Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-31, [iš Sočio – į Iskorostį]. Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas Neringa Markevičienė Skenavimas Aurimas Markevičius SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas Vilnius, Lietuva 2018

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyno (LLTI BR) leidimą.

Laiško kodavimo schema naudotina, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.

 Balys Sruoga LLTI BR, F53–158

BS laiškas VČ [Tai matai. Rašai, kad išvažiuoji iš Voronežo į Volynių,]. Be pilnos datos ir vietos. Datuojant [1917-05-31] ir lokalizuojant [iš Sočio – į Iskorostį], remtasi pašto antspaudais, VČ adresu. Rašyta 11,2×18,0 cm lygaus, gelstelėjusio popieriaus dvigubame lape (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta pusiau. 1r–v, 2r–v viršaus ir apačios kraštai nelygūs, plėšta. 1r–v yra rudų dėmelių. Prie laiško yra 9,8×12,4 cm vokas. Adresuota: Вал. Чурлянис / Гор. Воронеж / Халютинская, 15. Peradresuota: Вал. Чурлянис / Волынская губ / Ст Искoрость / Им. Дуга / Гна Чарноцкаго // Exp. / Б. Срого / Сочи / Свѣтлячок [~ rus =Val[erija] Čiurlionytė / Volynės gub[ernija] / Iskorostis / P[on]o Čarnockio / Dugos dv[aras] // B[alys] Sruoga / Sočis / Svetliačiok]. Voko 1r viršuje, dešiniajame kampe, užklijuotas dešimties kapeikų vertės mėlynas pašto ženklas su carinės Rusijos ereliu. Uždėti du violetiniai pašto antspaudai СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ. / 31 5 17 /. Voko 1v uždėtas mėlynas pašto antspaudas ИСКОРОСТЬ [ВОЛЫН.] / [10] 6 17 /. Pieštuku numeruota {126}. BS ranka pažymėtas dienos skaičius 31 -. Vokas gelstelėjęs, dėmėtas. Kampai aplankstyti, kraštai apsitrynę, nušiurę. Voko vidinėje dalyje įklijuotas ryškios, sodrios raudonos spalvos plono popieriaus lapas. Laiškas išimtas, atplėšus atvartą. Tema: BS, grįžusio iš kalnų, refleksijos Sočyje apie laiką, vienatvę, gyvenimo džiaugsmą, pilnatvę, jaunystės galią ir beprotybę. Būklė: gera. 1963 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: LLTI BR, F53–158. Mašinraštis (nuorašas) – ten pat, 2 l. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.

Вал. Вал[ерия] Чурлянис Гор. Воронеж Халютинская, 15 Волынская губ губ[ерния] Ст Ст[орона] Искорость Им. Им[ение] Дуга Г на Г[осподи]на Чарноцкaoго

Exp. Exp[éditeur] Б. Б[алис] Срого Сочи Свѣетлячок

СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ. 31 5 17

СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ. 31 5 17

ИСКОРОСТЬ [ВОЛЫН.] [10] 6 17

31 -

{126}

 Lietuvių Rusų Laiškas, adresas voko 1r ir pažyma (31 -) voko 1v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu). Voko 1v viršuje pieštuku numeruota {126} nenustatyto asmens ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1 Tai matai. Rašai, kad išvažiuoji iš Voronežo į Volynių, 2 o man savo adreso ten neatsiunti. Ir dabar aš rašau tau ir 3 manau, kad tu negausi. Kaip gi Kaipgi bus? —

4 Vakar nuo tavęs du laišku ir atvirutė.

5 Man be galo nesmagu, kad aš savo laiškais tau uūpą 6 gadinu, ir kad tau sunku būna iš mano priežasties 7 ir iš mano pasileidimo… Bet tu man dovanok, o aš 8' daugiau pasi t s tengsiu tokių laiškų nerašyti.

9 O aš pasileidžiau labai. Palikau didžiausias tin- 10 ginys. Miegu bent 12 valandų (per dieną lietus liyja) ir galvoti 11 ne tik nieko negaliu, bet ir noro neturiu. Ir galvoj 12' kažkoks chaosas ir tinklais. Jei išsijudint, gal būt galbūt 13 galima kas nors padaryti, bet kad man ir išsijudint 14 nesinoriu. Aš pas mares per lietų ir perkuūniją 15 sėdžiu. Vilnys duūksta, kaip pasiutusios, kad net už trijų 16 varstų girdėties. Aš sėdžiu ir nieko negalvoju. Kaip 17' akmuo arba u ◊ o la. Aš ir marių siutimo neklausau. Ir, 18 rodos, nėra visai manęs, ir, rodos, niekuo aš nesiskiriu 19 nuo tuų kiparisų ir gipso sfinksų, kur riogso ant kranto 20 irgi per lietų ir perkuūniją. O kai namie esu — skaitau 21' laikraš t č io skelbimus, kur atsivežiau batus suvyniojęs…

1v

22 Tu nori, kad aš pamylėčiau pasaulį gražų… 23 Aš nežinau, ar jis gražus, ar jis ne, bet aš jiį myliu, 24 aš labai myliu. Sakai, kad „žmonės man blogų pusių 25' gali priduoti“ … , „Nnejaugi tau ilgu minių ir draugų“…?..“ 26 EĖ, žinai! Aš toli nuo žmonių, ir gal toliau esu, negu 27 tu manai. Ir aš nieko iš jų nenoriu, ir nieko iš jų ne- 28 laukiu, ir man nieko iš jų [ne]reikia. O ką jie nori duoti 29 ar atimti — ar ne vistiek vis tiek man! Tu žinai, kad aš esu 30 gyvas ir gyvenu, tai kam tu taip manai!

31 Jokių kuopų ir kuopelių dvasios manyj senai 32 nebeliko. Esu tyruose ir esu didelis didis 33 pilių ir bokštų valdovas! Ir myliu aš 34 pasauliį. Ir myliu aš žmones labai, labai. Bet 35 juo daugiau aš juos myliu — juo toliau aš 36 esu nuo jų. Minių ir draugų aš niekuomet ir 37 nesiilgėjau. Ir aš nežinau, kas tai yra — ar 38 savyimeilė, ar egoji [z]mas, geros pusės ar blogos, tik, 39 aš kai pasižiūriu in žmogų, aš tesakau — šitasai

2r

40 žmogus gyvas yra, o šitasai miręs.

41 Viena, kam tu rašei: „aAš tau maniau nieko nerašyti.“ — 42 nNegerai tu manei ir padarei ne taip, kaip manei, tai 43 kam dar minėti, kas negerai buvo.? Nieko minėti 44' nereikia. Rei g k ia gyventi. Reikia dainuoti. Reikia 45 gerti kalnų ir pievų svaigulius ir jaunybės šokį 46 šokti. Bet pirm visko ir virš visko — dainuoti. 47 Kad nuo dainos būtum apsvaigęs ir palai- 48' mintas, kad dainoje ju s o k d t umeis ir ties bedug 49 bedugnėmis plasnotum!..

50 Reikia dainuoti, dainuoti, dainuoti!

51' Ar tu atsimeni Kele ◊ r mano „Marių“ tąjį karžy- 52' giį, kurs apsakinėja, ir jo j draugą JanKalbama apie Bernhardo Kellermanno (1879–1951), vokiečių rašytojo, impresionistinį romaną Jūra, parašytą 1910 m.? Atsimink 53 juos ir žinosia maždaug, kas dedasi žmogūuje, 54 kai prie marių pagyveni — — —

55 Tu prašei tau nusiuųsti NiytščeęFriedrichas Nietzsche (1844–1900), vokiečių filosofas ir rašytojas, vienas žymiausių „gyvenimo filosofijos“ kūrėjų. Tuo metu BS skaitė jo veikalą Štai taip Zaratustra kalbėjo: Knyga visiems ir niekam (1883–1885)., kad aš nepapul- 56 čiau po jo inteėkmęe. Todelei aš tau jo nesiuųsiu, tik 57 kam tu taip blogai apie mane galvoji!

58 E Ė, žinai, tu perdaug per daug galvoji. Pagyvenk taip, kad

2v

59 sąžinė tavo neprašytų atskaitos, kad sąmo- 60 nė“ tavo nenorėtų aiškumo, kad tu nejustum rei- 61 kalo sužinoti, kas dedas tavyje, pagyvenk taip, 62 kaip gyvena duūkdamos marių vilnys ir kalnų 63 kriokliai, krisdami in bedugnes, — ir tu žinosi 64 tuomet, kas tai yra jaunystė.

65 Kad pajusti jaunystę, reikia trupučio beprotystės…

66 Kad pajusti savo galeę — reikia ties bedugnėm 67 paskraidyti… O kai žmogus junta jaunystę ir 68 bedugnę — tai ko daugiau bereikia!..

69 Aš iš kalnų kelionės dar neišsipagiriojau 70 ir turbūt greit neišsipagiriosiu.

71 Ar tu nepyksti ant manęs, kad aš toks…?.. 72 Bet ar žinai, Sesute, — aš gyvenu, aš gyvenu!

73' Bučiuo[o]ju tave karštai.

74' Tavo Bolyti[i]s

75 ˹Ė, sužinojau, kuri 76 šiandie diena. Šiandie 77 31 gegužio.˺

Tekstologiniai komentarai

8 pasistengsiu ] cor sec s pro t 12 tinklai ] p ras s 17 uola ] cor o pro ill 21 laikraščio ] cor č pro t 28 [ne]reikia ] vid ex err om ne- 38 egoji[z]mas ] vid ex err om z 44 Reikia ] cor k pro g 48 juoktumeis ] cor o pro s, cor t pro d 48 ties ] p ras bedug 51 Kelermano ] cor r pro ill 52 jo ] p ras j 73 Bučiu[o]ju ] ill, vid o 74 Bolyt[i]s ] signat, ill, vid i 75–77 ˹*˺ ] add phr p text