Tavo laiškas su dainoms, su gėlėms…
Po velniais. Antra diena nebegaliu namie sėdėti. Lakstau
ir lakstau.
Fiziškai jaučiuos gerai.
O vietos sau niekur nerandu.
Noriu pavargti ir negaliu.
Saulė kepina.
O aš dūkstu pakrantyj ir pakalnėj ir dainuoju.
Dabar vakaras vakarėlis.
Tylučiuks. Mažučiuks.
Aš sukalbėsiu maldelę, o tu pasakyk amen.
Visą dieną prasibeldžiau be tikslo ir prasmės.
Dabar tuoj saulė leisis.
Bėgsiu. Bėgsiu. Ar pavys mane šešėliai?
Man matos, kad aš sparnus turiu. Ir taip lengva, ir taip
ilgu, kad noris tik plasnoti.
Ar tu žinai, kokios dabar naktys?!
Aš myliu pasaulį!
Ba. Kaimynystėn atsikraustė geras žmogus —
kompozitorius Greč[i]aninovas2
Bučiuoju tave, Sesutėle, ir myliu kaip Saulę.
Labiau, labiau!
Bučiuoju tave su spindulia[i]s.