Šiandie daktaras pulsą paspaudė, paspaudė ir numojo
ranka. Rytoj, rytoj jau turbūt bus paskutinysai teismas. Gavau tavo laiškutį vakar. O
matai, tu ir sutikai su tuo viskuo, ką aš tau rašiau apie
galvojimą. Tik tu kitaip ir visai iš kitos pusės prie to paties siekio priėjai, prieš
ką aname laiške taip karštai priešinais. Šiandie ligoninėj verčia mus pasninkaut, tat
valgyt noriu kaip šuva. Tik tiek, kad šiandie paskutinė diena ir naktis — tai
smagiau daros. Pasimelsk, sesule, šįvakar už mane ir ryt saulę pasveikink mano vardu,
kad aušra išaušusi būtų skardi ir džiaugsminga, kad švęsti paskui lelionę, svaigią ir
žydinčią!
Iki — iki. — Už naują Aušrą, už skaidrų
vainiką — Alleluja!
Bučiu[o]ju.