). Dėstė ir kitose lietuvių bei lenkų mokslo įstaigose, kursuose, dirbo Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių rengimo komisijoje. (Vilniuj), 149 Šiauliuos — BugailiškisPeliksas Bugailiškis (1883–1965), teisininkas, kultūros ir spaudos darbuotojas, žurnalistas, kraštotyrininkas, muziejininkas, politinis veikėjas., Panevėžy — 150 ŠiaulysKazimieras Steponas Šaulys (1872–1964), kunigas, Lietuvos valstybės, Katalikų bažnyčios, visuomenės veikėjas. ir tt t[aip] t[oliau]. Visi studentai šiokie to- 151 kie kur užsilikę — visi profesoriauja, 152 triuūsia, dirba. Su Llenkais pešas 153 labai. Net Šiaulys ir VileišisAntanas Vileišis (1856–1919), Jono Vileišio ir Petro Vileišio brolis, gydytojas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (1914) vienas steigėjų. iš 154 obyvateliųобыватель ~ rus =vietos gyventojų. KomitetoVilniaus piliečių komitetas, kuriame 1914–1915 m. dalyvavo Jurgis Šaulys ir Antanas Vileišis. išėję. Jokių 155'gelžkelių, Yr s usinešimų ir pačtų nėra. 156 Yra tik „pantoflowa poczta“~ lenk =iš nuogirdų, klumpių paštas., kaip lenkai 157 sako. Tai yra bobelkos laiškus nešioja 158 viena nuo kitos, iš rankų į rankas,

II 2v

159 Iir tai slapta nuo policijos. 160' Pruūsų Lietuvos sudegintas i š r išgriauta 161' nedaug, bet mūsų tre š č dalis — pusė. 162 Vargas visur labai didelis. Bado dar 163 ligšiol nebuvę, bet toliau gręesiąs. 164 Daktaras visoj Lietuvoj vienas. Ligos, 165 Eepidemijos. Valgymai brangu labai. 166 Pačiame Berlyne valgymai perpus 167 pigiau negu Rusijoj, — tik bėda — nieko 168 gaut negalima. Parduoda, pavyzdžiui, 169' tik pus e ę svarąo duonos į parą. Pasku- 170 tiniu laiku „Lietuv. Lietuv[ių] Bbalse“„Lietuvių balsas“ – katalikiškos orientacijos savaitraštis, ėjęs 1915 m. rugpjūčio 19 d. – 1918 m. vasario mėn. Petrograde (iki 1917 m.) Voroneže. Leido Martynas Yčas ir Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. labai daug 171 žinų apie Lietuvą (SavickioJurgis Savickis (1890–1952), modernistinės krypties rašytojas, diplomatas. Kilus I pasauliniam karui atsidūrė Petrograde, tapo Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. 1915 m. išvyko į Kopenhagą, kur rūpinosi karo belaisviais lietuviais Vokietijos stovyklose. straipsniai, 172 Žilinskio ir amerikiečių), ar tu skaitai 173 jį — gal tau atsiuųst.? Daug anekdotų 174 pripasakojo, kaip Steputaitis Lietuvos 175' žemlapį taisė. Kol tik o v okiečiai neužėmė, 176 jis vis išrado, kad tai Lietuva, o Ginden- 177 burgasPaulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg, 1847–1934), vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietija) Reichsprezidentas. tuoj patvirtina. O Steputai- 178' tis džiaugias: „O tai pono Dievo a A pveizda, — 179 kol Lietuvaą — visską užėmė, matyt, jau nuo 180 Dievo mums skirta su vokiečiais“……“

181 Ką dar pasakyt.? Nežinau, ko griebties.

182 Kad paklaustum ko nors, būt geriau 183 orientuoties. Dabar daugiau nebegaliu rašyt — 184 labai pavargau.

185' Balyti[i]s
Tekstologiniai komentarai

11 gimną ] cor g pro vid s 24 nori ] a ras pas 30 manai ] cor i pro u 30 dideliai ] vid ex err iai pro i 50 visai ] cor sec i pro vid ki 56 liekia ] vid ex err fl -ia pro -a 80 viso ] vid ex err fl -o pro -i 81 lik[t] ] vid ex err om t 86 negalima ] p ras pra 91 [milži]mas ] vid ex err sec m pro n 92 nedovanotina ] p ras s 97 Žilinskas (kunigas) ] p ins s l 99 [liūd]nia[u]sia ] vid ex err om u 106 in ] cor i pro vid a 107 dar ] p ras in 116 Lietuva ] cor L pro min 123 pradėjo ] cor d pro sec a 124 nepavėlyjami ] cor l pro ill 130 guldą[s] ] vid ex err om s 131 dideliu ] cor pri i pro vid e 132 Vydūnas ] cor V pro min 140 Lietuvą ] cor L pro min 144 viršelis ] cor r pro š 145 Daug ] cor D pro O 147 Panevėžy ] cor v pro e 147 Telsiuos ] cor T pro min 155 susinešimų ] cor pri s pro vid Yr 160 sudeginta ] p ras s 160 ir ] cor r pro š 161 trečdalis ] cor č pro š 169 pusę ] cor ę pro e 175 vokiečiai ] cor v pro vid o 178 Apveizda ] cor A pro min 179 visską ] vid ex err rep s 185 Balyt[i]s ] signat, ill, rest