2 Ggerai, kad parašei laišką. Ir dar šiuo metu. 3 Dabar man čia žmonės daro šunybes po šunybės, 4 spijaudo ir dergia, ir šiuo metu — „старый друг“~ rus =„senas draugas“. etc.

5 Tai vis mat literatūriški dalykai ir prieteliai!

6 Šiuo tarpu skubiai spausdinu naują veikalą 7 „Milžino paunksmė“, trilogiškaą istorijos kroniką, kurią 8 Vytauto Didžiojo Komiteto Literatūros konkurso 9 Jury komisija (p. p[irma] p. p[onas] pulk. pulk[ininkas] BraziulevičiusVladas Braziulevičius (1895–1972), pulkininkas; 1920–1940 m. – Karių teatro įkūrėjas, režisierius ir aktorius. ir F. F[austas] KiršaFaustas Kirša (1891–1964), poetas; 1931–1940 m. dirbo žurnalo Naujoji Romuva redakcijoje.) 10 pripažino nespausdintinu šlamštu. Nors ir 11 šlamštas, bet aš vis tik baigiu spausdinti1930 m. lapkričio mėn. paskelbtas geriausio literatūros (prozos, poemos ir dramos) kūrinio konkursas, skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-osioms mirties metinėms. Nė vienam iš konkurso dalyvių neskirta 10 000 litų premija dėl, komisijos nuomone, nepakankamos meninės vertės kūrinių. Vytauto Didžiojo komiteto lėšomis, be kitų kūrinių (Antano Vienuolio romano Kryžkelės, Rygos rusų rašytojo Sergejaus Minclovo apysakos Daina apie sakalą, Stasio Lauciaus poemos Vytauto karžygiai), atrinkta išleisti Vlado Bičiūno pjesė Žalgiris. BS drama Milžino paunksmė Vytautą vaizdavo netikėtai, itin moderniai – ne kaip scenoje „matomą“ didingą herojų, o kaip personažą, kurio paveikslas iškyla netiesiogiai, tik klausant kitų dramos veikėjų kalbų, stebint jų reakcijas, poelgius, todėl nesulaukė komisijos, teikusios prioritetą įprastai dramos konstrukcijai, tradiciniam personažo vaizdavimo būdui, įvertinimo. Iš dramos kūrinių žiuri Sruogos dramos meninius privalumus ir novatoriškumą įžvelgė režisierius Andrius Oleka-Žilinskas. Kiti du žiuri nariai (Braziulevičius ir Kirša) prioritetą teikė Bičiūno pjesei. „[…]komisijos sprendimą išleisti ne B. Sruogos, o V. Bičiūno kūrinį lėmė paprasta priežastis: B. Sruogos dramoje nebuvo „matomo“ herojaus. Reikėjo ryškaus herojaus paveikslo ir nepakako vien to, kad apie jį tik kas nors kalbėtų“ (Dangiras Mačiulis, „Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė“, in: Lituanistika, 2001, Nr. 2 (46), p. 67, in: http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2001/2/Lit-54.pdf (žiūrėta 2018-04-14). „Sprendimas, kurį lėmė ne literatūriniai, o politiniai ir asmeniški motyvai, B. Sruogą labai įžeidė; drama tučtuojau buvo išleista privačiai [1932 m. gegužės mėn.] ir demonstratyviai reklamuojama kaip nespausdintinas, žiuri nuomone, kūrinys“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR Mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 253). . Todėl 12 tat mane tuųdviejų ponų agentai ir dergia, kam 13 demonstratyviškai spausdinu. Vadinas, einu 14 į dar didesnį skandalą.

15 Džiaugiuos Tavo pasisekimais. Gaila, kad ži- 16 niomis apie Tavo pasisekimus negaliu pasi- 17 dalyti su mūsų spauda, nes su visais 18 laikraščiais esu susipykęs. Neregėto cha- 19 mizmo banga užliejo mūsų spaudą.

20 Tavo siūųstąją medžiagą gavau ir renku, 21 ir saugau. Tikiuos, kad ir ateity neužmirši.

22 Mane labai sujaudino Tavo pasiūly- 23 mas padėti rinkti muz[i]ejinę medžiagą Vaka- 24 rų Europoj. Aš pats tenai niekur nesikreipiau 25 ir nesikreipiu, nes aš netikiu galėsiąs ką nors 26' gauti. Dalykas tasai, kad aš n T eatro Muz[i]ejau[au]s 27' dar neturiu. Iki šių metų neturėjau net savo 28 kambario tam reikalui. Dabar jau turiu du 29 kambariu ir 2 spintas, iš kuriuų tik viena