Gavau cirkuliarą — rašyti
L [ietuvos] Teatro istoriją. Nė velnio iš to neišeis.
1) Labai didelis paruošiamas darbas, — per ilgai
reikia sėdėti bibliotekose, — pradėti gi reikia jėzuitų ir mokykliniu teatru,
Lietuvoj gi prasidėjo tai labai seniai, juk ir Тишайший царь Алексей Михаилович1rus =Tyliausiasis caras Aleksejus
Michailovičius (1629–1676), Rusijos caras (1645–1676), vadintas
Tyliausiuoju.
2) Rašyti reikia Kaune, bent medžiagą rinkti, —
reikalingi laikraščių komplektai yra tiktai Kaune, — jų dalis — tik
buvusioj A
3) Dalį to darbo buvo padirbęs J [ulius]
Čiuta3 Turbūt kalbama apie Julių Čiutą (g. 1917), Linkuvos
gimnazijos lietuvių ir vokiečių kalbų mokytoją. (rank[raštis]
— 400 didelių puslapių), bet kur jis ir jo darbas dabar yra — velniai
jį žino.
4) Dalį darbo buvo padirbęs ir J [ulius]
Būtėnas4
5) Reikia išraust ir Mokslo akademijos archyvai.
6) Neatlikus šio darbo (paruošiamo) siūlomos knygos
rašyti negalima, — kas imsis tai daryti, bus pliuškis. O raustis archyvuose ir
bibliotekose, dulkintis po senus laikraščių komplektus — — —
brrr… Ne, to aš jau nebenoriu. Nekenčiu darbo lavoninėse, nors tie lavonai ir
knygomis būtų vadinami! Tad šio darbo pasiimti aš negaliu.
Jeigu „Dievų miškas“ į spaudą dar neatiduotas, tai ir
nebeduokite, — suk jį velniai. Man jau įkyrėjo, — viskas ir pats
veikalas. Tiek jis man atsibodo, kad aš nė korektūrų nebegalėčiau skaityti. Išimkite
jį geriau „iš repertuaro“. Aš gi jį perdirbsiu, — išbrauksiu visą aktualiją,
visą informacinę medžiagą, padarysiu tikrai meno veikalą. Šiaip ar taip, dabar juk
mano raštai niekam nereikalingi!5Dievų miškas redagavimo peripetijas.
Valys Drazdauskas,
vyriausiasis Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktorius, 1946-04-18
buvo pasirašęs kūrinį spaudai. 1946-05-15 gautas Glavlito leidimas kūrinio tekstą
rinkti. Toliau vyko Dievų miško redagavimo darbai. Nors
1946-10-01 BS kūrinys LKP (b) CK sekretoriaus Kazio Preikšo viešai sukritikuotas
sušauktame Lietuvos rašytojų susirinkime, Drazdauskas toliau siekė jį išleisti,
bendradarbiavo su autoriumi, skatino tęsti pradėtą darbą.
Na, tiek to!